Baltieji vaikai virsta mažuma Londono ir Vokietijos mokyklose

Neseniai paskelbtais Jungtinės Karalystės Švietimo departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei 30% Londono mokyklas šiuo metu lankančių vaikų yra baltieji. Žvelgiant į oficialiame departamento tinklapyje paskelbtus skaičius tampa akivaizdu, jog didžiausiame Britanijos mieste baltieji tampa nykstančia rase.

Kalbant apie Londoną, patogumo dėlei paprastai išskiriamos „vidinė“ ir „išorinė“ miesto dalys. Šiuo metu visoje karalystės sostinėje mokosi 498 445 vaikai, o net 176 920 iš jų kasryt eina į mokyklas įsikūrusias „vidinėje“ jos dalyje. Švietimo departamentui apibendrinant surinktus duomenis, net 81.3%  pradinukų bei  80.7% vidurinių Londono širdyje įsikūrusias mokyklas belankančiųjų buvo priskirti priskirta „ne baltųjų britų“ kategorijai. Daugiausia jų susitelkę Niuhamo priemiestyje (kitos kilmės pradinukų jame virš 90%), tačiau baltieji vaikai sudaro mažumą ir santykinai mažiausiai imigrantų priglaudusiuose rajonuose, Hammersmithe bei Fulhame – čia jų vos apie 30%.

„Išoriniame Londone“ baltaodžių vaikų kiek daugiau. Tokia situacija – masinio britų kilmės piliečių kraustymosi iš centrinių Londono rajonų jo pakraščių link pasekmė. Visgi ir čia „ne baltieji britai“ sudaro apie 60% visų moksleivių. Visos šalies mastu šiuo metu jie sudaro 27% pradinių ir 23% vidurinių klasių mokinių.

Remiantis esamą situaciją apibūdinančiais skaičiais ir atsižvelgiant į dabartinius imigracijos mastus bei trečiojo pasaulio valstybėse nusistovėjusius reprodukcijos tempus, būtų galima prognozuoti, jog visoje Anlijoje baltieji 21 metų bei jaunesni gyventojai savo amžiaus kategorijoje taps mažuma dar iki 2030 metų. Taip nutikus jau tik poros kartų galės pakakti, kad baltaodžių Britanijoje beveik nebeliktų. Tokia situacija iškeltų rimtą grėsmę pačios Jungtinės Karalystės tapatumui ir valstybingumo raidai.

Aptarta problema nėra būdinga tiktai Britanijai. Panašus scenarijus gresia ir kitoms Vakarų Europos valstybėms. Itin pavojinga situacija jau susiklostė Kreuzberge. Ši gerai žinoma Berlyno dalis jau daugelį metų yra pagrindinis musulmonų, norinčių imigruoti į Vokietijos sostinę, traukos centras. Milžiniškų imigracijos tempų rezultatas liūdnas: baltaodžių Kreuzberge beveik nebelieka.

Susiklosčiusią padėtį reprezentuoja situacija Jens-Nydahl-Grundschule. Šioje vokiškoje mokykloje tarp daugiau nei trijų šimtų musulmonų dabar telikę trys vokiečių kilmės vaikai. Žaidimų aikštelėje jie nesupranta nei žodžio, mat jų klasiokai tarpusavyje šneka turkų bei arabų kalbomis. Duodama interviu Bild žurnalui vienos iš vokiečių mergaičių motina prisiminė: „Kai Mara pradėjo eiti į mokyklą, ji jau galėjo perskaityti bei parašyti savo pirmuosius žodžius. Tuo tarpu jos klasiokai nemokėjo vokiškai pasakyti „ačiū“, „prašau“ ir „labas rytas“. Suprantama, kad norėdami prisitaikyti prie tokių skirtumų mokytojai privalo nuleisti bendrą ugdymo lygį.

Viena Jens-Nydahl-Grundschule mokytojų apie įstaigos prisitaikymą prie imigrantų vaikų poreikių savo interviu pripažino tiesiogiai: „Anksčiau mes bergždžiai stengėmės į mokyklą pritraukti vokiečius, tačiau dabar koncentruojamės į tą „klientūrą“, kurią turime. Mokyklos valgykloje nebeliko kiaulienos.“ Dar daugiau, kiaulienos valgymas, nepriimtinas musulmonams, tapo priežastimi šiems tyčiotis iš vokiečių vaikų. Kalbėdama su žurnalistais Svenja, viena dviejų mokykloje likusių mergaičių vokiečių, pasidalino svajone „kad mokykloje būtų daugiau vaikų, kurie mokėtų kalbėti mano kalba“.

Kreuzbergas, šiuo metu didžiausias už Turkijos ribų esantis turkiškas miestas, jau tapo žinomas kaip „Kleine Istambul“ (Mažasis Istambulas). Statistiniais valstybės duomenimis, šiuo metu kai kuriose jo dalyse jau daugiau nei 90% populiacijos yra atsidūrę žemiau skurdo ribos ir išgyventi išgali tik iš mokesčių mokėtojų pinigų surenkamų  socialinių išmokų dėka. Šis paprastas faktas juokais paverčia populiarų teiginį, jog imigracija Europai būtina tam, kad „palaikytų pensijų sistemą bei ekonomiką”.

Šaltinis: