Besirūpindami, kaip sutaupyti patalpų šildymo sąskaita, galime smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui.

Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18–22 laipsnių šilumos, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė 35–60 procentų, oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Svarbu, kad per parą šie mikroklimato rodikliai ženkliai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą. Tačiau ši higienos norma nenustato darbo aplinkos mikroklimato parametrų.

Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja buvusios sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Dėl nepalankių gyvenimo sąlygų jaučiama nervinė įtampa.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.

Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei, o jei patalpos dar ir blogai vėdinamos, ore visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis. Besirūpindami, kaip sutaupyti patalpų šildymo sąskaita, galime smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui.

Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos. Judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl nereikėtų žiemai užklijuoti visų langų ir orlaidžių, netgi ventiliacijos angų. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Namuose, kuriuose yra plastikiniai langai, turi būti nuolat praviros orlaidės, ventiliacinės angos ar langas. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas ir kitos kenksmingos medžiagos.

Oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis – šiuos parametrus gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpose nustato Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d.įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr.159-7219). Vertinant daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, jis laikomas komfortabiliu, jeigu atitinka šios higienos normos reikalavimus.

Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu:

Eil. Nr.	Patalpos	Temperatūrų ribinės vertės, °C
1.	Buto pagalbinės
1.1.	Koridoriai ir sandėliukai	18–21
1.2.	Drabužinės	18–20
1.3.	Vonios ir tualetai	20–23
2.	Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo
2.1.	Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai	14–16
2.2.	Bendros virtuvės	18–22
2.3.	Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai	20–23
2.4.	Rūsiai ir sandėliai	4–8
2.5.	Darbo ir poilsio kambariai	18–22
2.6.	Skalbyklos	18–22
2.7.	Džiovyklos	20–23