Šiluma – ne tik jaukumui, bet ir sveikatai

Vos tik atšalus orams imame čiaudėti, kosėti, karščiuoti. Ar tikrai dėl to kaltas tik rudeniškas oras?

Didžiąją dalį paros laiko mes praleidžiame uždarose patalpose, tad Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad savo gyvenamajai, darbo ar mokymosi aplinkai turime skirti ypatingą dėmesį.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai taip pat ragina susimąstyti – ar mūsų aplinka nėra daugelio mūsų negalavimų priežastis? Kaip patalpų temperatūra ir kiti oro kokybės rodikliai veikia mūsų sveikatą?

Namuose šalta ir drėgna – laukite ligų

Atvėsus orui lauke, krenta ir patalpų temperatūra. Tad iškyla poreikis jas šildyti – kada pradėti šildyti ir kiek šildyti neretai sprendžia patys gyventojai ar įstaigos. Dažniausiai taupumo sumetimais priimamas sprendimas šildymo sezoną pradėti kuo vėliau, o nuo šalčio gintis šiltesniais drabužiais ir šilta arbata.

Visgi visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad toks taupumas gali būti susijęs su sveikatos problemomis, todėl norėdami jų išvengti, turėtume laikytis nustatytų tinkamo mikroklimato rodiklių.

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato reikalavimus nustatančioje Lietuvos higienos normoje nurodyta, kad šaltuoju metų laiku šiose patalpose turi būti 18–22 °C temperatūra. Norint palaikyti tokią temperatūrą ir kitus tinkamo patalpų oro parametrus, rekomenduojama pastatus pradėti šildyti, kai vidutinė trijų parų lauko temperatūra siekia 10 °C.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos A. Razmienės, temperatūra yra tik vienas iš tinkamo mikroklimato parametrų. Ne mažiau svarbus yra oro drėgnumas.

„Šaltuoju metų laiku nukritus patalpų temperatūrai jose padidėja oro drėgmė. O tokios sąlygos – per žema temperatūra ir per didelė drėgmė – yra puiki terpė rastis ir daugintis įvairiems mikroorganizmams bei virusams, keliantiems tiesioginę grėsmę sveikatai. Todėl patalpas būtina nuolat vėdinti, atšalus orui – šildyti“, – tikina A. Razmienė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant per žemai patalpų oro temperatūrai ir per didelei drėgmei, ore atsiranda daug mikroorganizmų ir jų sporų, alergenų, endotoksinų, kurie žmonėms gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus: kosulį, dusulį (astmos priepuolių paūmėjimą), alergines reakcijas.

Neatsitiktinai didžiausias sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias sukelia įvairūs virusai, užfiksuojamas būtent rudenį dar neprasidėjus šildymo sezonui.

Vaikai ir ligoniai ypač jautrūs mikroklimato pokyčiams

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius vedėjos G. Aleksienės teigimu, ypatingai daug vilniečių dėl kvėpavimo takų ligų į gydymo įstaigas kasmet kreipiasi 36-ąją–40-ąją metų savaitę. „40-oji metų savaitė yra reikšminga tuo, kad šiuo metu pradedame stebėti sergamumą gripu, prasideda gripo sezonas.

Tačiau kiekvienais metais dar gerokai iki šios savaitės išauga sergamumas vadinamomis peršalimo ligomis arba tiksliau – ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Didžiąją dalį sergančiųjų – virš 70 proc. – sudaro vaikai. Manytume, kad tai sietina tiek su mokinių sugrįžimu į mokyklas, tiek su atvėsusiu lauko oru, tiek su per žema patalpų temperatūra ir netinkamu mikroklimatu apskritai“, – teigia G. Aleksienė.

Kaip matyti, mikrobinė tarša, šimtai virusų ir grybelių, esančių patalpų ore lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Ypatingai jautrūs šiuo atžvilgiu yra vaikai, vyresnio amžiaus bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

Todėl šildymo sezoną rekomenduojama pradėti pirmiausia ugdymo įstaigose, ligoninėse, globos įstaigose, kad būtų užtikrinta sveika aplinka.

Šildymo sezonas neišvengiamai verčia susiveržti diržus, tuština gyventojų kišenes bei įmonių, įstaigų biudžetus, tačiau, kaip matyti, taupyti sveikatos sąskaita – ne išeitis.

Kuo pavojingas per sausas oras?

Šildymo sezonas dažnai siejamas ir su kita problema – per didžiuosius šalčius intensyviai šildant dažnai patalpose oras būna per sausas. Dėl to išdžiūna gleivinės (akių, nosies), jos trūkinėja, gali kraujuoti.

Minėta higienos  norma nustato, kad gyvenamosiose bei visuomeninės paskirties patalpose turėtų būti palaikoma 35–60 proc. santykinė oro drėgmė. Tinkamą patalpų drėgmės lygį geriausia užtikrinti natūraliai vėdinant patalpas.

Oro drėkintuvai turėtų būti naudojami ypač atsargiai (kai nėra galimybių vėdinti natūraliai). Mat juose naudojamo vandens  temperatūra yra palanki legionella bakterijoms atsirasti ir daugintis (20–50 °C).

Naudojant drėkintuvus, būtina laikytis naudojimo instrukcijų, tinkamai juos valyti ir dezinfekuoti. Primename, kad legionella bakterija į žmogaus organizmą patenka per vandens purslus (o ne geriant vandenį), o oro drėkintuvai veikia būtent tokiu principu.