Prie antrojo Birštono tvenkinio ganosi briedžių porelė: didysis ir mažasis, sukurti skulptoriaus Martyno Gaubo, kuriems buvo panaudota 70 m apdorotų, nužievintų medžio rąstų. Didžiojo briedžio ilgis – 10 m, aukštis – 5 m, o mažojo briedžiuko ilgis – apie 6 m, aukštis – 3 m. Šie natūralaus medžio objektai sukurti ir pastatyti rugsėjo 10–12 d. Birštone vykusio Lietuvos Latvijos bendradarbiavimo per sieną projekto ir plenero metu.
M. Gaubas sakė, kad šie etnoarchitektūriniai briedžiai simbolizuoja Žvėrinčiaus miške buvusią įvairių žvėrių gausą. Tokie objektai palaiko ekologinį požiūrį į gamtą, jos turtus, žmogų ir meną. Dviejų briedžių karkasas formuotas panašiais, kaip buvo renčiamos lietuviškos rąstinės sodybos, principais. Tokiu būdu buvo daromos ėdžios gyvuliams, statytos žiemą miške. M. Gaubas šiuos senovės lietuvių naudotus medžio apdirbimo, statymo būdus sujungė į savo sukurtus objektus, išgaudamas savotiškas žvėrių „lazerines projekcijas“. Medžiagos paruošimas rąstinių briedžių statymui M. Gaubo sodyboje užtruko daugiau nei 10 dienų, tuomet visi rąstai buvo nužievinti. Balkiai buvo tašomi rankomis, nušlifuoti, o ne tekinti, kaip įprasta. Toks senovinis medžio apdorojimo metodas rąstams suteikė natūralumo, tačiau užtruko, todėl M. Gaubui talkino du darbininkai.
Briedžiai, pastatyti prie antrojo Birštono tvenkinio, yra labiau vaizduojamojo meno objektas, o ne skirtas atlikti praktinę funkciją. Planuojama didžiajam briedžiui pakabinti „laimės varpą“, nulietą iš metalo, kad žiūrovai galėtų prisišaukti sau laimę. „Bet tai labiau juokas“, – sako skulptorius M. Gaubas. Jis mano, kad ateityje didelio mastelio briedžiai gali būti apdengti, nudažyti ryškia, išsiskiriančia spalva.
