Vis daugiau žmonių vyksta į tolimas pasaulio šalis poilsiauti, pramogauti, mokytis ar dirbti. Kiekviena šalis skiriasi ne tik savo ekonominio išsivystymo lygiu, kultūra, papročiais ir įpročiais, gamtos ir klimato ypatumais, bet ir paplitusiomis ligomis. Užkrečiamųjų ligų rizika susijusi su daugybe veiksnių: kokia šalis lankoma, kokiu transportu keliaujama, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur. Kad įspūdžių nesugadintų nemalonūs netikėtumai, kelionei reikia ruoštis iš anksto.
Užsikrėsti galima keliaujant ir po Europą, ir po tolimesnes šalis
Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija pasaulyje nuolat kinta. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) 2013 metais kovo mėn. pranešė apie naujo paukščių gripo viruso atvejus, nustatytus Kinijoje. Žmonės virusu A(H7N9) iki šiol niekada nebuvo užsikrėtę ir nesirgo, sirgo tik paukščiai.
Nuo praėjusių metų birželio iki šių metų gegužės mėn. pasaulyje patvirtintas 31 naujojo koronaviruso sukeltas infekcijos atvejis (18 iš jų – mirties). Beveik visi asmenys, kuriems buvo patvirtinta naujojo koronaviruso sukelta ūmi kvėpavimo takų infekcija, lankėsi ar gyveno Artimųjų Rytų šalyse.
Šiuo metu Velse plinta tymų protrūkis, kurio suvaldyti nepavyksta dėl nepalankaus tėvų požiūrio į skiepijimą. Velse jau užregistruota daugiau kaip 500 šios ligos atvejų. Tymų protrūkis šiemet užregistruotas ir Švedijoje.
ELPKC duomenimis, nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. balandžio apie 100 Europos šalių piliečių atostogaudami Egipte užsikrėtė hepatito A virusu. Vilniaus mieste 2012 metais užregistruoti 89 virusinio hepatito A atvejai, keturi iš jų įvežtiniai iš Egipto, Turkijos, Filipinų, Belgijos. 2012 metais 30 vilniečių užsikrėtė šigelioze. Daugiau kaip trečdalis susirgusiųjų šia liga užsikrėtė keliaudami po Egiptą, Indiją, Bulgariją, Latviją, Rusiją.
Grėsmingoji maliarija
ELPKC 2012 metais rugpjūčio mėnesį pranešė apie vietinės maliarijos protrūkį Graikijoje, kur užregistruoti šeši maliarijos atvejai. Užsikrėtimo rizika susijusi su asmenų gyvenimu, apsilankymu arba darbu Evrotas teritorijoje.
Kasmet po keletą Lietuvos gyventojų suserga maliarija, kuria užsikrečia ne Lietuvoje. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2003–2012 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 36 asmenys, iš kurių 2 žmonės mirė (2003 m. ir 2007 m.). Vilniaus mieste 2012 metais užregistruoti 3 įvežtiniai maliarijos atvejai.
Maliarija yra grėsminga gyvybei liga. Keliaujant į maliarijos rizikos šalis reikėtų žinoti, kad viena svarbiausių profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos, – reguliarus vaistų vartojimas. Vaistus paskiria gydytojas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, ar gydytojas infektologas. Susergama, kai chemoprofilaktiniai vaistai vartojami nereguliariai, nepakankamai saugomasi nuo uodų.
Prieš kelionę – pas gydytoją
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kiekvienais metais užregistruojami įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, kurių būtų galima išvengti laiku pasirūpinus skiepais ir kitomis profilaktikos priemonėmis.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų, į savo šeimos gydytoją ar kelionių medicinos specialistą rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Mat imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis.
Prieš keliones, priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, rekomenduojama skiepytis nuo šių ligų: hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Kai kurie iš šių skiepų yra privalomi, pavyzdžiui, vykstantiems į Meką (Saudo Arabija) privaloma pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos keliautojams skirta meningoko A ir C serogrupių vakcina. Skiepijama vieną kartą, imunitetas susidaro trejiems metams.
Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimo pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti šį dokumentą kaip įrodymą, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitaip į tą valstybę gali būti neįleisti.
Ką dar reikėtų žinoti vykstantiems į svečias šalis
Apie galimus pavojus kelionių metu turi informuoti ir kelionių organizatoriai – tai numato Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, kuris reglamentuoja, kad kelionės organizatorius privalo raštu turistui pateikti informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų yra skiepai. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai.
Kelionėse po svečias šalis išvengti daugelio nemalonių nuotykių, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis, padės ir šie patarimai:
- gerkite tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai – fasuotą buteliuose;
- valgykite tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
- nevartokite termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
- prieš valgydami daržoves bei vaisius, kruopščiai nuplaukite juos parūgštintame vandenyje, nulupkite ar nuskuskite žievelę;
- nerekomenduojama pirkti maisto gatvėse arba pirkti tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas;
- vykdami į šalis, kuriose paplitusi maliarija, nepamirškite vaistų;
- kelionių krepšyje turėtų būti ir repelentų – priemonių, atbaidančių kraujasiurbius vabzdžius;
- nepatartina paplūdimiuose vaikščioti basomis, gulėti tiesiog ant paplūdimio žemės;
- kuo dažniau plaukite rankas – prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudoję tualetu, turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu suvilgytų servetėlių.
