„Susidraugauti“ su euru vaikams vien aritmetikos nepakaks

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą.

„Pozityviai vertinant euro teikiamas perspektyvas šalies ekonomikai, vertėtų suvokti ir kasdienius iššūkius, su kuriais teks susidurti atsiskaitant nauja valiuta. Juk keisis ne tik kupiūros ir monetos, bet ir skaičiai prekių etiketėse ir asmeninėse sąskaitose. Bene sudėtingiausia „persijungti“ į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar. Čia didelį indėlį turės įnešti tiek tėvai, tiek pedagogai“, – komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Asmeninių finansų ekspertei pritaria ir ekonomikos mokytojai. Konferencijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 66 proc. pedagogų įsitikinę, jog pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurs jaunimas Lietuvoje įvedus eurą, bus neadekvatus euro ir lito santykio supratimas, o taip pat sunkumai efektyviai valdyti turimus finansus.

„Mažai žinių apie valiutos keitimą turintiems moksleiviams kyla grėsmė pervertinti savo finansines galimybes, kadangi prekės iš pirmo žvilgsnio atrodys pigesnės. Matydamas, kad, pavyzdžiui, ledų porcija kainuoja 20 centų, vietoje lito, vaikas gali pagalvoti, kodėl nenusipirkus dešimt porcijų vietoje vienos. Ir taip vienu ypu išleisti visus savo kišenpinigius. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su moksleiviais apie tai, ką išties tie 20 centų po Naujųjų metų reikš, kaip sėkmingiau laviruoti tarp turimos pinigų sumos ir savo poreikių“, – pažymėjo O. Bložienė.

Dėl šių priežasčių ekonomikos pamokose euras taps gerokai svarbesne tema – mokytojų apklausos duomenimis, 95 proc. pedagogų planuoja papildyti ekonomikos pamokų programą tema apie naująją valiutą. Tačiau net beveik 60 proc. ekonomikos mokytojų pasigenda tinkamos informacijos apie tai, kaip padėti moksleiviams lengviau adaptuotis prie euro.

Iš priemonių, reikalingų vaikų informavimui apie eurą, mokytojams labiausiai trūksta specialių užduočių, interaktyvių edukacinių žaidimų ir metodinės medžiagos, skirtos pedagogams. Dauguma pasiryžę tokios informacijos ieškotis patys, o dešimtadalis pedagogų vaikus su euru supažindins tik tuomet, jei gaus metodinės medžiagos iš Švietimo ministerijos ar kitų šaltinių.

„Nors kasmet moksleivių finansiniam raštingumui skiriama vis daugiau dėmesio, žinių pritaikymas praktikoje dažnai vis dar šlubuoja. Tai nulemia ir klaidas tvarkantis su studentiškais finansais, ir sunkumus, pradedant savarankišką gyvenimą. O toks reikšmingas įvykis, kaip valiutos pasikeitimas, neabejotinai turės įtakos jaunimo finansinei elgsenai. Siekiant, kad moksleiviams euras nepakištų kojos, būtina aktyviau stiprinti jų finansinius įgūdžius/žinias. Kartu su ekonomikos mokytojais tikimės, kad tai padės padaryti ir sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą“, – apibendrino O. Bložienė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengtoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje dalyvavo 153 pedagogai. Mokytojai gilino žinias ir varžėsi finansinių žinių viktorinoje. Renginyje pranešimą euro įvedimo klausimais skaitė Lietuvos Banko Valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą pateikė vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, mokytojo vaidmenį moksleivio asmenybės formavimo procese pristatė psichologas Zenonas Streikus, kūrybiškumo įgūdžius ugdė reklamos specialistas Tomas Bartninkas.