Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2013-12-29 15:52:25
13
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Apie Lavrentijų Beriją – šį baisų stalininį veikėją, vadinamą dar sovietiniu esesininku – rašyta ne kartą. Prieš trejus metus mes tarsi klausėme „L.Berija – galvažudys ar liberalas?“, o šių metų sausį kėlėme drąsią versiją, kad galbūt L. Berijos dėka 1953-aisiais buvo sužibusios mūsų nepriklausomybės viltys. Švenčiant (tikrąją šio žodžio prasme) jo sušaudymo 60-ąsias metines, verta priminti kai kurias šių publikacijų vietas.

Bet pirmiausia, žiūrėdamas į seną nuotrauką, kurioje L. Berija ant kelių pasisodinęs kokios 10 metų J. Stalino dukrą Svetlaną ir meiliai apkabinęs ją per mergaitišką krūtinę, neatsikratau slogaus jausmo: gašlus nemalonus tipas… Tai patvirtina ir L. Beriją tardę tyrėjai, kurie esą turėjo duomenų apie 221 jo meilužę. Dauguma šių moterų buvusios agentės arba jo informatorės, o vienas aukštas pareigūnas, kuriam buvo leista susipažinti su tardymo medžiaga, pasibaisėjo: jų vardų negalima atskleisti, nes tris ketvirtadalius sugulovių sudarė vyriausybės narių žmonos ir dukros.

Internetinis leidinys „Istoričeskaja pravda“ pasakoja, kad jis ypač mėgo Maskvos moksleives. Esą po Andriejaus Ždanovo laidotuvių 1948 m. rugsėjo pradžioje jis staiga užbėgo į jaunos merginos, stebėjusios iš balkono laidotuvių eiseną, butą. Ši nustebo: „Kaip taip galima, drauge Berija. Juk jūs tik ką palaidojote draugą…“ Maršalas nepasimetė ir atšovė: „Mane po tokių ceremonijų visada traukia kažkas gyva“…

Bet tokiam tokia ir dalia: gruodžio 23-osios vakare, apie 19.50 val., t.y. dviem valandom anksčiau negu nuosprendis buvo įvykdytas kitiems, bunkerio vidiniame kieme generolas pulkininkas Pavelas Batickis iš asmeninio ginklo „Parabellum“ paleido šūvį tiesiai į nuteistojo kaktą… Būsimas maršalas vėliau prisimins, kad paskutiniai pasmerktojo žodžiai buvo „Aš esu nekaltas“.

Po J. Stalino mirties L. Berijos likimas tebėra apsiaustas paslapties ir spėliojimų skraiste. Oficialiai teigiama, kad jis buvo areštuotas SSRS ministrų tarybos prezidiumo posėdyje 1953 m. birželio 26 d. Nikita Chruščiovas vėliau gyrėsi, kad tame posėdyje jis pats sugriebė Beriją už rankos ir užlaužė ją, kai tas bandė iš kišenės išsitraukti revolverį. „Karo genijus“ maršalas Georgijus Žukovas tvirtino, kad tai jis įsakė Berijai pakelti rankas į viršų, o paskui, sugriebęs išsigandusį Beriją, „gerokai jį papurtė“. Generolas Kirilas Moskalenka, Maskvos karo apygardos kariuomenės vadas, gyrėsi, jog tai jis įrėmė pistoletą Berijai į krūtinę ir tada kitas Stalino satrapas Georgijus Malenkovas, kurio sąžinę slėgė ne mažesnis nužudytų ir represuotų žmonių skaičius, paskelbė nutarimą areštuoti Beriją. Beje, buvo skelbiama, kad areštuojant L. Beriją dalyvavo ir generolas majoras Leonidas Brežnevas, nuo to laiko sparčiai kilęs karjeros laiptais.

Apie L. Berijos mirtį taip pat sklando įvairiausių gandų. Kaip rašė žurnalistas Petras Katinas laikraštyje „XXI amžius“, ištyrus archyvinius dokumentus, paaiškėjo, kad akte apie L. Berijos sušaudymą nėra jokio gydytojo, konstatavusio jo mirtį, parašo. Tai oficialiai buvo daroma netgi juodžiausiais Stalino-Berijos siautėjimo laikais. Be to, archyvuose nerasta jokio akto apie sušaudyto L. Berijos palaikų kremavimą. Todėl visiškai neatsitiktinai ne vienas naujųjų laikų istorikas ir archyvų tyrinėtojas iškėlė hipotezę, kad L. Berija buvo sušaudytas tuoj po arešto, o oficialiame teisme dalyvavo specialiai parengtas ir nugrimuotas antrininkas. Tokios versijos turi pagrindo. Pirmiausia todėl, kad archyvuose rasti paskutinieji L. Berijos tardymo protokolai pažymėti liepos mėnesio pabaigos ir net rugpjūčio pradžios datomis. Tai yra tada, kai oficialiai „žmogus pensnė“ jau buvo sušaudytas.

Beje, L. Berijos sūnus Sergo knygoje „Mano tėvas – Lavrentijus Berija“ tvirtina, kad jo tėvas nebuvo areštuotas birželio 26 d., o žuvo per susišaudymą tarp L. Berijos sargybinių ir šturmavusių aukštų sovietų kariškių. Taigi, klausimų dėl šio kruvino budelio arešto ir sušaudymo daugiau nei atsakymų. Kol kas tebegalioja 1953 m. liepos 10 d. „Pravdoje“ ir kituose centriniuose laikraščiuose paskelbtas oficialus informacinis pranešimas „Apie nusikalstamą antipartinę ir antivalstybinę L. Berijos veiklą“. Bet ir jis tarsi perša versiją, kad su 54-rių sulaukusiu J. Stalino bendražygiu pusę metų nebuvo terliotasi.

Tačiau svarbu atskleisti ir kitą šio siaubūno su pensnė veido pusę. Paradoksalių aforizmų meistras, britų žurnalistas ir rašytojas Gilbertas Čestertonas (Gilbert Chesterton) yra išsireiškęs, kad ir velnias yra kiek liberalas. Mes jau citavome istorikę Janiną Varnienę, kuri savo 1998 m. paskelbtame darbe „Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis“ rašė, jog L. Berija, stengdamasis įsitvirtinti valdžioje ir turbūt pirmas pagavęs destalinizacijos vėją, pradėjo keisti iki tol vykdytą brutalią nacionalinę politiką. Jis iškėlė idėją, kad sąjunginių respublikų partinio ir valstybinio aparato darbuotojai turi būti vietos žmonės, o įstaigose turi būti vartojama tos tautos kalba.

Jau balandį jis paskambino Antanui Sniečkui ir, Lietuvą palyginęs su Vokietijos Demokratine Respublika (tai greičiau buvo jo diplomatinis reveransas), piktinosi, kodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl jie užėmę pagrindinius valdžios postus, kodėl antrieji partijos CK sekretoriai rusai, kodėl taip gerai gyvena kunigai, o vargsta paprasti žmonės… Istorikė J. Varnienė tvirtina, kad tai reiškė A. Sniečkaus kritiką, ir ištikimojo Maskvos nurodymų vykdytojo kėdė subraškėjo.

Gegužės 20-ąją SSKP CK prezidiume buvo svarstoma partinių kadrų politika Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, priimti nutarimai dėl trūkumų VRM darbe kovojant su nacionalistiniu pogrindžiu ir „Dėl padėties Lietuvos SSR“. Per keletą mėnesių L. Berija ne tik pakeitė visus vidaus reikalų sistemos vadovus respublikose, bet ir minėtuose dokumentuose pabrėžė, kad į visas partinio, tarybinio ir ūkinio vadovavimo grandis būtina rengti ir kelti vietos vadovus. Buvo pastebėta, kad daug nomenklatūrinių darbuotojų nemoka ir nesimoko lietuvių kalbos, todėl jie turi būti atšaukiami. Dokumentai privalo būti rengiami oficialia lietuvių kalba, o ten, kur gyvena dauguma lenkų, – lenkiškai.
1953 m. birželį prasidėjo rusakalbių vadovaujančių darbuotojų grąžinimas iš Lietuvos. Per tuos metus į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3 000 žmonių, iš jų 133 – iš represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybų darbuotojai. Naujoje L. Berijos politikoje buvo ir kitų reikalavimų: atsisakyti remti komunistinę Rytų Vokietiją, sumažinti mokesčių naštą kolūkiečiams, perduoti GULAG’o lagerius Teisingumo ministerijai. Kovo pabaigoje iš lagerių paleidžiama daugiau nei milijonas kalinių, tiesa, daugiausia kriminalinių nusikaltėlių. Tuo pačiu vidaus reikalų sistemoje uždraudžiama taikyti tai, kas įsake vadinama „fizinio poveikio priemonėmis“, o žmonių kalba – kankinimais, kuriais buvo pagrįsta dauguma NKVD, o vėliau MGB tardymų.

