Balandžio viduryje Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ (toliau – Jachtklubas) galimai atliktos savavališkos statybos Rėkyvos dvaro sodybos, esančios Šiauliuose, teritorijoje.
Pateikti ieškinį nutarta po šių metų sausį Departamento Šiaulių teritorinio padalinio (toliau – Padalinys) vykdyto patikrinimo. Jo metu pastebėta, jog nemaža Rėkyvos ežero pakrantėje esančios dvarvietės dalis savavališkai užstatyta įvairiais objektais: metaliniais garažais, pavėsinėmis, pirtimis, nameliais ant ratų, sandėliukais ir tvoromis. Pasak Padalinio vedėjo Ryčio Budrio, dėl akis badančios netvarkos šmaikštūs šiauliečiai šią vietą jau praminė Šanchajumi.
Siekiant spręsti susidariusią problemą Jachtklubui surašytas reikalavimas pašalinti su Departamentu nesuderintus objektus iš jam priskirtos Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos dalies. Būtent dėl vieno iš joje esančių objektų – medinio namo su įstiklinta veranda – kreiptasi į teismą. Statinys iškilęs galimai neteisėtai: nepaisant įstatymų keliamų reikalavimų, prieš pradėdami šio medinuko statybas jo statytojai nesikreipė į už kultūros paveldo apsaugą atsakingas institucijas ir negavo jų sutikimo statyboms kultūros vertybės teritorijoje vykdyti.
Dėl likusios savavališkai užstatytos istorinės dvarvietės teritorijos dalies sutvarkymo Departamentas tikisi miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos bendradarbiavimo.
Komentuodama susidariusią situaciją Departamento direktorė Diana Varnaitė išreiškė ir apgailestavimą, ir viltį: „Skaudu stebėti kaip apie dvaro sodybą išaugęs metalinių garažų, suklypusių apleistų pašiūrių bei šiukšlių „miestas“ pasiglemžia šimtmečių senumo kultūros vertybę. Į Rėkyvos dvaro sodybą atvykę svečiai neturėtų būti priversti į išlikusią jos koplyčią ar kitus fragmentus žvelgti pro pavėsinių, ant kurių puikuojasi alkoholio reklamos, ir kažin kada paliktų turistinių namelių pakraščius. Tikiuosi, kad visi dėl neatsakingumo ir savivalės joje atsiradę objektai bus pašalinti, o ežero pakrantėje įsikūrusi sodyba taps visuomenei patrauklia vieta“.
Rėkyvos dvarą daugiau nei tris šimtmečius – nuo 1605 iki 1925 metų – valdė bajorai Karpiai. Karpių giminės, kurios pradininku laikomas Bernardas del Carpio, nariai buvo aktyvūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Katalikų bažnyčios ir 1794 m. sukilimo prieš carinę Rusiją veikėjai. Karpių giminės palikimas Rėkyvoje iki šiol laikomas vertingu dėl išlikusių dvaro sodybos silueto bei reljefo, koplyčios, ūkinio pastato bei parko fragmentų.