Teismas įpareigojo VRK ir LRT skirti referendumo dėl žemės agitacijai papildomą etrio laiką

Birželio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neužtikrino privalomojo referendumo „Tautis valia“ „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ iniciatyvinei grupei bei oponentams galimybių pasinaudoti minimaliu Referendumo įstatyme numatytu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laidų laiku šio referendumo agitacijai.

Byloje ginčas kilo dėl tam tikrų VRK sprendimu patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių nuostatų.

Ginčijamomis nuostatomis, anot pareiškėjų (Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių), buvo neužtikrinta jų teisė pasinaudoti atitinkamu visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiku, skirtu paminėto privalomojo referendumo agitacijai.

Kaip pažymėjo LVAT, pagal Konstituciją svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, jo inicijavimą, paskelbimą, organizavimą bei vykdymą nustato Referendumo įstatymas.

Ginčijamas VRK sprendimas buvo priimtas įgyvendinant šiame įstatyme įtvirtintą pavedimą patvirtinti referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles ir nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, rašoma LVAT atstovės spaudai Neringos Lukoševičienės trečiadienį paviešintame pranešime.

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėto ginčo atveju išsiskyrė šalių pozicijos dėl to, kaip aiškinti Referendumo įstatymo nuostatą, jog „ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“. LVAT vertinimu, ši nuostata turi būti aiškinama kaip suteikianti iniciatyvinės grupės atstovams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko ir oponentų atstovams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, t. y. referendumo agitacijai skiriama iš viso ne mažiau kaip 14 valandų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko.

Teismas nustatė, jog Taisyklėse ši teisė pasinaudoti minimaliu Referendumo įstatyme numatytu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiku referendumo agitacijai nebuvo užtikrinta. Atsižvelgusi į tai, LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia anksčiau nurodytas Referendumo įstatymo nuostatas.

Teismas taip pat įpareigojo VRK, suderinus su LRT vadovu, nustatyti papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką.

„Tai labai nedidelė, bet vis dėlto pergalė. Z.Vaigausko „kontorėlė“ patyrė nedidelį bet skaudų smūgį. Tai bus jiems pamoka, kad įstatymus nors kartais, bet reikia vykdyti, o ne interpretuoti“, – po teismo Alkas.lt sakė referendumo dėl Lietuvos žemės „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka ir pridūrė, kad – šis teismo sprendimas yra labai svarbus Lietuvos žmonėms, nes jie gaus papildomas 5 valandas išgirsti apie Referendumą, išgirsti jo iniciatorių ir oponentų nuomonę ir argumentus“.

„Taip pat labai norėtųsi tikėti, kad Nacionalinio transliuotojo vadovybei tai bus gera pamoka, kad jie privalo laikytis įstatymų, kad LRT nėra Rimvydo Paleckio (Lietuvos televizijos direktoriaus – Alkas.lt)  asmeninė nuosavybė, kurioje jis galėtų tvarkytis kaip savo asmeninėje įmonėje,“ – sakė J. Panka.

Birželio 29 d. vyksiančiame privalomame referendume Lietuvos piliečiai kviečiami pasisakyti ar pritaria siūlymui Konstitucijoje įteisinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Taip pat siūloma įteisinti, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu ir, kad re­fe­ren­du­mui su­reng­ti pa­kak­tų ne­be 300 tūkstančių, o 100 tūkstančių par­ašų.

Parengta pagal LVAT ir Alkas.lt informaciją