GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka

Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama.

Gyvūninės kilmės produktuose GMO nerasta

Visuomenėje sklandančios kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik GM pašarais, todėl GMO patenka kone į visus gyvūninės kilmės produktus, tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų. Pastaraisiais metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) buvo ištirta daugiau kaip dešimt paukštienos ir gyvulių mėsos, taip pat kiaušinių mėginių ir nei viename iš jų GMO nebuvo aptikta.

Lietuvoje atliekami tyrimai dėl GMO patvirtina užsienio mokslininkų analizes ir jų išvadas. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino, kokia yra tikimybė, kad transgenai (svetimi genai, naudojami kuriant naujas augalų ar gyvūnų formas) ar jų produktai gali būti įterpti į gyvūnų audinius ir jų produktus, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius, pieną. „EFSA GMO padalinio mokslininkai atlikę išsamią analizę, pateikė išvadas, kad iki šiol nėra jokių moksliškai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pakeista DNR (rekombinantinė dezoksiribonukleinorūgštis) patenka į gyvūnų, šertų GM pašaru, audinius ar organus“, – pabrėžia NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Morkūnas.

EFSA mokslininkai nustatė, kad ruošiant, pavyzdžiui, malant ar kitaip mechaniškai apdorojant augalus, pakeista DNR nėra paveikiama, tačiau ekstrahavimo ar džiovinimo kaitinimo būdu procedūros DNR smarkiai suardo. Taip pat DNR suyra pašarų kompostavimo metu.

EFSA GMO specialistai konstatavo, kad ir gyvūnų virškinimo trakte vykstantys procesai visiškai suardo DNR bei baltymus iki jų pirminių sudedamųjų dalių, todėl jokie genetinės modifikacijos požymiai virškinimo metu nėra išsaugomi. „Šie procesai yra seniai ištirti ir gerai žinomi. Juos aprašo ir daugybė naujausių mokslinių studijų, tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo kontraversiškų, moksliniais duomenimis neparemtų pareiškimų apie GMO žalą ar naudą“, – sako M.Morkūnas.

Žmonių ir gyvūnų organizmai svetimus DNR „suvirškina“

Dar viena EFSA mokslinė išvada, kuri patvirtina, kad GMO nepatenka į gyvūninės kilmės produktus, teigia, jog  žmogus, valgydamas kasdienį maistą: duoną, daržoves, vaisius, mėsą, nuolat sąveikauja su svetimų organizmų (augalų, gyvūnų) DNR, taip pat ir gyvūnai kartu su pašaru nuolat turi sąlytį su svetima DNR ar svetimais baltymais. Šiuo atveju organizmui nėra jokio skirtumo ar su maistu gaunama DNR yra pakeista ar būdinga įprastuose maisto produktuose.

„Didžioji dauguma mokslinių studijų, tiriančių GM augalų virškinimą, atliekamos su gyvūnais, tačiau šiandien žinomas ir vienas tyrimas atliktas su žmonėmis, valgiusiais GM soją. Jo rezultatai patvirtina ankstesnius stebėjimus – gyvūnų bei žmonių virškinimo traktas visiškai suardo bet kokią svetimą DNR, taip pat ir GM augalų“, – teigia M.Morkūnas.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į seniai nuodugniai mediciniškai ištirtus gyvūnams ir žmonėms būdingus apsauginius mechanizmus (imuninės sistemos savybes), kurie itin gerai pritaikyti apsisaugoti nuo svetimos DNR ir baltymų. „Kasdien susidurdami su tūkstančiais svetimų DNR, pavyzdžiui, įvairiomis bakterijomis, gyvūnų ir žmogaus organizmai sugeba juos aptikti, suskaidyti („suvirškinti“ ląsteliniame lygmenyje) ir pašalinti iš organizmo.  Taigi, vertinant teorinę tikimybę, kad virškinimo metu suskaidytos DNR ar baltymų fragmentai vis dar galėtų išlikti biologiškai aktyvūs, reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad bet kokia fiziologiškai aktyvi ir organizmui svetima DNR ar baltymas imuninės sistemos pagalba yra identifikuojami ir nedelsiant pašalinami iš organizmo“, – dėsto NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas M.Morkūnas.

Etiketėje turi būti informacija apie GMO

Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei vertinant tradicinį maistą. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai.

Net ir po tokio ilgo ir sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti nurodyta.  Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 GM augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. VMVT reguliariai atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą.

Genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas

Vartotojų ir maisto pramonės atstovų patogumui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Šiuo metu mūsų prekybos tinkluose galima rasti:

– 19 pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių (Tautas, Grace, Jasmine, Brolio, Optima, Omili, Sodžiaus, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Cento, Kooperacijos aruodai, Kolumbo, Virtuosso, Olira,, Extra line, Aruodas);

  – 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų (šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu ANI, ANL Heros, ToyToy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL MyChick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai Truffle su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžioji plytelė Schock, Safari, Chocair, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai Toffix su vaisiniu įdaru, saldainiai Extrime braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai PrestijNapolitan, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais Olivija, šokoladiniai saldainiai Tvist, Volcanocaramel, Wonderfull, DreamCoconut, ExtraPrinch, Miško voveraitė, Vakaro premjera, Pralito, Vaikiška karuselė, Kara-Kum-Lasošči, Haloween, saldainiai Kvapusis Renklodas, FruttyMidi, Žvaigždėtas vakaras, Miško ramunėlė, NurtatCocoline, ElvanPrestij, vafliaiGaflet, Toffix, Express, sausainiai su pertepimu PrensStrawbery, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas Poltava, šokoladinis kremas Nutcity);

– 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu, mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, bandelės su kumpiu, bandelės su šokoladu, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltiniai, kiaulienos šniceliai, kepti karbonadai, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiški blynai, tinginio cepelinai, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“, „Gaiva“, „Ruduo“, „Pavasarinės“, „Gardžiosios“, „Svaja“, salotos prie alaus, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos „Sveikuolių“, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.

Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų ar patiekalų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai.

Atkreipiamas dėmesys, kad šiame sąraše nurodyti kulinariniai gaminiai, priklausomai nuo gamintojo receptūrų, gali būti pagaminti ir nenaudojant genetiškai modifikuotų žaliavų, net jei jų pavadinimai yra vienodi.

Perkant kulinarinius gaminius būtina skaityti produktų etiketes, jeigu kulinariniuose gaminiuose buvo naudojami ingredientai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, tokių maisto produktų sudėtyje turi būti aiškiai žodžiais nurodyta, pavyzdžiui, „Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.