Lietuvoje taip pat pasijuto vadinamosios „naujosios nacionalinės politikos“ pasekmės. Vieną rytą didžiųjų miestų gyventojai, išėję į gatvę, tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką mato jų akys: per vieną naktį čia dingo rusiški užrašai: vietoje iškabos „Magazin“ puikavosi užrašas „Parduotuvė“, vietoje „Stolovaja“ – „Valgykla“. Ant namų sienų kabojo lietuviški gatvių, o autobusuose – lietuviški maršrutų pavadinimai…

Tai suerzino N. Chruščiovą, ir „nacionalinis atšilimas“ greitai baigėsi: birželio 25-ąją grįžus iš Rytų Vokietijos kitą dieną L. Berija buvo suimtas. Visi jo priimti nutarimai buvo atšaukti. Ant Lietuvos vėl užslinko totalitarizmo prieblanda. Į SSRS politinę areną įžengė kiti lyderiai – ne mažiau klastingi, godūs valdžios, negailestingi savo ir kitoms tautoms ir tik retkarčiais įsigeidžiantys pademonstruoti savo liberalizmą.

Tokių vadovų plejada tęsiasi ir šiandieninėje Rusijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  2. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  3. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  4. Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
  5. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  6. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  7. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  8. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  9. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  10. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Nepolitikas says:
    11 metų ago

    Jo, „rimtas straipsnis“, galėjo dar parašyti kad Berija buvo gyvas ir povandeninis laivas nugabeno jį į Kubą, o iš ten į Afganistaną ir t.t. Kaip galvoje vėjas, tai ir …..

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      11 metų ago

      Rimtas nerimtas, o apie tą jo inicijuotą nutarimą labai daug rašyta, tereikia Nepolitikui pasidomėti. Matyt, pats nei sakinio parašyt nemoka, tada viskas aplinkui blogai… Žinoma, tai buvo Berijos prisitaikymas prie naujų Chruščiovo sujudintų vėjų, nors perspjauti būsimą genseką. Istorikai priduria, kad tai vis tik buvo teigiamas žingsnis Lietuvos tautiškumo atžvilgiu.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        11 metų ago

        “labai daug rašyta” ir tik melas. Supranti skaityti MELĄ, man neįdomu. O tokie kaip Iškauskas labai apgailėtinai atrodo.

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          11 metų ago

          tu, nepolitike, iš tiesų nepolitikuok, o argumentais pasakyk, kur ten pas autorių melas. Beje, jis nurodo šaltinius, o tu juos gali paneigti ar nurodyti contra? Ėhė, nieko neturi… Aš žinau, kaip Iškauskas renka medžiagą – tai ilgas ir krupštus darbas ir tau atsiriaugėti juk nieko nekainuoja…

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Gali būt, kad Iškauskas apie Lietuvą renka medžiagą.
            CHA

  2. patikėjau says:
    11 metų ago

    O man visi sako kad Stalinas su Berija buvo žydai…

    Atsakyti
    • lamatas says:
      11 metų ago

      Dauguma Europos žydų pagal kilmę neturi nieko bendro su biblijine žydų tauta . Tai daugiausia Kaukazo tautų , priėmusių judaizmą , palikuonys.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        11 metų ago

        Toks tokį rado. 🙂 🙂

        Atsakyti
    • Žygeivis says:
      11 metų ago

      Stalino tėvas yra osetinas, o motina gruzinė.

      Berijos tėvai yra megrelai (tauta gimininga gruzinams).

      Atsakyti
      • N says:
        11 metų ago

        Viskas ne taip paprasta ir užpainiota. Dar yra tokie kalnų žydai Kaukaze.

        Atsakyti
        • Žygeivis says:
          11 metų ago

          Tie “kalnų žydai” yra Persijos žydų palikuonys, kalbantys vietinių iranėnų tatų kalbos archaiška tarme.

          Ir su Berija bei Stalinu jie jokio ryšio neturi. 🙂

          Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Jokia žydbožnyca Partijai netiko, nes jos hierarkiai irgi taikėsi būti liaudies Ganytojais.

    Atsakyti
  4. Tokių vadovų plejada tęsiasi ir šiandieninėje Rusijoje. says:
    11 metų ago

    Tokių vadovų plejada tęsiasi ir, deja, šiandieninėje Lietuvoje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atnaujintas kelias | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasti keliai ne tik vairuotojų galvos skausmas

2025 06 02
Vilniaus viršūnių susitikimas | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus viršūnių susitikime – dėmesys gynybai (nuotraukos)

2025 06 02
Degalinė | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Verslas praso valdžios apsaugoti nuo azijietiškų degalų klastočių

2025 06 02
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberlų frakcija kviečia Gintautą Palucką

2025 06 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželį numatyti policijos patikrinimai

2025 06 02
Panevėžio paplūdimys
Gamta ir žmogus

Panevėžio paplūdimiai jau laukia poilsiautojų

2025 06 02
Automobilių statymas Neringoje
Lietuvoje

Nuo birželio – rinkliava už automobilių statymą Nidoje

2025 06 02
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį
  • taiva apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Naiviam klaustukui apie Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • +++ apie Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasti keliai ne tik vairuotojų galvos skausmas
  • Vilniaus viršūnių susitikime – dėmesys gynybai (nuotraukos)
  • Verslas praso valdžios apsaugoti nuo azijietiškų degalų klastočių
  • Liberlų frakcija kviečia Gintautą Palucką

Kiti Straipsniai

Tremtiniai | genocid.lt nuotr.

Prieš 80 metų sovietai vykdė pirmąjį visuotinį 1945-ųjų metų Lietuvos gyventojų trėmimą

2025 04 24
Partizanų žuvimo vieta, Ažagų miškas

Ažagų-Eimuliškio kautynėms – 80!

2025 03 29
2003 m. rugsėjo 7 d. naujų atminimo ženklų atidengimo iškilmės

V. Striužas. Nepalaužti: Labanoro partizanų mūšiui – 80

2025 03 11
Č. Iškauskas. Chaoso iš nesantaikos nešėjai | Asociatyvi Freepik nuotr.

Č. Iškauskas. Chaoso iš nesantaikos nešėjai

2025 02 17
Iš 2 knygos „Didžiosios tremtys“ | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Prieš 85 metus Vilnijos gyventojai patyrė pirmąsias masines tremtis

2025 02 12
Didysis Jaltos konferencijos trejetas: (iš kairės) Vinstonas Čerčilis, Franklinas Delanas Ruzveltas ir Josifas Stalinas

D. Kuolys. Ar galima pasitikėti Rusija? Ar Jaltos klaidą Vakarai vėl kartos?

2025 01 18
Č. Iškauskas. Karaliaučiaus aneksija apima ir lietuviškąją kultūrą | voruta.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus aneksija apima ir lietuviškąją kultūrą

2025 01 17
Litvinizmas | autoriaus nuotr.

Č. Iškauskas. Litvinizmas ir polonizmas – du susisiekiantys indai?

2025 01 02
Volodimiro Zelenskio pokalbis su Stiuartu Ramzi „Sky News“ | Alkas.lt koliažas

Č. Iškauskas. Ar Ukraina bus po NATO „skėčiu“?

2024 12 04
Asociatyvi nuotrauka |pixabay.com nuotr.

Č. Iškauskas. „Orešnik“ – papuvęs riešutėlis

2024 11 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį
  • taiva apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Naiviam klaustukui apie Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • +++ apie Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Signatarų namuose bus pristatyta nauja A.Patacko knyga „Litua”

Signatarų namuose bus pristatyta nauja A.Patacko knyga „Litua”

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai