Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų, kurie seniai buvo padėti į nacionalinį depozitą. Ar lietuvių tautai vis dar aktuali laisvė? Kokį turinį lietuvis girdi žodyje „Laisvė“? Kaip jis suvokia tautos laisvę šiandien, XXI amžiuje? Kurioje vertybių piramidės vietoje lietuvis mato laisvę ir ar sugeba ją įpaminklinti…?
Ministerija stabdo laisvės „pirkimo“ procedūrą
Ką tik Kultūros ministerija aplinkraščiu slapta informavo (viešai prieinamos informacijos kol kas nėra), jog „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų vertinimo komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtos pretenzijos ir priimtas sprendimas“.
Komisijos pirmininkas Darius Mažintas išskirtinai lakoniškas. Panašu, kad komisija užmynė ant rimto juridinio grėblio ir jai teko pasirinkti bendravimui apie Laisvės monumento konkursą sausą ir nelaisvą teisininkų žodieną. Tai neturėtų stebinti, ypač, prisiminus Kultūros ministerijos neregėtai chaotiškai organizuoto konkurso parodomąjį juridinį reiklumą – 14 projektų išmesti iš konkurso pačią pirmą dieną.
Dėl Laisvės monumento konkurso, portalo PILOTAS.LT žiniomis, Kultūros ministerija gavo aibę protestų, tačiau nemato reikalo dėl jų viešai pasiaiškinti ir išdėstyti savosios pozicijos. Apsiribojama sausais juridiniais atsišaudymais pareiškėjams. Tačiau vieną pretenziją suvirškinti ministerijos klerkams sekasi itin sunkiai.
„Laureatai“ treiravosi kituose konkursuose
„Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas, skulptorius Kęstutis Musteikis nusiuntė ministrui Š.Biručiui laišką, kuriame teigia: „konkursas buvo slaptas, todėl mūsų supratimu jame negalėjo dalyvauti pretendentai anksčiau publikuoti, ar dalyvavę anstesniuose konkursuose kūriniai“. Skulptorius primena ministrui, jog jo klerkai pirmą vietą paskyrė projektui „Tautos dvasia“ (autoriai: Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė), nors ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008-ųjų konkurse Žvėryno rajonui Vilniuje papuošti bei konkurse prie M.Mažvydo bibliotekos.
Be to, skulptorius K.Musteikis primena ministrui, jog antroji vieta Laisvės monumento konkurse paskirta projektui „Šviesa“ (autoriai: Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), tačiau ši skulptūrinė kompozicija, kaip visi pamena, jau yra dalyvavusi 2008 m. balandžio mėn. Lukiškių aikštės konkurse, eksponuota Taikomosios dailės muziejuje, publikuota žiniasklaidoje su autorių pavardėmis.
Ministras – už „sekondhendinę“ laisvę
Kiekvienam, nors šiek tiek nutuokiančiam kūrybinius reikalus, akivaizdu – abiem atvejais pažeistas ir autorių anonimiškumas, ir esminis konkurso reikalavimas – kūrinio originalumas (pirmasis dublis, pirmoji publikacija). Ką apie tai mano Kultūros ministerija, apsijuosusi teisininkų ir ekspertų gynybiniais žiedais, kol kas, deja, nėra žinoma…
Beje, po Lietuvos radijo laidos liepos 27-ąją, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis leido sau eilinį kartą nusišnekėti, postringaudamas, esą nieko nematąs blogo, jog konkurse dalyvavo ir jį laimėjo (!) skulptūros projektas, prieš tai dalyvavęs kituose konkursuose, teko rimtai suabejoti ne tik ministro kultūrine kompetencija, bet ir sveika nuovoka apskritai.
Anot ministro, „sekondhendinė“ produkcija kuo puikiausiai gali reprezentuoti didžiausią tautos vertybę – Laisvę…
Kaip tuomet „kultūros ministras“, visa jo „kultūros ministerija“ ir „Laisvės viešųjų pirkimų komisija“ su „ekspertais“ galėtų paaiškinti šio akibrokšto absurdišką santykį su pagrindiniu konkursinių projektų vertinimo kriterijumi: „meninės idėjos originalumas ir aktualumas“…?
Laisvės deaktualizavimas
Tiesą sakant, pats metas pripažinti, kad pirmąją vietą gavęs projektas „Tautos dvasia“ neatitinka abiejų kriterijų – jis nei originalus, nei aktualus.
Dvasingas, romantiškas ir absoliučiai universalus V.Gylikio komandos dekoratyvinės plastikos kūrinys turi šiuo konkrečiu atveju vieną akivaizdų trūkumą – jis nėra aktualus Lietuvos laisvės kovų kontekste.
Ši skulptūra neturi jokių atpažįstamų ženklų, simbolių, energetinio užtaiso, kad galėtų būti tapatinama būtent su lietuvių tauta ir būtent su laisvės kovomis.
Ji tokia lipšni, visam pasauliui draugiška ir nieko nesakanti, kad galėtų būti pastatyta bet kurios jūros pakrantėje, žydinčioje pievoje ar kitoje gamtinėje aplinkoje.
Skulptūra „Tautos dvasia“, drįstu teigti, dėl savo konformistinės, neįvietintos ir anemiškos plastinės kalbos, neatliepia (išskyrus pavadinimą) skelbtojo konkurso tikslo – „atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje“ – nes neatsako į pagrindinę konkurso temą.
