Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) surengė apskritojo stalo diskusiją su partijų ir koalicijų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, atstovais tema „Švietimas Europos Sąjungoje“.
Partijos delegavo po vieną sąraše įtrauktą partijos ar koalicijos kandidatą, kuris atvykęs į diskusiją išsakė savo ir savo partijos ar koalicijos požiūrį į švietimo politiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, formuojamus bendrus ES tikslus, nacionalinius prioritetus, būtinus pokyčius švietimo srityje.
Pirmadienį (2014-05-12) į diskusiją atvyko ir joje pasisakė politinių partijų ir koalicijų, kandidatuojančių į Europos Parlamentą, 5 atstovai. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovavo europarlamentaras Juozas Imbrasas, Lietuvos socialdemokratų partijai – Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos žaliųjų partijai – Danguolė Saldžiūnienė, Tautininkų sąjungai – Gintaras Songaila, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Arminas Mockevičius.
Diskusijai moderavęs LEU rektorius akademikas A. Gaižutis priminė kandidatams tarpukario Lietuvos laikus, kai kiekvienas nukeldavo kepurę prieš kunigą, gydytoją ir mokytoją. „Ką jūs darytumėte, kad socialinis mokytojo prestižas būtų kilstelėtas?“ – kandidatų į Europos Parlamentą klausė A. Gaižutis.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas europarlamentaras J. Imbrasas, atsakydamas į šį klausimą, sakė, kad turi būti skiriama tiek lėšų, jog mokytojo specialybė būtų konkurencinga, pedagogai veržtųsi dirbti šį darbą ir, rengiant konkursus, į mokyklas ateitų geriausieji. Tokiu būdu, jo nuomone, kokybė ims kilti.
J. Imbrasui antrino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas A. Mockevičius, tačiau šis pabrėžė, kad neužtenka vien skirti finansavimą. Jo nuomone, turi susitelkti ir visos ministerijos, žiniasklaida, kad pakeltų pedagogo profesijos prestižą.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė R. Šalaševičiūtė pritarė kolegai, kad atlyginimo dydis neišspręs problemos. Ir nurodė, kad mokytojo pagarbos problema slypi šeimose. „Ne finansuose yra esmė, kadangi mokytojų atlyginimai ir krizės metu buvo išlaikyti, o kitais metais planuojama juos didinti“, – sakė ji. „Visų pirma turi būti dirbama su šeimomis, nes iš jos ateina ir pagarba mokytojui“, – sakė buvusi LEU dėstytoja.
Tautininkų sąjungai atstovavęs G. Songaila pasisakė už griežtesnę tvarką mokykloje ir tikino, kad Europos Parlamento rinkimuose reikėtų orientuotis į tas politines jėgas, kuriomis galime tikėti. Jis priminė, jog tautininkai gerai suprato dar prieš karą, kad svarbu sutvarkyti švietimo sistemą, nes ji yra valstybės ir visuomenės pamatas.
Lietuvos žaliųjų partijai atstovavusi D. Saldžiūnienė pabrėžė, kad nuo A. Smetonos laikų pagarbos išraiškos taip pat pasikeitė. Jei tuo metu buvo galima išreikšti pagarbą vizualiai, tai šiandien šios formos yra labai pakitusios. Ir viena iš jų – finansinė. „Mokytojas, kuris negali nusipirkti naujos knygos ar apsilankyti koncerte, spektaklyje, perskaityti naujausios literatūros knygų, atrodantis ne taip gerai, kaip kai kurie moksleiviai, negali kelti pagarbos“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos atstovė.
D. Saldžiūnienė pabrėžė ir tai, kad, jei vaikams suteiktos teisės, o pedagogas negali valdyti mokymo proceso, jis pagarbos taip pat nepelnys. „Žinios sensta, keičiasi, todėl visada turime mokytis ir prisitaikyti“, – sako ji. D. Saldžiūnienės nuomone, universitetai turi dalyvauti ne tik ugdant jaunus pedagogus, bet ir padedant atnaujinti žinias jau dirbantiesiems.
LEU Senato pirmininkas Audronius Vilkas susirinkusiųjų klausė, kaip gali funkcionuoti sistema, kuri nuolatos keičiama. „Atėjo naujas ministras, nauja komanda – nauja ir kryptis. Kaip galima dirbti institucijoms ir profesūrai, nežinant, kas bus už dviejų metų?“ – klausė šešis švietimo ir mokslo ministrus per savo darbo metus universitete matęs A. Vilkas. Jis sakė, jog jam teko būti daugelyje šalių, taip pat ir Skandinavijoje, iš kurios Lietuva ima pavyzdį, ir pabrėžė, kad ten švietimo sistema yra stabili. A. Vilkas pateikė pavyzdį, kad danai vadovaujasi mintimi, jog tegul būna nors ir maža mokykla, bet jos parengimas kainuoja pigiau nei kalėjimų išlaikymas. LEU Senato pirmininkas įvairių partijų žmonėms siūlė, vieną kartą už stalo susėdus, susitarti, kad švietimas turi būti stabiliausia iš visų sričių ir nebūtų keičiama priklausomai nuo partijos.
LEU rektorius akademikas A. Gaižutis, baigdamas diskusiją, sakė, kad LEU šioje srityje nėra naujokas, todėl universitetui svarbu, kad ir tarp politikų rastų bendraminčių. „Švietimo sistema yra pati galingiausia, kaip kultūrinio, tautinio identiteto pagrindas“, – sakė jis.
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks gegužės 25 dieną. Lietuva rinks 11 europarlamentarų. Rinkimuose šiemet dalyvaus devynios partijos ir viena koalicija. Jų sąrašuose – 215 kandidatų.
