Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lenkijoje Šarūnui Adomavičiui.
Susitikime Prezidentė su ambasadoriumi aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, regiono saugumo užtikrinimo klausimus. Pasak Prezidentės, abiem šalims svarbu, kad NATO vadovų susitikime priimti sprendimai būtų greitai įgyvendinti.
Susitikime aptarti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės ir energetikos klausimai, dujų ir elektros jungčių projektų įgyvendinimas.
Lietuvos vadovė su Š. Adomavičiumi kalbėjosi ir apie lietuvių bendruomenes Lenkijoje, glaudų šalių bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse.
1951 m. gimęs ambasadorius baigė teisę Vilniaus universitete. Š. Adomavičius yra dirbęs generaliniu konsulu Varšuvoje, ambasadoriumi Vienoje, Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, ambasadoriumi Romoje, Užsienio reikalų ministerijos viceministru, ESBO misijos Juodkalnijoje vadovu, ėjo Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas.
Vėl prabilta apie neaišku kuo esančią “strateginę partnerystę” su Lenkija. Apskritai iš teksto panašu, kad lenda yla iš maišo – Grybauskaitės palankumas Lietuvos lenkinimuisi 1994 metų sutarties dvasia. Tai patvirtintų ir išsisukimas nuo atsakymo neseniai paprašius patreikšti nuomonę dėl LLRA pateikto Tautinių mažumų įstatymo bei vis dažnėjantis Lenkijos minėjimas kalbant apie regiono ir net Baltijos šalių reikalus. Beje, tas palankumas lenkinimuisi buvo viešai reiškiamas ir pirmaisiais anos kadencijos metais, vėliau tonas pasikeitė, matyt, galvojant apie antros kadencijos rinkimus ir žinant Lietuvos priešiškumo lenkystei mastą. Tad, ar ne tikrąjį valdžios veidą dabar išvystame vėl…
Taigi ginant lietuvių kalbą, atrodo, Tauta lieka kone vienų viena…
sekmės. gerb. Šarūnai, darbas nebus lengvas