Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Slavų senojo tikėjimo tęsėjai atidavė liepsnoms savo bendražygį Dobroslavą (video)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2014-01-09 16:45:52
8
Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.
Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

Rusijoje „Slavų bendruomenių sąjunga“ (SBS), pasišventusi gaivinti senąjį slavų tikėjimą savo leidžiamame žurnale „Rodnoverije“ (2014 m. Nr. 1) paskelbė apie savo patriarcho Dobroslavo (Aleksejaus Dobrovolskio) laidotuves pagal senovės slavų papročius.

Apie šias pernai metais gegužės mėnesį vykusias laidotuves žinią į Lietuvą atvežė neseniai Vilniuje atsilankęs SBS vadovas Belojaras. Į Lietuvą jis buvo atvykęs susipažinti su čionykščių baltų tradicijų tęsėjų – romuvių veikla.. Dobroslavo palaikai jo paties prašymu senu slavų papročiu buvo sudeginti ant apeiginio laidojimo laužo.

Kaip gi pavyko sudeginti mirusįjį senoviniu papročiu? Tai buvo beveik neįmanomas veiksmas pagal Rusijos įstatymus. Pats Dobroslavas, jausdamas artėjančią gyvenimo baigtį, ėmė rūpintis  savo sudeginimo juridiniu pateisinimu. Tam jis išsirūpino notaro patvirtintą dokumentą.

Į Velionio palydėtuvių „trizną“, taip šermenis vadino senovės slavai, suvažiavo didelis būrys bendratikių, daugiausia iš „Veleso rato“ bendruomenės. Deginimo laužas buvo sukrautas prie Dobroslavo sodybos.

Atsisveikinimo su Velioniu apeigų metu buvo priminti Dobroslavo pamokymai ir priesakai.  Štai kelios Dobroslavo mintys : „Aš gerbiu gyvenimą, bet nerūgoju prieš mirtį. Aš  žinau – dvasios mane paims į savo linksmą giedotojų ratą“ ir dar –„Gyventi reikia garbingai ir numirti be baimės“.

Dobroslavas  gimė 1938 m. spalio  13 d. Maskvoje. Gana anksti įsijungė į politinį disidentinį judėjimą, todėl sovietų valdžios buvo kalinamas lageriuose. Čia jis susipažino su kaliniais vokiečiais, kurie pasirodė buvę vokiečių pagoniškų organizacijų nariais. Tai įtakojo jo susidomėjimą skandinaviška mitologija ir religija.

Dobroslavas | orei.livejournal.com nuotr.
Dobroslavas | orei.livejournal.com nuotr.

Išėjęs iš įkalinimo Dobroslavas metė savo politinę veiklą ir atsidėjo religinėms paieškoms. Dirbdamas bukinistiniame knygyne, sukaupė turtingą biblioteką. Jis daug rašė, skaitė paskaitas, ypač pabrėždamas būtinumą grįžti prie  senųjų slaviškų vardų. Taip atsirado Dobroslavo ir Belojaro vardai.

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.
Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

1989 metais jis prisiėmė Dobroslavo vardą, įkūria pagonišką bendruomenę, pradeda rengti pagoniškas šventės, skaito paskaitas.

1990 metais jis nusprendžia palikti civilizaciją ir kartu su savo suaugusiais sūnumis Rodostavu ir Viatičiu įsikuria atkampiame kaimelyje Vesenevo Kirovo krašto miškuose.Čia jis bei jo sūnūs ima gyventi darnoje su gamta: Rodostavas įsiveisia bityną, o Viatičius ima drožti pagal užsakymus  kaušelius bei kaušus ir kankles. Jo sodybą pamėgsta lankyti rūsų pagonys, o Dobroslavas išgarsėja kaip slavų pagonybės puoselėtojas – žynys.

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.
Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

1990 m. Dobroslavas surengia Kupalos-Saulėgrįžos šventę, į kurią pirmą kartą susirenka daugiau nei šimtas pagonių.

Dobroslavas parengia pirmąjį trumpą slavišką vardyną (imenoslov) ir pagonišką metskaitlių (meseceslov), kaip atgimusios slavų pagonybės ženklą įtvirtina septyniakryžmę svastiką (vadinamą Kolovorot).

Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.
Dobroslavo laidotuvės | SBS nuotr.

Pasak SBS vadovo Belojaro, slavų senojo tikėjimo bendruomenės nėra palaikomos rusų valdžios, kuri visaip remia ir finansuoja stačiatikių religiją.  „Rodnoverai“ („gimtatikiai“), taip save vadina rusų pagonys, netgi patiria dažnus persekiojimus. Pavyzdžiui, yra dažnai nugriaunami jų šventose vietose pastatyti Perūno mediniai stabai. Jų bendruomenių iki šiol valdžia oficialiai neįregistruoja, nes nepripažįsta jų religinio tęstinumo. Valdininkai sakosi galintys juos įregistruoti tik kaip neopagonišką organizaciją. Tačiau rusų pagonys siedami save su senąją vietinę tradiciją kratosi šio vardo. Ir  vis tik Belojaras neatmeta galimybės, kad dėl sunkios padėties gali tekti sutikti su tokiu valdžios jiems primetamu reikalavimu.

