Liepos 11 d. Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė nutarimą byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Seimo prašymus ištirti Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijai.
KT pareiškė, kad Referendumo įstatymo nuostata, įpareigojanti Seimą skelbti referendumą, net jei siūlymai galimai kertasi su Konstitucija, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Pagal Konstitucijos viršenybės principą referendumui negali būti teikiami tokie galimi sprendimai, kurie neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.
KT taip pat konstatavo, kad jokie subjektai negali būti tapatinami su Tauta, kuriai priklauso suverenitetas ir kuri aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Kaip dar 1994 m. gruodžio 1 d. nutarime yra paskelbęs KT, referendumo iniciatyvinės grupės taip pat negali būti nei tapatinamos su Tauta, nei kalbėti jos vardu.
Pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyti referendumą organizuojančios institucijos – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų laikymąsi organizuojant referendumą: tikrinti siūlomo referendumu spręsti klausimo atitiktį reikalavimams, nustatytiems jo turiniui ir formai, ir neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, kuri šių reikalavimų nepaiso, be kita ko, nevykdo pareigos derinti referendumui siūlomą sprendimą su Konstitucija.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Referendumo ir VRK įstatymuose nustatytas VRK įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę kartu su įgaliojimu prižiūrėti, kaip vykdomas Referendumo įstatymas, reiškia, kad ši komisija privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams (įskaitant tai, ar Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektu paisoma reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos, laikytis iš pačios Konstitucijos kylančių jos keitimo apribojimų), ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka. Taigi šiuo aspektu Referendumo įstatymas Konstitucijai neprieštarauja.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek pagal jį Seimas privalo priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
KT nutarime pabrėžta, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą išankstinį sprendimą, sąlygojantį referendumo paskelbimą. Reikalavimas laikytis Konstitucijos taip pat negali būti laikomas papildoma, Konstitucijoje nenumatyta sąlyga referendumui paskelbti, kuri saistytų Konstitucijos 9 straipsnio įgyvendinimą. Toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos, jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo, konstitucinio teisinės valstybės principo. Kitaip aiškinant Konstituciją – esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, – būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą.
KT pažymėjo, kad per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia, todėl referendumui teikiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti tokie, kurie sudarytų prielaidas ją nustatyti: jie turi būti suformuluoti aiškiai, neklaidinančiai, kaip vienas klausimas balsavimui referendume negali būti teikiami keli tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusiję klausimai. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Referendumo įstatymo 6 straipsnis, kuriame įtvirtinti reikalavimai referendumui siūlomiems sprendimų projektams, tiek, kiek jame nėra nustatytas reikalavimas referendumui kaip vieno klausimo neteikti kelių tarpusavyje nesusijusių klausimų, Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų.
KT nutarime paminėti ir tam tikri tarptautiniai referendumams taikytini standartai, nustatyti Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, priimtuose dokumentuose: referendumui teikiamas naujos konstitucijos arba konstitucijos pataisos projektas privalo atitikti esminius konstitucinius principus (demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės), balsavimui teikiamos konstitucijos pataisos turi būti tarpusavyje susijusios, pagal teisės viršenybės principą tauta taip pat privalo vadovautis teise, todėl balsavimui referendume gali būti teikiami tik minėtus reikalavimus atitinkantys tekstai.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas KT svetainėje.
Trumpai tariant, bet koks Konstitucijos keitimas referendumu prieštarauja Konstitucijai, todėl yra antikonstitucinis. Ir tik seimas dabar ją gali keisti, nes jam tokie keitimui keliami reikalavimai netaikomi.
deja taikomas ir seimui. Taigi dabar visos vadelės devynių šamanų rankose.
Seimui netaikomas tokia apimtimi, kokius barjerus KT paskelbė piliečių iniciatyvai.