Bet čia, turbūt, jau ne Kultūros ministerijos, o jos konkurso ekspertų problema, kurie, matyt, ėmė ir užmiršo, ko susirinko…
Jaučiu didelę gėdą už menininkus ir komisijos narius, kurie mums begėdiškai teigia, kad paminklas vaizduoja Tautos dvasią – paukštį išskrendantį iš narvo. Dar kartą kartoju, jog šis nominuotas paminklas (I vieta) vaizduoja viso labo riestinį skliaustą. Paaiškinu iš Google: “Skliaustai yra ženklų pora teksto fragmentui išskirti – suskliausti. Skliaustų rūšys: paprastieji skliaustai, arba lenktiniai skliaustai ( ); laužtiniai skliaustai [ ]; kampiniai skliaustai ; riestiniai skliaustai { }.” Jeigu jau menininkams ir komisijai norisi paminkle atvaizduoti koki nors standartinį ženklą, tai siūlyčiau pasirinkti begalybės ženklą, tai jau geriau atrodytų ir turėtų prasmingą reikšmę nei riestinis skliaustas ar kanalizacijos vamzdis.
Atsiprašau, pamiršau pavaizduoti kampinį skliaustą. Štai jis . Ir riestinis skliaustas, kuris atvaizduotas paminkle, mano kompiuterio klavetūroje taip pat yra {…}. }}}}}}}}}} ?
Pasirodo ne aš kaltas, kad komentare neatsispausdina kampinis skliaustas. Tiesiog alko tinklapis jo nenori (ar negali) perduoti. Labanakt.
Globalizmas yra tautos dvasios, jos kultūros naikintojai, tai ir norėjo autoriai apie tai pavaizduoti, kaip jau per 25 metus sunyko lietuvių dvasia ir laisvės suvokimas – metalinis skliaustas. Klausimas ar reikia tą vaizduoti didžiulėje aikštėje, kurioje vyko politinio gėjizmo mitingas.
Jei norima sukurti kažką monumentalaus ir pavaizduoti Lietuvos didybę (išgelbėjo V. Europą nuo mongolų jungo prieš 650 metų, bei išgelbėjo V.Europą nuo Osmanų imperijos įsiveržimo 1621 m. bei partizaninį karą prieš komunistinius okupantus 1944-1953m.) ir kovą dėl laisvės, tai lai aplanko Būdapeštą, Vengrijos sostinę ir pasisemia tautos istorijos išminties ir jos pavaizdavimo aikštėse.
Liūdesys.
Kaip visada, lūzeriai kelia šaršalą ir tampa kovotojais už “teisybę” ir “kankiniais”. Juokinga. Visi išsakyti argumentai yra tik išsipisinėjimas, ir būtų sėkmingai užmiršti, jei būtų laimėjes Musteikis su chebryte, ar koks kitas nuskriaustasis. Na, būkit vyrai ir pripažinkit savo silpnumą. Pirmos vietos laimėtojo darbas yra geras ir tinkamas vietai. Bent jau man tai gana tų perlaužtų kryžių ar raudančių motinų. Debiliškas pensininko komentaras labai daug ką sako apie šio portalo publiką, kuri vienok skelbiasi tautos balsu :). Tauta jus jau seniai išmetė iš savo kasdienybės, jūs esate tik paraštėse vegetuojantys egzaltuoti isterikai, bet man jūs vistiek esate kažkuo įdomūs. O apskritai tai kodėl tie monumentai tokie svarbūs pasidarė? Ką, nebėra svarbesnių dalykų? Turime atliekamų milijonų?
Li bo, dėka tų “Lūzerių”, tu dabar gali rašinėti visokias kvailystes, jei būtum gyvenęs bolševikų laikais tai jau būtum seniai supokuotas už tokius rašymus ir į Magadaną išsiųstas. Apsiramink. Juk niekas nekalba apie kryžius, o nori atvaizduoti herojiškumą tautos per tūkstantį metų, o ne nudususią metalinio skliausto dvasią.
Apskritai tai tautos herojiškumas, o tuo labjau tūkstantmetis, yra tik propagandinė klišė. Herojiški buvo tik atskiri žmonės, ir tai tik vertinant pagal labai abejotinus kriterijus. Todėl tokia meninė misija iš esmės yra neįmanoma, kaip neįmanomas ir visuotinis tautos pritarimas bet kuriam pasirinktam kūriniui. Todėl supraskite pagaliau, kad menininkai kovoja dėl nemenkų babkių visų pirma, ir, antra, dėl savo ambicijų. Valstybės diedai siekia gerosios karmos taškų ir su tuo susijusių atitinkamų babkių įsisavinimo. Ir jūs, ir aš esame tik šio propagandinio spektaklio stebėtojai ir, gal būt, abejingi vartotojai. Nei vieno paprasto žmogaus gyvenimas nuo šios skulptūros atsiradimo nepagerės, nežiūrint to, kas bus pastatyta. Paukštis bent jau gražus ir daugiaprasmis.
Ką gi tu tokio įspūdingo nuveikei ? Gavai nobelį? Atradai Ameriką? Gal parašei Hamletą?
LI bo, imk pavyzdį iš Didž. Britanijos kokias ji propagandines klišes siunčia mums per visus kanalus, tai kodėl Lietuvai, jos tautai negalima didžiuotis savo tūkstantmete valstybės istorija, juolab, kad ta informacija per šimtmečius buvo menkinama ištrinama, nutylima. Pagalvok, kas visa tai darė ir atsakyk sau, ar dabar ne laikas tą informaciją atitaisyti ir didžiuotis savo istorija. Kito šanso gali nebūti, todėl reikia dabar statyti monumentalius istorinius akcentus. Nejaugi, Tu nori būti mūsų valstybės ištrynėjų gretose?
Nelabai randu detalesnės informacijos kaip baigėsi konkursas. Man asmeniškai projektas pasirodė ganėtinai patrauklus ir truputį atitinkantis laisvės savoką. Nereikia būti rūškaniems ir apsiniaukusiems kaip debesys. Pamatykime pirmiausia teigiamus objekto atspindžius ir nepulkime teisti.