Su pirmąja žaluma pasirodo ir erkės

www.alkas.lt  

Pagaliau sulaukėme šiltesnių pavasario dienų. Bundanti gamta vilioja laisvalaikį leisti gryname ore, tačiau nereikėtų pamiršti gamtoje tykančių pavojų – erkių. Jos sėkmingai peržiemojo ir su pirmąja žaluma išlenda pasimaitinti. Per 2010 m. susirgo 57 žmonės, kuriems buvo įsisiurbusi erkė arba kurie vasaros metu gėrė nevirintą ožkų pieną. Tiek daug sergančiųjų erkiniu encefalitu Vilniaus mieste dar niekad nebuvo registruota.  

Sergamumas erkiniu encefalitu, lyginant pastaruosius tris metus, išaugo 5 kartus, o Laimo liga – 2 kartus (2008 m. – 328, o 2010 – 703 sergantieji). Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas erkėms ir pagrindiniams jų maitintojams – smulkiesiems graužikams veistis. Erkės tampa aktyvios esant 5–7 laipsnių C temperatūrai.  

Įkandus erkei, žmogus dažniausiai suserga po 1–2 savaitės. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Ligos pradžia panaši į gripo simptomus – pakyla temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, galvą, vargina didelis bendras silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir ligonis pasveiksta. Dviem trečdaliams tokių užkrėstų žmonių nervų sistema nebūna pažeidžiama ir jiems jokių tolesnių simptomų nesivysto. Tačiau trečdalis užkrėstųjų po 3–7 dienų tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas būna ryškus, nes virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra, judesių koordinacija ir kt. Gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė, ištikti koma ar mirtis.  

Skiepijamės nenoriai, nors daugiau kaip 50 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu pažeidžiamos galvos smegenys, apie 30 proc. ligonių ištinka paralyžius, sutrinka psichika, koordinacija. Apie 60 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu ir išrašytų iš ligoninės dar sveiksta apie metus. Juos dar ilgai gydo įvairūs specialistai, neapsieinama ir be psichiatro pagalbos. Apie 10 proc. sirgusiųjų encefalitu nebegali dirbti įprastų darbų, jiems suteikiamas invalidumas. Kasmet mūsų šalyje nuo erkinio encefalito miršta vienas – du žmonės.  

Lietuvoje nėra žalių plotų, kuriose nebūtų erkių. Visos Baltijos valstybės yra paskelbtos endemine erkinio encefalito ir Laimo ligos zona. Užsienio turistai, vykstantys į mūsų kraštą, įspėjami apie gresiantį pavojų užsikrėsti Laimo liga, erkiniu encefalitu, todėl jie prieš atvykdami būtinai skiepijasi.  

Vilnius ir jo apylinkės laikomos vidutiniškai užkrėstų erkių zona. Pagrindiniai Laimo ligos gamtiniai židiniai nesikeičia metų metais. Tai – Vingio, Karoliniškių miško parkai, Žaliųjų ežerų, Topelio ežero, Valakupių, Bukčių miškinga teritorija, Pavilnių regioninio parko teritorija. Tačiau didžiausioje rizikos zonoje esančioje Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijamasi gerokai rečiau nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje pasiskiepijo apie 9 proc. gyventojų (mažiaus nei mes besiskiepijančių visoje Europoje nesurasime). Prieš tris metus buvo tik 6 proc. Palyginimui Estijoje pasiskiepijusių yra 18 proc., o Latvijoje – 39 proc. Europiečiai nuo erkinio encefalito skiepijasi daug intensyviau. Austrijoje vakcinuoti apie 90 proc. gyventojų.  

Laimo liga dažniausiai pasireiškia per pirmą mėnesį (vidutiniškai praėjus savaitei ar dviem). Erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda išplitusi, rausva, ryškiais kraštais dėmė, kuri palaipsniui plečiasi, didėja. Žmogus gali ir nejausti jokių kitų reiškinių ar negalavimo, o raudona dėmė po savaitės kitos savaime išnyksta. Tačiau praėjus dar keletui savaičių ar keliems mėnesiams, gali atsirasti pirmieji sunkūs negalavimai (antroji stadija). Negydant atsiranda nervų, sąnarių, širdies, odos, dažniausiai stambiųjų – kelio, čiurnos, alkūnės sąnarių pažeidimai. Nervų sistemos pažeidimas pasireiškia labai stipriais skausmais – gali skaudėti juosmenį, nugarą, pečių juostą Gali paralyžuoti vieną arba abi veido puses. Trečiojoje šios ligos stadijoje – ligonis sunkiai vaikšto, sutrinka šlapinimosi funkcija, regėjimas ir kt.  

Nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Svarbiausia kuo anksčiau pašalinti įsisiurbusią erkę, mat užkratas perduodamas maždaug po 1–2 parų. Jei įsisiurbė erkė, svarbiausia – nepanikuoti. Įsisiurbusios erkės netepkite, nedezinfekuokite, o suėmę kraujasiurbį kuo arčiau odos, staigiu judesiu ištraukite. Įkąstą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Įkandus erkei, deja, jokių gelbėjimosi priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra. Lieka laukti ir stebėti, o atsiradus simptomams, kreiptis į gydytoją.  

Geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Kadangi vieno skiepo neužtenka, antrąkart skiepijama po mėnesio, tada – po metų. Trečia dozė – po trejų, vėliau – kas penkerius metus. 75 proc. apsauga susidaro praėjus dviems savaitėms po dviejų dozių. 98,5 – 99 proc. apsauga susidarys tik po metų. Tad geriausia pasiskiepyti šaltuoju metų periodu. Tačiau kas neturi skiepo, dar gali skiepytis sutrumpinta vakcinacijos schema – vienas mėnuo, per kurį turi būti įskiepytos dvi vakcinos dozės.  

Norint išvengti erkių platinamų ligų, rekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito, vartoti tik pasterizuotą pieną, naudoti kraujasiurbius atbaidančius preparatus, grįžus iš parko, miško namo, apžiūrėti kūną, sodybose, parkuose pjauti žolę, genėti menkaverčius krūmus, naikinti šiukšles ir graužikus.