„Tai kad klumpės mano vienu mieru per platios randas“,
Blėkius trūbijo po bėginėjimo rungtuvių dusdams
Irgi visam Vyžlauky pirms nuo galo atkėblinęs.
Antai Enskys žolę pjaudams visą dieną nuvargo,
O paskui tik žiū, kad šleivai kreivai žalioji nupjauta-
Kur švaru, kur žolalių kuokštai, kur vėl lygumos esti.
„Tai kad dalgis mano nebnaujas, turu kelinti metai“,
Šūktelėj Enskys, dalgelę dar labai gerą laikydamas.
Kartą Slunkius negalėjo skaitovų klube pasirodyt
Irgi būrams kitiems Donelaičio „Metų“ pristatyti,
Nors ir eilė buvo Slunkiaus, o visi laukė,
Bet ištarė tiktai knygą bibliotekoj seno leidimo radęs,
Ir kad tikslo nėr skaityt – porą raidžių nusitrynę
Irgi aišku nebus todėl apie ką tas veikalas kurtas.
O šit Lauras irgi bėginėjime „Vyžlaukio zuikis“ sudalyvavo,
Ir nors tik su viena klumpe, nes kita įskilo nuo greičio,
Atbėgo ans nors ne pirmas, bet antras finišą kirto,
O iš rungtuvių rengėjo dar barometrą prizui sau gavo.
Štai Selmas pjovė žolę dalgele, kuriai tik kotas belikęs,
Ant jo bulbių skustuką viela apvyniojęs darbavos
Irgi nupjovė kaip su žoliapjove importine vokiškos kokybės.
Antai Krizas „Guliverio keliones“ gavo skersai išilgai apiplėšytas,
Bet pristatė teip, kad literatūros magistro diplomą ans gavo.
Įvykius šitus regėdamas Pričkus galvą palingavo
Ir pasakė teip, kad Blėkius, Enskys, o ir Slunkius išgirstų:
„Geras artojas ir su žąsinu paaria!“
