Rugsėjo 5 dieną NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai patvirtino NATO parengtumo veiksmų planą reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje bei siekiant sustiprinti Aljanso kolektyvinę gynybą.
Pagal šį planą bus stiprinamas sąjungininkų pajėgų buvimas rytinėse Aljanso šalyse, didinama NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis, šalys įsipareigojo teikti paramą atvykstančioms pajėgoms.
„Priimtas NATO įsipareigojimas tęsti šiuo metu taikomas atgrasymo priemones tiek ilgai, kiek reikės. Taigi, Aljanso oro, jūrų ir sausumos pajėgos toliau išliks mūsų regione ir Lietuvoje,“ – sakė susitikime taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.Pagal šį veiksmų planą taip pat nuspręsta sustiprinti NATO greitojo reagavimo pajėgas (angl. NATO Response Force, NRF), pakeliant šių pajėgų parengtį. Šios pajėgos galės per keletą dienų atsidurti krizės regione.
Susitikimo metu taip pat nuspręsta, kad Lietuvoje ir kitose rytinėse NATO teritorijose bus steigiamos NATO vadavietės, kurios užsiims pratybų planavimu ir kolektyvinės gynybos užduočių vykdymu.
Lietuvoje ir kitose NATO rytinėse valstybėse taip pat bus įgyvendintos kitos šalies gynybą stiprinančios priemonės, įskaitant reikiamos infrastruktūros plėtrą ir įrangos dislokavimą.
„Tai tik pradžia mūsų laukiančio darbo. Siekdami įgyvendinti šiandien NATO priimtus sprendimus, privalėsime tinkamai paruošti infrastruktūrą namuose tam, kad sąjungininkų pajėgoms mūsų teritorijoje nieko netrūktų. Turėsime įgyvendinti batalionų plėtrą, paskirti personalą ir parengti infrastruktūrą būsimai NATO vadavietei bei įrangos sandėliavimui. Be abejo, ir toliau teiksime visą reikiamą paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO kariams,“ – teigė ministras J. Olekas.
Atsižvelgiant į pasikeitusią Rusijos karinę laikyseną, NATO viršūnių susitikime atnaujinti operaciniai planai mūsų regiono gynybai.
Susitikimo metu pasiektas dar vienas svarbus sutarimas – visos narės įsipareigojo didinti gynybos biudžetus. Lietuvos politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo iki 2020 m. krašto apsaugos finansavimą siekiama padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
NATO viršūnių susitikimas vyko rugsėjo 4-5 dienomis Velse, Jungtinėje Karalystėje.
JAV su rusais kariauja, mūsų teritorija tam karui naudojasi, o mes turėsim dabar dar juos šerti, girdyti, linksminti ir žiūrėt, kad nieko jiems nepritrūktų? Jie turi interesą savo bazes, greito reagavimo dalinius ir vadavietes įsirengti Rusijos panosėj? Tai tegu mums už šitą riziką sumoka. Jei gerai sumokės, mes gal ir surizikuosim – įsileisim. O Rusijos noras ar nenoras šitą teritoriją užpulti nei kiek nepasikeis. Nepriklausomai nuo to su kokiom sąlygom jie čia atsirado.
tai ką siūlote? Ramiai miegoti ir laukti, kol vieną dieną rusai sugrįš? Nors iš tiesų didelė dauguma mūsų gyventojų to ir telaukia.
Na, gal kažkas iš nepasiteisinusios senosios kartos dar laukia.
Vis dėlto, naujų bazių nekurs: http://www.propatria.lt/2014/09/lenkija-patvirtino-nauju-nato-baziu.html
Ne,aš siūlau tik nenusipiginti. Priklausymas NATO sąjungai – mūsų interesas. Bet to NATO plėtra ir jų pajėgų gausinimas mūsų šalyje – šiuo metu grynai JAV interesas. Tai tegul jie ir susimoka. Kam čia mums reikia?
Aušriuk , esi proto bokštas .Liaudiškai tariant , nuėjai į parduotuvę ir paprašei butelio ” rusijan vodka” ir dar paprašei pardavėjos už ją sumokėti.