Kiek supratau VRK (Vaigausko ko) gali neišduoti parašų rinkimo lapų, o LRS (Graužinienės ko) gali neskelbti referendumo, jei nustatys, kad referendumu nepaisoma iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų. Taigi Vaigausko ko nustatė, kad referendumas dėl LITO nepaiso 6000 lapų sutarties su ES ir tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos dvasiai ir,atseit, teisėtai nesutiko iš duoti lapus dėl parašų rinkimo. Na, dar tai turės patvirtinti LVATeismas. Vienu žodžiu ir Konstitucija ir Įstatymas, tai pagalys, kur valdžia pasuks ten ir išlys.
Yra dabar du keliai vienas kelias – išstoti iš ES, o kitas priimti naują Konstituciją, būtinai su KT panaikinimu arba jo galių konkrečiu apibrėžimu, ES sutarties paskelbimu nesant integralia konstitucijos dalimi ir esant žemesnės galios nei konstitucija, uždraudžiant ES sutartį kada nors ateityje seimui ar referendumu padaryti integralia konstitucijos dalimi ar sulyginant galią.
Taigi po šio Konstitucinio teismo sprendimo mes jau gyvename visai ktoje teisinėje realybėje. Šiuo sprendimu teismas įteisino luominę visuomenės sanklodą, kurioj aukščiausią vietą priskyrė sau bei nematomai valdančiųjų kastai. Tuo pasekoje mes tautiečiai patapome tik aptarnaujančiu personomis, o tiksliau baudžiauninkais. Ir tai tik geriausiu atveju. Tuo savo sprendimu kunstitucinis teismas pasakė: mes kuriam valstybę ir suverinitetas priklauso mums. Tauta turi prievolę paklusti ir patarnauti (K. 2 str). Niekas negali varžyti ir riboti konstitucinio teismo suveriniteto, savintis konstituciniam teismui priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos, konstitucijos santvarką, bet priešintis gali tik tiek ir tokia apimtimi kokia nustato konstitucinis teisams (K. 3 str.). Aukščiausią suverenę galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, Tautos suverenių galių ribas ir apimtis nustato Konstitucinis teismas (K. 4str.). Taigi akyse įvyko perversmas ir visiems gerai. Čia sudėdliojau, kaip dabar de fakto atrodo Konstitucijos I skirsnio keturi pagrindiniai str. po šio Konstitucinio teismo sprendimo. Sveikinu visus su baudžiavos įteisinimu.
… kadangi jau seniai gyvename finansinių klanų baudžiavos sąlygomis, tai šis KT sprendimas tik įteisino susiklosčiusią padėtį Lietuvoje…
Ko jūs tikėjotės, kad skeltanagiai, išvesdami kariuomenę, išves ir kgb’biukus? Reikia ieškoti neįprastų kovos būdų. Įstatymais prieš juos nesužaisi, pažeidinėti įstatymų jie neleis – jėgos sandaros jų rankose. Jūsų tas teisybės ieškojimas, pasipiktinimas jiems nė motais.
Na visiškai teisingai. Taigi reikia žaisti ne pagal jų taisykles. Jei žaidi šachmatais su didmeistriu, tai vienintelis būdas laimėti -, tai duoti dimeistriui šachmatų lenta per galvą ir pareikšti, kad dabar tokios taisyklės, o tiksliau jokių taisyklių.
Tiek mūsų visuomenės, tiek kitų valstybių silpna vieta PASAULĖŽIŪRA. Religijos neveikia išsilavinusios visuomenės, filosofijos dar nesukurtos šiandienai – lieka mokslas, jei norime keisti visuomenę. Mums būtina sutelkti Tautą, slapta to nepadarysime. ‘Dažyti per galvą didmeistrius’ mums būtų savižudybė – turime tapti gyvybiškai svarbūs VISIEMS, jei norime išlikti.
daužyti didmeistriui lenta per galva yra metafora, nereikia suprasti tiesmukai. Tą ką tu sakai reikėjo jau padaryti vakar.
