Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.
Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų. Pasak Rimberto kronikos, pilyje tuo metu buvo 15 000 gynėjų. Siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius dešimtus metus iš eilės surengtas senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolė.
Rugpjūčio 10–11 d. Skuodo raj. Aleksandrijos sen., Apuolės km., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurė senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės.
Amatus bei karybą demonstavo, senąsias dainas dainavo bei šokti mokino dalyviai iš viso Pabaltijo bei tolimesnių kampelių.
Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Baltijos šalyse sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų. Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės.
Daugiau nuotraukų rasite čia
Jeigu jau norite kariškus žaidimus žaisti tai štai kokia klaida kuršiai niekada nebuvo kariškiai karių luomas buvo žemaičiai. Kuršiai buvo žynių, dvasininkų luomas.
Artėkime prie praeities tik tada pajausime jos dvasingumą. lyvis
Kuršiai, žemaičiai – LUOMAI??? 🙂
Kiek as zinau ,tai kursiai kaip tik buvo vieni is kovingiausiu,pirataudavo stipriai tiek tie patis svedai tiek danai ju prisibijodavo
Būsėt musu kraštė,užsokėt http://www.mazeikiai.lt/go.php/lit/Mazeikiu_muziejus/211
Būtinai 🙂
Kaip sako mūsų bičiuliai slavai:protiv luoma niet prijoma… Ko gero kuršiai buvo luomas vis dėlto. O žemaičiai buvo kuoka, kaip tvirtina mūsų bičiuliai lenkai.
Žemaičiai kaip ir aukštaičiai yra vėlyvi XIII amžiuje dėl žemdirbystės plėtojimosi radęsi pavadinimai. Gi kuršių pavadinimas yra dar iš mitinių laikų, todėl kuršių ir žemaičių pavadinimų kilmės negali būti lygintinos kaip bendrametės.
Matyt, kuršiai ir sembai laikytini senais epitetiniais lietuvių (leičių) pavadinimais.