Karštą vasarą atgaivos ieškome prie ežerų, upių, pajūryje. Keturkojų mylėtojams iškyla klausimas – ar galima augintinį vežtis kartu su savimi į paplūdimį. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena apie riziką, kurią gali sukelti žmonėms keturkojai, lankydamiesi žmonėms skirtuose paplūdimiuose.
Vilniaus paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse (kurias nustato Vilniaus miesto savivaldybė) nustatyta, kad paplūdimiuose vedžioti šunis ir kitus gyvūnus bei maudyti juos, kai tuo metu maudosi žmonės, draudžiama. Šių taisyklių privalo laikytis lankytojai, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys, įrengiantys bei eksploatuojantys paplūdimius ir jų maudyklas, vykdantys higienos priežiūrą ir kontrolę. Vilniaus paplūdimių priežiūrą ir kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad draudimas maudyti šunis paplūdimiuose ir maudyklose susijęs ne tik su tuo, kad šunys gali išgąsdinti ar įkąsti žmonėms, bet ir su ligomis, kurias gali platinti keturkojai. Šunims tuštinantis ant paplūdimio smėlio ar žolės gali patekti minėtų ligų sukėlėjų, kuriuos žmonės gali pernešti į savo organizmą liesdami rankomis smėlį ar žolę, o vėliau neplautomis rankomis imdami maistą. Taigi, Jeigu žmonėms skirtuose viešuosiuose paplūdimiuose vedžiojami, maudomi šunys, iškyla rizika užsikrėsti parazitinėmis ligomis.
Parazitinių ligų sukėlėjais gali būti užterštas ir vandens telkinių vanduo (jeigu šuo tuštinasi vandenyje ar ekskrementų liekanos nuo kailio ar kitų kūno vietų patenka į vandenį), todėl žmogus gurkštelėjęs tokio vandens taip pat gali susirgti.
Parazitinėmis ligomis dažniau serga vaikai, kadangi žaisdami jie ypatingai daug kontaktuoja su smėliu, žole. Kaip žinoma, nusiplauti rankas su muilu paplūdimiuose dažniausiai nėra galimybės, tad valgydami ar liesdami veidą, burną, dėdami pirštus į burną, vaikai gali užsikrėsti. Be to, maudydamiesi jie kur kas dažniau gurkšteli ežero, jūros ar kito vandens telkinio vandens.
Šunų ir kačių platinamos ligos
Naminiai gyvūnai platina šias taip vadinamas parazitines ligas: toksokarozė, echinokokozė, toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlius.
Toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Toksokaromis užsikrėtusių šunų, deja, yra labai daug – iki 90 procentų mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.
Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočio vystymuisi yra reikalingi 2 šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.
Nereikėtų pamiršti ir apie pasiutligės pavojų – naminiai gyvūnai gali sirgti pasiutlige, kuria gali užkrėsti žmones. Pasiutligė yra ūmi virusinė liga, kuri visada baigiasi mirtimi. Ji perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius pažeistą odą ir gleivines. Pirmieji pasiutligės požymiai panašūs į gripo simptomus: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip paralyžius, ypač dažni ryklės spazmai, dėl kurių tampa sunku ryti. Žmogus pradeda bijoti vandens, tampa nervingas ir hiperaktyvus. Jis gali būti sumišęs, kliedėti, jam vis sunkiau kontroliuoti judesius, taip pat pasireiškia encefalito simptomai (galvos skausmai, svaigimas, vėmimas, nemiga ar mieguistumas).
Nors pastaraisiais metais žmonių, užsikrėtusių pasiutlige neužregistruota, tačiau gyvūnų apkandžiotų šunų nemažėja. Kasmet medicinos pagalbos į medikus kreipiasi per 6 tūkstančius Lietuvos gyventojų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Apie 80 proc. jų nukenčia nuo šunų.