Tai padaryta jau gal prieš 5-7 metus. Nerandu, kaip skleisti, reikia pagalbos, reikia sudominti mąstančius žmones spragomis mūsų pasaulėžiūroje.
Tai šaunuolis. Sukurk savo tinklapį ar pasitelk zemesvardu.lt ar kitus tinklapius. Geriausia aišku savo tinklapį įkurk. Ir pamažu sklis ta informacija.
Pirk degtinę, o po to samdyk girtuoklius – toks tavo pasiūlymas?
Yra, tarkim, 2000000 suaugusių lietuvių. Mano nuomonės vertė 1:2000000=0. Kodėl kiti turėtų kreipti dėmesį į ką kažkoks keistuolis prisigalvojo? Kas gi nesupranta šeimos, Tautos, mirties, Dievo…..? Dabar visuomenės klausimus sprendžia politikai, žurnalistai, valdininkai, neapsikentę piliečiai – niekam net nekyla minčių, kad, pvz., Baukutė ar Valinskas ar Šustauskas gali nesuvokti visuomenės, valstybės – visi suvokia BUITINĖS KALBOS LYGYJE. Dar nemačiau ir negirdėjau, kad kviestų sociologus, kaip nusimanančius apie visuomenės santykius, ar patys sociologai įsikištų aukštesniame lygyje.
Tą ką aš rašau, suvoks pirmiau tik tie, kurie patys bandys rašyti APIBRĖŽIMUS. Tuomet juos sudomintų nuomonių skirtumai. Manau, yra tik viena išeitis: surengti viešas varžytuves mano minėtoms sąvokoms apibrėžti. Tuo patrauktume mąstančius Žmones permąstyti kas yra Tauta, kokie turi būti tautiečių tarpusavio santykiai.
O kodėl taip mažai besipasikliauji savo draugais Dievais ?
Tai su šituo savo pasisakymu kembly šiek tiek nuvylei. Tai , pagal tą ką čia parašei sprendžiu, kad pats netiki savo idėjom. Ar manaisi esąs tiek pažengęs mąstytojas, kad gali reikalauti išskirtinio dėmesio. Be to nori, kad tavo darbus atliktų kiti. Tai paprasčiausiai daryk. O kaip jau išeis taip. Jei nežengsi pirmo žingsnio nenueisi į savo tikslą. Ir nesužinosi tikrosios savo idėjų vertės. Linkiu sėkmės. Labiau tikėk savo jėgom.
gaudy, ar kas nors būtų kitaip, jei nebūčiau tavęs nuvylęs? Man visai tas pat ar tu nusivylei ar ne. Tuščiai į orą nešaudau.
Susibursime, tie, kurie suvoks, kad toliau gintis nėra prasmės, reikia patiems pereiti į puolimą ir primesti savo ‘žaidimo’ taisykles. Tada ir mano mintims bus išskirtinis dėmesys, net reikalauti nereikės.
Kembly, prašau paaiškinti, ką reiškia “filosofija” . Jeigu prieš šimtą metų Lietuviškame Raidyne, kažikoks lietuvis, nebūtų į brukęs raidės “f” . Tai , kaip skambėtų?
Taip, “f” raidė yra svetimkūnis mūsų raidyne. Negalėjau rašyti ‘pilosopus’, atsiprašau.
Referendumo iniciatyva buvo pagal taisykles, pagal konstituciją. Referendumą sužlugdžiusi bolševikinė gauja, veikė pažeisdama taisykles. Tokiu budu išsiryškino valstybės perversmininkas Vytautas Landsbergis ir visa Lietuvos naikintojų gauja. Ar bus perversmininkų teismas priklausys nuo sąmoningos Tautos, įgalios susigrąžinti valstybę į savo rankas.