Dobroslavas | rpparty.ru nuotr.
Dobroslavas | rpparty.ru nuotr.

Dobroslavo laidotuvės. Ugninis atsisveikinimas 1 dalis:

Dobroslavo laidotuvės. Ugninis atsisveikinimas 2 dalis:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atsisveikiname su Aktoriumi Vytautu Šapranausku (video)
  2. Mirė verslininkas, Kovo 11 akto signataras dr. Bronislovas Lubys (video)
  3. Mirė buvęs Vilniaus Universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius (video)
  4. Pasaulis atsisveikina su estrados superžvaigžde Vitni Hjuston (video)
  5. Mirė Stasys Daunys
  6. Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui
  7. Mirė Kęstutis Čilinskas
  8. Lietuvos Prezidentė dalyvaus M.Tečer laidotuvėse
  9. Atsisveikinimas su A.Žebriūnu – rugsėjo 12–13 dienomis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Giedrius says:
    9 metai ago

    atmintis,
    galia,
    vieta,
    jėga ir laikas

    visa sudeda
    visa sudega
    visa gimsta

    savy turime – dar daugiau, dar giliau ir
    nuo pat Protvos (Maskvos apyl.)
    paliktas intakas, be politikos
    SU MEILE
    ir
    su klaidomis
    su viltimi
    siekiame

    per dainas,
    per darbus,
    per nuolatinę kasdienybę:
    su laiku
    su JUO
    par-eis šventai

    šviesos
    vieta,
    galia,
    atmintis

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    9 metai ago

    Gražu, šventa būtų ir mūsų Kriviui po mirties suteikti tokią didžiulę prasmingą pagarbą.

    Atsakyti
  3. Svaiguolis says:
    9 metai ago

    paliko civilizaciją ir… organizavo šventę??? Čia galima baigti. Beje, ačiū, dabar man aišku, iš kur mūsų “pagonys” semiasi ideologinės stiprybės.

    Atsakyti
  4. R says:
    9 metai ago

    Šiaip „pagonys“ savęs pagonimis nevadina, taip įžeidžiančiai krikščionys pravardžiuoja stabmeldžius, daugiadievius ar senųjų tikėjimų atstovus. Lotyniškas „paganus“ reiškia „kaimietis“, todėl visi straipsnyje aprašyti žmonės yra išvadinti kaimiečiais.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 metai ago

      Neišmanėlis. lyvis

      Atsakyti
  5. Perkūno paukštis says:
    9 metai ago

    Labai labai domiuos tokiais gamtagarbiais. Įsiklausau į jų stiprią žiūrą ir jautą – kai jie čia garbingai teigia, kad tiki ne į Dievus, o Dievams, kad patys jaučiasi Gamtos sūnumis ir dukromis, palaimintaisiais lietaus, vėjo ir t. t.
    —-
    Kaune kiekvieną ketvirtadienį dviejų upių Neries ir Nemuno santakoje 18 val. uždegama Ugnelė Dievams ir Deivėms. Tokius panašius žmones – grįžtančiuosius į save ir savo Dievus – man teko laimė ten rasti.

    Atsakyti
  6. Arūnas says:
    9 metai ago

    įdomi buvo informacija, tik noriu pastebėti, kad senovėje deginant nebuvo naudojami karstai, o mirusysis būdavo įvyniojamas į maršką (audeklą). Taip ir dabar yra Indijoje. Čia laidotuvės sumodernintos

    Atsakyti
  7. Atgalinis pranešimas: Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14

Paramos koncertas „Sparnai Ukrainai“: TaRuta (UA) ir draugai KREKENAVOJE

2023 03 03
Edvardas Šiugžda | A. Kaminsko nuotr.

Mirė sąjūdininkas, ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

2023 03 02
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Antanas Terleckas mitingo metu. XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaiga | genocid.lt nuotr.

Mirė iškiliausias laisvės šauklys Antanas Terleckas Laidotuvės vasario 19 d.

2023 02 16
Simas Kudirka | R. Kaminsko nuotr.

Netekome garsaus laisvės kovotojo Simo Kudirkos

2023 02 13
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Vytas Miliauskas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas Vytas Miliauskas

2023 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)
  • Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Paramos koncertas „Sparnai Ukrainai“: TaRuta (UA) ir draugai KREKENAVOJE

by Albinas Vaškevičius
2023 03 03
0

Ukrainiečių folkloro grupės „TaRuta“ ir draugų paramos koncertas „Sparnai Ukrainai". Renginio metu bus renkamos lėšos Ukrainos dronams ir kitai technikai....

Skaityti toliau

Mirė sąjūdininkas, ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 02
0
Edvardas Šiugžda | A. Kaminsko nuotr.

Vasario 28 dieną, Kaune, eidamas 79-uosius metus, mirė visuomenininkas, sąjūdininkas, inžinierius, buvęs ilgametis laikraščio „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda (1944-2023).

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • užsienio oro vežėjai apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Antanas Smetona

G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai