Ne visi gyventojai turi ir gali turėti specialių investavimo žinių, kad galėtų savarankiškai įvertinti draudėjo pateiktą informaciją apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą bei priimti tinkamus sprendimus dėl lėšų investavimo ir suvokti galimų padarinių riziką.
Pareiga informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą pavesta draudėjams – bankams, kredito unijoms ir kitoms investicines paslaugas teikiančioms įmonėms, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tikrina, kaip ši informacija yra teikiama. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taikomos draudėjų patikrinimų priemonės užtikrina tinkamą ir išsamų indėlininkų ir investuotojų informavimą.
„Įvertinę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiklą, nustatėme, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kokiais būdais, forma ir priemonėmis draudėjai turi informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą. Todėl įmonė ne visuomet užtikrina, kad draudėjai aiškiai ir suprantamai informuotų gyventojus. Kita vertus, dėl teisinio reguliavimo trūkumų ne visada galima nustatyti, ar informuojama tinkamai“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vidiniuose dokumentuose taip pat nėra nustatyta, kokios informavimo priemonės turi būti tikrinamos ir kaip jos turi būti vertinamos, nedetalizuota, kada ir kokie informavimo būdai ir priemonės yra laikomi tinkamais, kad šios valstybės įmonės darbuotojai, atlikę patikrinimą, galėtų konstatuoti, kaip draudėjai informuoja indėlininkus ir investuotojus.
Išanalizavus draudėjų interneto svetainėse pateiktą informaciją nustatyti atvejai, kai ne visuomet buvo teikiama informacija apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą arba teikiama informacija buvo klaidinga ir (ar) neišsami net ir po VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atlikto patikrinimo.
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra parengusi draudėjams rekomendacinio pobūdžio lankstinukus ir lipdukus. Audito metu nustatyta, kad ne visi jie naudoja šias priemones. Iš aplankytų Vilniaus mieste esančių 32-jų įstaigų (18 bankų ir jų filialų, 7 kredito unijų ir 7 finansų maklerių ir valdymo įmonių), 19 draudėjų klientų aptarnavimo vietose neturėjo nė vienos iš rekomenduotinų priemonių, 8 – turėjo ne visas, likę 5 – visas rekomenduotinas priemones.
Atkreipiame dėmesį, kad pareiga informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme draudėjams nustatyta prieš dvylika metų. Tačiau Finansų ministerija, kaip VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir kaip institucija, koordinuojanti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos įgyvendinimą, visą šį laikotarpį nesiėmė priemonių, kad teisės aktuose būtų reglamentuota, kokiais būdais, priemonėmis ir forma draudėjai turi informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą.
Tam, kad indėlininkų ir investuotojų informavimas būtų kuo aiškesnis ir išsamesnis, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai rekomendavo teisės aktuose nustatyti reikalavimus draudėjams, nurodant kokiais būdais, forma ir priemonėmis indėlininkai ir investuotojai turėtų būti informuojami. Vienas iš Europos Sąjungoje svarstomų informavimo būdų – informacijos teikimas pasirašytinai – galėtų būti taikomas ir Lietuvoje.
Geriausiai investavimo principai išdėstyti pasakoje apie Burtiną ir auksinį raktelį. Ten du finasų analitikai: vilkas ir
lapė alisa puikiai išdėstė, ką reikia Buratinui daryti su pinigais, kaip juos investuoti. Gražaus skaitymo!
O aš manau, kad geriausia; “investuoti principus į finansų analitikus”. Gražaus mąstymo!