Mielas politike – bent tokiu apsimeti viešojoje erdvėje, išmok rašyti lietuviškai, nes šie pavyzdžiai rodo Tamstą esant piktuoju su gimtąja kalba ir akivaizdžiai demonstruoja nepagarbą komentarų skaitytojams. Štai Jūsų “perliukai”: ktoje, pasekoje, kunstitucinis, teisams, suverenę, sudėdliojau, de fakto. Kaip sovietiniame anekdote – čiukčia ne rašytojas, čiukčia skaitytojas…
Gerbiamoji. Aš ,niekingas žemės kirminas, drįstų pastebėti ir paklausti. Ką reiškia lietuviškai “komentarų” skaitytojams. Žodis- skaitytojams, ”ne prie ko”, bet “komentaras” tai žodžių žodis. Veda su antrankiais vagį, prisidirbusį valdininką “- nekomentuosiu’, kalbina prisidirbusį atstovą iš vyriausybės- “nekomentuosiu”. Žiūriu rusų tv – “kometuoja”, BBC- “koment” Ir t.t.t.
demonstruoja – RODO?
Ar teisingai supratau, Amelija?
Puteikis tapes prezidentu žadėjo pirmiausia imtis veiksmų dėl Konstitucinio teismo panaikinimo. Gaila, neišrinkome.
Tikrai gaila. Būtume bent pasaulį pajuokinę.
Pasaulyje yra valstybių ir be konstitucijos, ir be KT. Viena iš tokių – D. Britanija. Dar nori juoktis?
Maniau Ameliją esanti apdairesnė…
Tapo visiškai aišku, kad Referendumų iniciatyvynės grupės taikėsi visumenėje užimti Komunistų partijos turėtą vietą. Komunistai savo pagrindiniu principu skelbė, kad vadovaujantis vaidmuo visuomenės gyvenime priklauso Komunistų partijai ir toks jų vaidmuo buvo įtvirtintas socialistinėje teisėje. Dabar šį vaidmenį bandė gauti referendumų inciatyvinės grupės, skelbdamosiosi, kad jos yra Tautos valia, taigi ir turinčios pagal Konstituciją Tautai priklausančią suvereno teisę.
Pagaliau tašką šiai demagogijai padėjo KT nutarimas, iš kurio visiems turėtų būti aišku, kad spręsti, ar incityvinės grupės referendumui teikiamas klausimas neprieštarauja Konstitucijai ir atitinkamiems įstatymams yra VRK galioje.
Akivaizdu, kad VRK iniciatyvinę grupę referendumui dėl žemės įregistravo pažeidama tm nustatytus teisinius reikalavimus, t.y. nepagrįstai. Šis pažeidimas kainavo valstybės biudžetui 13,5 milijono litų. Todėl Seimas privalėtų kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, ar VRK veiksmuose įregistruojant iniciatyvinę grupę bei tikrinant parašus nebuvo piktnaudžiavimo pareigomis.
nespekuliuok 13.5 skaičiumi, nes pats seimas turėjo galimybę buvusį referendumą paskelbti 2014.05.25
Pakaks demagogijos! Konstitucinis teismas eilinį kartą pats pažeidė konstituciją, ją aiškindamas. Jam tokios galios nėra suteiktos. Jis turėjo pasakyti, ar įstatymas atitinka konstitucija, nei daugiau, nei mažiau.
Seimas apskritai negalėjo skelbti referendumo datos nepaprašęs KT išvados dėl to, ar VRK registruodama iniciatyvinę grupę ir teikdama jos surinktus parašus Seimui referendumo datai skelbti nepažeidė įstatymų. Kadangi Seimas referendumą paskelbė dėl išvados į KT nesikreipus, tad tokiu atveju Seimas įstatymais vadovavosi netinkamai – juos pažeidė ir už šiuo neteisėtu veiksmu padarytas 13,5 milijono biudžeto išlaidas atsakyti turėtų Seimas su VRK solidariai.
retorinis klausimas _ kiek išleista naujos atominės elektrinės statybai?!
2012 referendumo rezultatas koks??
Į KT buvo kreiptasi jau po VRK sprendimo. Seimas neprivalėjo klausti KT, ar įstatymai atitinka Konstituciją.