Vienas labiausiai vartotojus dominančių klausimų – kiek mėsos yra jų nusipirktoje dešroje? Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais dešros gaminamos iš įvairių mėsos pakaitalų, priedų, sojos, papildų ir dar nežinia ko. Ne visą tiesą galima sužinoti paskaičius produkto etiketę, nes gamintojai gudrauja ir slapukauja. Palengvinti pirkėjų, besirenkančių dešras, dalią šį šeštadienį pabandys Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai.
Šiuo metu į dešras oficialiai leidžiama dėti įvairiausius priedus: skonio stipriklius, kietiklius, standiklius ir t.t. Todėl iškyla natūralus klausimas – kiek mėsos yra dešroje? Atsakyti į šį kiekvienam vartotojui rūpimą klausimą perskaičius prekės etiketę, pagal spalvą ar kvapą praktiškai neįmanoma. Jei gamintojų paklausi tiesiai šviesiai, visi kaip vienas tvirtins – jų dešra tik iš mėsos.
Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai paprašė gamintojų tai įrodyti. Pagalbos vertinant dešrų kokybę kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Tiesa, šįkart ekspertas bus ne žmogus, o žvėrių karalius. Tiksliau, aštuoni suaugę liūtai. Paskirtu laiku prie pagrindinio įėjimo pasirodė tik vienos firmos atstovas ir išdrįso pavaišinti liūtus savo gaminama dešra.
„Natūralių stabilizatorių kompleksas“ – tokį užrašą išvydo laidos žurnalistai ant vienos dešros etiketės, ir norėdami išsiaiškinti, kokie tai priedai, įsidarbino į šią produkciją gaminančią įmonę. Paaiškėjo, kad tai E 450, E 451, E452. Tačiau ar šie priedai yra natūralūs?
Kai kuriose šiuolaikinėse dešrose tiek daug „chemijos“, kad gausiai jos vartojant jautresniems žmonėms gali išsivystyti alergija. Pavyzdžiui, natrio glutamatas gali tikrus stebuklus. Pasenusią, suvytusią dešrą jis paverčia tikru skanėstu. Todėl įsigijus viliojančio kvapo, gražios, apetitą žadinančios dešros nevertėtų skubėti džiaugtis. Labai tikėtina, kad joje bus daug priedų ir mėsos pakaitalų. Ypač jei dešra pigi.
Daugelis labai mėgsta rūkytas dešras. Šaltai išrūkyti dešrą prireiktų net keturiasdešimties dienų, tačiau dabar specialių priedų dėka dešros „išrūkinamos“ tris kartus greičiau. Tačiau tokios informacijos vartotojai niekada neras etiketėje. Kaip ir tokios, kad produkcija pagaminta ne iš vietinės, o įvežtinės, pigiausios ir prasčiausios kiaulių ir galvijų mėsos.
„Mėsos perdirbėjai nuolat ieško būdų, kaip apgauti vartotojus ir neigia įtarimus, kad sąmoningai juos klaidina“, – sako laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai.
Atsiranda vis daugiau kioskelių ant ratų, kurie prekiauja mėsos gaminiais. Kaip neapsirikti perkant juose? Kokių dokumentų ir leidimų reiktų pareikalauti iš pardavėjo? Šie ir daugelis kitų naudingų patarimų – vienoje populiariausių Pirmojo Baltijos kanalo laidų „Gyvenamoji aplinka. Pakvipo dešra“ jau šį šeštadienį 18:50 val.
Pala, o čia tas pats Rusijos TV “pervyj baltyjskij kanal”? Negi Alkas Maskvos televiziją reklamuoja? Beje, Vikipedija rašo, kad “Kanalo kalba – rusų”.
Nors gal aš klystu – nuo televizoriaus stengiuosi laikytis per atstumą, tai nežinau visų TV aktualijų 🙂