Šiemet Užgavėnės ankstyvos – vasario 12 dieną. Užgavėnės – išskirtinė metų diena žiemai išvaryti, pavasariui prišaukti. Užgavėnių papročiuose susipynę senieji tikėjimai, susiję su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui. Liaudiški vaidinimai stebino triukšmingumu, pastangomis nubaidyti piktąsias jėgas, per ilgą ir sunkią žiemą susikaupusius negerumus. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia į Platelius… ŽĖIMA, ŽĖIMA, BIEK ĖŠ KĖIMA…
Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės. Senais laikais Užgavėnės buvo ne vieną dieną. Dar iki šių dienų Plateliuose pirmadienį vaikštinėja mažieji žydukai, o antradienį – jau didieji. Pirmadienį po pietų eidavo „ubagais“. Tai buvo nedidelės grupelės po dvi, tris ar keturias moteris ir pusmerges, anksčiau moterys „žydais“ neidavo. Antradienį eidavo didieji „žydai” (vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais).
Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: seniausieji – gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni: žydai, vengrai daktarai, giltinė, čigonai, vestuvininkai, kareiviai (caro, sovietiniai ar kitokie, priklausė nuo laikmečio). Žydų kompanijai vadovavo Užgavėnių vadas. Persiregėlių grupėje buvo rinkikas (dar vadintas kiaušianešiu) ir muzikantai (vienas arba du). Persirengėlių grupės buvo didelės iki 15 žmonių, veždavosi Morę, kurią vakare sudegindavo. Užgavėnės baigdavosi Ubagų baliumi (dar vadinama „žydų vesele“).
Žemaitijoje nuo senovės, gerokai prieš Užgavėnes kaimo vyrai pasidarydavo įvairiausių ličynų (kaukių). Puoselėdamas gražią, seną tradiciją, Žemaitijos nacionalinis parkas nuo 1996 m. organizuoja Užgavėnių kaukių parodas. Nuo 2000 m. ši paroda tapo konkursu. Nuo 2002 m. vertinamos ne tik tradicinės Užgavėnių kaukės, bet ir dekoratyvinės. Parodoje-konkurse dalyvauja ir moksleiviai. Užgavėnių kaukių parodos dalyviai – menininkai iš visos Žemaitijos. Senovines Užgavėnių ličynas taikliai yra aprašiusi Sandra Baguckaitė. „Vo lėčynas! Kuožnos ont sava morzas bikuokė onsėtėmpės. Kas anū margoms, kas mondroms! Vėinas ėš medė ėšnaguotas, kėtas ėš puopieriaus skiautieliu solėpdytas, tretės ėš skodorū luopieliu sodaigstytas. Vo jau bjaurės: vėinuos veizuolaa ėšspruogė, zūbaa ėšvėrtė, dontys kaap kaltaa atsėkėšė; vo nuosys – vėinas kumpas kaap gėmbės, kėtas drūktas kaap sėklėnee vogorkla – jau mondresniu ė nabsomėslysi. Api kodlas nabie kuo ė basakytė – pasėšiaušosės kaap koilė šeree, sosėvielosės kaap kodlouta šonėis pastorgalis, pastatyk i kanapius – ni vėins žvėrblis nablieks“.
Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodos-konkurso ir Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žiemos virsmas“ atidarymas Platelių dvaro svirne ir arklidėje įvyks vasario 11 dieną, 14 val. Užgavėnės, vasario 12 dieną.
ŽĖIMA, ŽĖIMA, BIEK ĖŠ KĖIMA
OŽGAVIENĖS
PLATELĒ, 2013
Vasarė 12 dėina
Jē tori sveikatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės, spausk i Platelius!
Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi.
*Nu rīta – velniū, obagū, cėguonu ė kėtuokiū žīdu zbėtkā po kaimus
* 12.00 adīna atsėdara kavėnė ,,Borės” (Plateliu jachtklubė, šalėp Plateliu ežera), katruo galiesi ožsėsakītė patiu rėibiausiu ė skaniausiu Ožgavieniu blīnu. Tavės lauk dėdėliausės nuolaidas! Prisiiedės blīnu, jē tabebūs ožšalės ežers, galiesi pasėsoktė ont leda sokīnės, vo jē ne – žovelės pagaudysi… Stuoriausius Ožgavieniu blīnus keps ė kavėnės ,,Lėnielis” (kėtuo Plateliu ežera posie – Paplatelės kaimė) truopnės gaspadėnės.
*16.30 adīna vėsė renkas Plateliu miestalė pleciuo. Rėitus kėlnuodamė, jopelės doskindamė, sobėnės kraipīdamė, klumpius brazdindamė ordoliousem pri ežera.
Vėsu žīdu dėdėliāsis pasėkraipīms, šmuots muonu:
cėguoniu varažėjėmā, žīdu juomarks so bergždėnėkiu pėrkėmo.
Blīnu iedėms, raišū arkliū ė kėtuokės lėnktīnės, stėpriausės, linksmiausės žīdu kompanėjės ė dailiausės Ožgavieniu panuos rinkėmā. Grajīs truopnė Žemaitėjės nacionalėnė parka polkluora ansamblē ,,Platelē mozėkontā.
Muorės dūmās palēdėms ė mūsa nuognā griaudos kriuokėms, žėima ėš kėima ėšgėnos.
