Kasdien vis labiau jaučiame artėjant pavasarį: ilgėja dienos, daugėja saulėtų dienų, kitaip čiulba paukščiai. Atbudusi gamta verčia mus ne tik grožėtis besikeičiančiais gamtos reiškiniais, bet ir iš anksto pasirūpinti sveikata. Labai rimtai susargdinti žmogų gali erkės. Alkanos ir piktos po žiemos miego erkės kantriai tyko aukos ne tik miško tankynėje, bet ir parke, sode ar pievoje prie namų.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plačiai paplitusios erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Visame pasaulyje paplitę šimtai skirtingų jų rūšių. Siurbdamos kraują, erkės perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkius žmonių susirgimus: erkinį encefalitą, Laimo ligą.
Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau jos aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10 cm – 20 cm aukščiau žemės paviršiaus, lūkuriuodama, kol pro šalį eis tinkama auka. Iki šiol nėra visiškai aišku, kaip erkė, neturėdama akių, gali aptikti reikiamą auką. Beje, erkė atpažįsta įvairių gyvūnų kvapus.
Erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio, bet, esant švelniai žiemai, gali pailgėti. Erkė išlieka aktyvi, kai vidutinė temperatūra yra +5 ˚C.
Per savo gyvenimą erkė minta krauju tris kartus. Kiekvienoje vystymosi fazėje erkei būtinas maitinimasis krauju. Kraujo siurbimas trunka porą dienų, kartais net savaitę. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių medžiagų bei medžiagų, stabdančių kraujo krešėjimą. Dažniausiai žmogus nepastebi erkės įkandimo iškart, nes jis yra neskausmingas. Be to, įsisiurbusią erkę aptikti sunku dėl labai mažo jos dydžio.
Jeigu Jums įkando erkė. Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą„įšvirkš“ jums virusą ar bakteriją – ligos sukėlėją. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pinceto pagalba pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfektantu. Aplink žaizdą atsiradus išplitusiam paraudimui ar kitiems požymiams po erkės įkandimo, kreipkitės į gydytoją.
Kaip išvengti erkės įkandimo? Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių galus susikiškite į kojines ar batus. Geriau dėvėti šviesių spalvų drabužius, kad erkę būtų lengviau pastebėti jai dar nespėjus įkąsti. Naudokite erkėms atbaidančius repelentus. Jei lankėtės vietovėse, kur paplitusios erkės, rūpestingai apsižiūrėkite visą kūną, ieškodami prilipusių ir ropinėjančių erkių.
Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šį virusą užkrėsta erkė gali perduoti žmogui įkandimo metu.. Erkių organizme virusas randamas seilių liaukose bei seilėse. Asmuo, užkrėstas erkiniu encefalitu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: dažniausiai galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, kaklo rigidiškumu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Nėra specifinio gydymo. Specifinio gydymo, t.y.gydymo prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais atsiradusius ligos požymius.
Sunkios ligos pasekmės. Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia 0,5 – 1 procento. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra psichoneurologinai simptomai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Laimo ligą sukeliančių erkių platinamą bakteriją galima sunaikinti antibiotikais. Užsikrėtus Laimo liga, paprastai erkės įkandimo vieta parausta, padidėja iki 5 centimetrų ir plečiasi toliau.
Kaip užsikrečiama erkinio encefalito virusu?
Erkinio encefalito virusu užsikrečiama įkandus infekuotai erkei bei vartojant nevirintą ožkų ir karvių pieną. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje.
Ar paplitęs erkinio encefalito sukėlėjas Baltijos šalyse?
Taip, Lietuva, Latvija, Estija – didelės rizikos zonos. Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus sirgti ir užsikrėsti erkėmis zonai. Ypač didelis pavojus jomis užsikrėsti yra Vidurio Lietuvoje: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio ir Marijampolės apylinkėse. Gamtoje susidariusių infekcijos sukėlėjų židinių neįmanoma išnaikinti jokiomis priemonėmis.
Kiek žmonių serga erkiniu encefalitu Utenos apskrityje?
Utenos visuomenės centro duomenimis, Utenos apskrityje erkiniu encefalitu 2013 metais . sirgo 62 asmenys. Iš jų Utenoje – 20; Ignalinoje – 5; Anykščiuose – 11; Molėtuose – 6; Zarasuos – 18; Visagine – 2.
Kaip diagnozuojamas erkinis encefalitas?
Diagnozuojama remiantis ligos simptomais ir serologinėmis reakcijomis, kurių metu nustatomi specifiniai antikūnai prieš erkinio encefalito virusą.
Ar sergama erkiniu encefalitu antrą kartą?
Ne. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą.
Ar galima išvengti erkinio encefalito ir kaip?
Ligos išvengti galima tik pasiskiepijus vakcina nuo erkinio encefalito.
Kam labiausiai patartina (rekomenduojama) skiepytis?
Žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems tose vietose, kur paplitęs erkinio encefalito virusas. Žmonėms, dažnai būnantiems gamtoje (poilsiautojams, grybautojams, uogautojams ir kt). Keliautojams, vykstantiems į endemines erkinio encefalito teritorijas.
Ar galima skiepyti vaikus?
Galima nuo vienerių metų amžiaus. Vaikai nuo 1 iki 16 metų skiepijami vaikams skirta vakcina. Vyresni nei 16 metų skiepijami vakcina suaugusiems.
