Po Justino Marcinkevičiaus mirties (2011 m. vasario 16 d.) ant jo rašomojo stalo liko naujų eilėraščių pluoštas. Taip pat buvo užrašų sąsiuvinių ir aplankų su rankraščiais. Iš šio palikimo parinkti nauji, anksčiau eilėraščių rinkiniuose neskelbti, Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai ir sudėti į eilėraščių rinkinį „Iš natūros“ (sudarė Valentinas Sventickas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Visgi literatūros palikimo sąvokos archyvinis skambesys netinka šiai knyga apibūdinti. Nes, pasak sudarytojo, tai, kas čia spausdinama, yra nauja – Justino Marcinkevičiaus lyrikos rinkiniuose lig šiol nespausdinti eilėraščiai, visų pirma parašytieji po paskutiniosios knygos išleidimo.
Svarbiausi publikacijų šaltiniai – minėti ant poeto stalo likę rankraščiai ir sąsiuviniai, kuriuos peržiūrėti knygos sudarytojui patikėjo poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė. Kad knygos skaitytojams būtų aišku, iš kur koks eilėraštis paimtas, prie kiekvieno jų yra parašytas šaltinis – žaliasis aplankas, „Dienos drobulės“ aplankas, jūros spalvos aplankas, segtuvas, rudasis sąsiuvinis, mėlynasis sąsiuvinis…
Anksčiau kai kurie iš šioje knygoje skelbiamų eilėraščių buvo publikuoti tik žurnaluose „Metai“ ir „Santara“. Knygos pavadinimas – „Iš natūros“ – parinktas įsidėmėjus paskutiniųjų Justino Marcinkevičiaus poezijos publikacijų vienodą antraštę šiuose žurnaluose.
Knygos sudarytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas eilėraščių rinkinio „Iš natūros“ pabaigos žodyje pasakoja ne tik apie knygos sandarą ir rankraščius, bet užsimena ir apie tokio darbo sunkumus: „Susitikimas su neseniai mirusio kūrėjo rankraščiais yra jaudinantis. Taigi ne iš karto gali nusiteikti dalykiškai ir imtis tau tekusio darbo – rengti knygą. Sąsiuviniuose, kuriuose žmogus viską užsirašinėja sau, greta kūrinių juodraščių ir versijų esama visai asmeniškų įrašų, staigių reagavimų, šmėstelėjusių vaizdų bei frazių. Per tokius užrašus eiti reikia atsargiai.“
Peržiūrėtieji aplankai ir sąsiuviniai bus perduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui (jame kaupiamas poeto literatūrinis palikimas) tolesniam tyrinėjimui ir Raštų parengimui.
Dėkoju už informaciją, būtinai reikės įsigyti knygą.
Visgi nenuostabu, kad šio nepaprasto Žmogaus dvasia pasirinko išeiti anksčiau laiko – klonuotų mankurtų siautėjimas naikinant mūsų Tautą yra per skaudus matyti – ypač tokios sielos žmogui, koks buvo Jis.
tevyne , tu mano tevyne,
su kuo ir pries ka tu eini?
kodel tu draskai man krutine
ir ko tu taip ieskai many?
jus labai tiksliai issireiskete- “klonuotu mankurtu siautejimas…” Tiksliau nepasakysi.
x x x
kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis
ar jas uždaryti ar laikyti atdaras
uždarytos saugiau
atidarytos šaukia išeiti
vilioja nustebti
išsigąsti sušukti
galbūt grįžti
neperžengus tamsios priemenės
kalboje ir tikrovėje
(Just. Marcinkevičius; iš šios naujos knygos)