K. Zamarytė-Sakavičienė. Įstatymo projektas, kurį būtina perskaityti tėvams

Visata, egzistuojanti milijardus metų, nusidriekusi milijardus šviesmečių su šimtais milijardų galaktikų, yra beprasmė, jei joje nėra protingos, laisvą valią turinčios būties. Nežinome kitos tokios gyvybės formos, tik žmogų. Todėl kiekvienas Žemėje gyvenantis žmogus svarbesnis už visą likusią materiją, kiekvieno vertė yra begalinė.

Moteris turi galimybę savo kūne išnešioti ir atvesti į šį pasaulį naują žmogų. Tai – esminis moteriškumo aspektas, kuriuo ji išpildo savo moteriškąjį pašaukimą. Šiuo aspektu moteris neabejotinai viršesnė už vyrą, o ne jam lygi. Nei verslas, nei politika, nei mokslas, nei kita veikla niekada nepasieks šio moters pašaukimo svarbos ir didingumo.

Yra moterų, kurios siekia lygybės su vyrais… Jas vadinti feministėmis ( lot. femina – moteris) yra tas pat, kas kanibalus vadinti kulinarais (analogija iš nuostabios Piterio Kraifto  (Peter Kreeft) paskaitos: Dr. Peter Kreeft – Saturday Morning Session – Defending the Faith), nes minėtosios „ …–istės“, kovoja prieš tai, kas sudaro moteriškumo esmę; už tai, kas moteriškumą niveliuoja ir sumenkina pačią moterį.

Šia prasme įspūdingas Birutės Vėsaitės, Marijos A. Pavilionienės ir kitų socialdemokratų registruotas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę į abortą, kontracepciją, šių „reprodukcinės sveikatos priežiūros” paslaugų kompensavimą iš valstybinių biudžetų, privalomą lytinį švietimą mokyklose ir kt. Šiuo metu vyksta įstatymo priėmimui būtina „palankios dirvos rengimo“ fazė, kurią puošia, ko gero, kvailiausias kada nors žemėje pasakytas sakinys. „Mes ragintume Sveikatos apsaugos ministeriją pritarti medikamentiniam abortui, nes vyrai turi viagrą, jau seniai įteisinta, niekas dėl to klausimo nekelia, o moterys turi kentėti baisiausias kančias“, – sakė B. Vėsaitė.

Regis, ši Seimo narė taip įsijaučia į vyriškas problemas, kad lygina lytinės impotencijos keliamas kančias, kurios „praeina“ išgėrus viagros tabletę, su moters kančiomis nėštumo/gimdymo/vaiko auginimo metu, kurių ši išvengtų išgėrusi medikamentinio aborto tabletę. Nors cituotas B. Vėsaitės teiginys išreiškia būtent tai, panašu, jog ji bandė pasakyti kitą mintį – kad medikamentinis abortas leistų moteriai išvengti chirurginio aborto kančių (B. Vėsaitė papildomai tik pamini viagrą, kaip itin nepagrįstą apeliaciją į nelygybės ir moterų „skriaudimo” temą). Ši mintis nė kiek ne protingesnė ir panašiai neteisinga. Sunku palyginti, kuris negimusio vaiko žudymo metodas mamai sukelia didesnių kančių, bet dera paminėti, kad suvartojusi medikamentinio aborto (mokslinėje literatūroje dar vadinamo cheminiu abortu) preparatą moteris pagimdo negyvą vaisių ir jį dažnai pamato… Be to, cheminis abortas yra vienas iš nesaugiausių aborto metodų, nuo jo moterų mirtingumas didžiausias. Bet gal neverta bijoti – juk moterų Lietuvoje gyvena daugiau nei vyrų, užteks.

Yra ir kitas „nesklandumas“ – taikant medikamentinio aborto metodą, reikšminga nėštumo nutraukimo nesėkmės rizika, dėl kurios gali prireikti papildomai naudoti chirurginį nėštumo nutraukimo būdą arba skirti kitokį gydymą dėl žalingo preparato poveikio. Vien tik chirurginis abortas yra dažna nevaisingumo priežastis, o medikamentinio ir chirurginio aborto kombinacija padidina nevaisingumo riziką. Bet ir čia būkime drąsūs – juk P. V. Andriukaitis pasiryžęs iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto finansuoti privatų dirbtinio apvaisinimo verslą.

Pasveikinkime šios srities pionierių – dar nepriėmus Reprodukcinės sveikatos įstatymo, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas G. Barcys jau 2013 metų liepos mėn. pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvoje buvo registruotas medikamentinio aborto vaistinis preparatas. Tai buvo padaryta tyliai, kepinant karštai vasaros atostogų saulei. Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymą vaistas registruojamas tik tada, kai jo naudos (palankus terapinis poveikis sveikatai, gydymas) ir rizikos (nepageidaujamos reakcijos) santykis yra palankus. Kitais žodžiais tariant, kai vaistas labiau naudingas nei kenksmingas. Kas šiuo atveju buvo palaikyta nauda – pavojus moters sveikatai, galimas nevaisingumas ar negimusio vaiko mirtis? Kadangi pastarieji vaisto poveikiai panašesni į žalą negu į naudą, reikia manyti, kad naudingumo kriterijus buvo išreikštas (nedelikatu net pagalvoti) farmacijos pramonės pinigais…

Medikamentinio aborto propaguotojai „nuoširdžiai“ stebisi, kad mes tikime, jog nėščios moters gimdoje yra žmogus. Deja, tai ne tikėjimo, o biologijos fakto klausimas – jeigu žmogiškose gimdose ne žmonės, tai ten galėtų tūnoti nebent dinozaurai. Kito „racionalaus“ pasirinkimo nėra. Tik pagalvokite, kaip gudriai mus apgavo – pasislėpė „mūsyse“, o mes manėme, kad jie išnyko.

Gelbėdama katalikiškų mokyklų mergaites, B. Vėsaitė toliau porina: „seksualinė abstinencija yra nonsensas“, „tikrai subrendo laikas priimti įstatymą, įpareigojantį mokyklose vykdyti lytinį švietimą“. Žmonėms, kurie į realybę žiūri atsimerkę, nereikia įrodinėti, kur veda ir kam iš tiesų reikalingas privalomas lytinis švietimas mokyklose – auginamas ankstyvas kontraceptinių priemonių vartotojas, kraunantis milijardus farmacijos pramonei. Galime pasvajoti, kaip būtų pažangu, jei kiekvienas lytiškai apšviestas vaikas bent po 10 Lt per savaitę skirtų kontracepcijai… Ne problema, jei tėvai mažai uždirba – pagal registruotą Įstatymo projektą valstybė pasirūpins visais asmenims iki 20 metų – jiems kontracepcija nemokamai! Nereikia jaudintis, kad kontracepcija gali nesuveikti – moterims (aut. past. – projektą reikėtų tikslinti, įrašant žodį „mergaitėms”) iki 20 metų numatyta teisė į nemokamą chirurginį arba medikamentinį abortą! Beje, šios paslaugos bus itin „palankios“ jaunimui, nes Įstatymo projekte numatyti laisvo apsisprendimo, privatumo ir konfidencialumo (t. y. slėpimo nuo tėvų) principai. Taigi mokyklinukų lytinius santykius laimins valstybė, suteikdama jiems trūkstamą „know how“, apsaugą nuo pasekmių ir priemones, padėsiančias jų atsikratyti. Tokiam „kilniam“ tikslui Vytenis P. Andriukaitis mokesčių mokėtojų pinigų nepagailės – jo vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija jau rengia naują to paties pavadinimo projektą. Džiaukitės vaikučiai – sveikatos apsaugos ministras rūpinasi jūsų reprodukcine sveikata. Onkologiniai ligoniai lai palauks…

Visa tai ir daug kitų panašių iniciatyvų „pateisinamos“ prisidengiant lygybės, reprodukcinių teisių, moters teisės į savo kūną, laisvės, mokslo pažangos ir kitais skambiais motyvais. Moteriškumą ir negimusį žmogų ginančiai pozicijai paneigti kartojami „įtikinami“ argumentai – davatkiška, viduramžiška, fanatiška. Bet ar iš tiesų moteris/mergina/mergaitė bus laimingiausia tada, kai pamirš savigarbą ir vyro pareigą gerbti moterį kartu su jos lytiškumu, apimančiu ne tik gebėjimą lytiškai santykiauti, bet ir pastoti bei pagimdyti; kai moteris bus paversta vien seksualinio pasitenkinimo objektu ir priversta kaip papūga kartoti vyrų pamėgtą frazę „netikiu santuoka“, kurioje kiekviena iš meilės pradėta gyvybė būtų laukiama, o ne naikinama kaip nesėkmingos kontracepcijos pasekmė.

Tiesa yra ta, kad kontracepcija, chirurginis ir medikamentinis abortas bei šias praktikas neretai lydintis dirbtinis apvaisinimas neša didžiulius pinigus medicinos ir farmacijos pramonei. Taip, tai sėkmingai „išlaisvina” moterį nuo moteriškumo, bet kartu panaikina esminį skirtumą tarp moters ir Končitos  (Conchita).

Moterys, net jei esate tikros arba fiktyvios feministės, ar nejaučiate kartėlio dėl tokios laimės?.. Ar Jus įtikina apsimestinis rūpinimasis Jūsų reprodukcinėmis teisėmis, nukreiptomis į Jūsų reprodukcinių galių naikinimą? Ar norite tokių teisių savo dukroms? Būkime budrios – saugokime savo vaikus nuo „feministiško” lytinio švietimo, nemokamai prieinamos kontracepcijos ir abortų.

Vyrai, mylėkite visą moteriškumą, ne tik lengvai imituojamas išorines moteriškumo apraiškas ir ginkite mus nuo „feminisčių”.

Autorė yra MRU Teisės filosofijos ir istorijos katedros lektorė, doktorantė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotoja, šiuo metu esanti motinystės atostogose