Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų darbą yra pajėgūs atlikti balti ir išmanikiūrinti savų biurokratų piršteliai – ypač, jei jiems vadovauja iškilus kultūros seržantas Birutis Š.
Birželio 13 d. Kultūros ministerija, „įgyvendindama Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygų 10.5 punktą“, organizavo diskusiją, skirtą aptarti Kultūros ministerijai pateiktus Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektus.
Ministerija ta proga iškilmingai pranešė, kad diskusijoje dalyvaus netgi slaptieji ekspertai vertinantys projektus ir slaptoji konkurso komisija. Kaip žinia, visame civilizuotame pasaulyje, konkursų komisijos skelbiamos iš anksto ir tampa savotišku orientyru ir garantu konkursų dalyviams – žinia, kad jų darbai bus vertinami profesionalių ir garbingų žmonių.
Taip pat Kultūros ministerija leido suprasti, kad visokie laivamaniai iš gatvės nėra pageidaujami. Diskusijos dalyviai, sekant „sena-gera“ tradicija privalėjo iš anksto registruotis pas įžymiąją konkurso ceremonmeisterę J.Krušinskaitę.
Žinoma, stebintiems ciniškai stilingą Kultūros (!?) ministerijos Laisvės paminklo viešojo „pirkimo“ istoriją, tas nenustebino. Žymiai didesnį įspūdį kultūros raguvusiam žmogui palieka konkursinių projektų sąvartynas ministerijos patalpose, pompastiškai vadinamas „ekspozicija“ arba konkursinių datų ir terminų kaitaliojimas paskutinę minutę.
Projektų ekspozicija – savartynas Kultūros ministerijoje
Kultūros ministerija akivaizdžiai nesusidorojo su jai deleguota valstybės užduotimi. Lietuvos laisvės kovotojų monumento konkursinių projektų sąvartynas nė iš tolo neprimena pagarbios ir profesionalios meno kūrinių ekspozicijos.
Konkurse liko pusė projektų
Kultūros ministerija iki šiol dėl nesuvokiamų priežaščių laiko paslaptyje Laisvės monumento konkursinių projektų vertinimo komisiją bei ekspertus, kurie patarinės slaptąjai komisijai. Tokiu stalininiu metodu išrinkus monumentą „Laisvė“, jis turėtų būti statomas Lukiškių aikštėje… kada nors, nes nėra numatyta jokio finansavimo projektui.
Atmestieji konkursiniai projektai
Kultūros ministerijos „ekspertai“ dėl įvairiausių formalių priežaščių atmetė net pusę konkursinių Laisvės kovotojų monumento projektų. Vertinimo komisija net nesvarstys projektų: „Puoselėk ir saugok“, „Vytis“, „Žvaigždė“, „Susikabinimas“, „Skydai“, „Viena mintis“, „Proveržis“, „Rerum“, „Requiem atminčiai“.
Taip jums, ponai, ir reikia, jei negerbiate savęs, tai ant jūsų galvų ir menkų dorovinių atsargų užsiropščia viską krušančios biurokratinės žiurkės. Išeitis yra – vienykitės ne prieš prezidentę, o prieš tokią brutalią ir biurokratų vykdomą valstybės griovimo formą. Sunaikins kultūrą – sunaikins tautą. Nedalyvaukite absurdo konkursuose, bet ir netylėkite. Apie projektus net nesinori kalbėti.
O Jūs jau susivienijote?
antrinu:) juokinga, kokie mes greiti kaltinti kitus, o kur mes patys? ką padarėme ir ką galime pasakyti? o “konkursas” baisiau už baisų – kaip ir daugelis dalykų. kartais atrodo, kad toks ir sumanymas.
Visų šalių menininkai – vienykitės.
O kodėl nepastačius čia paminklo ŠEIMAI? Tėvas (vyras), mama (moteris) ir bent trys vaikučiai. Juk tai yra ir Lietuvos laisvės, ir Lietuvos ateities garantas,ir mūsų didžiausia VERTYBĖ (bent jau turėtų būti). O tų karalių ant žirgų, pavertų ant kokio stulpo, jau turime. Šiandien mums svarbiausia yra išsaugoti ŠEIMĄ – Lietuvos svarbiausią gyvąją ląstelę.
Štai- tikro HOMOSOVIETINIO MĄSTYMO PAVYZDYS .
Perspėju, lai tik nepastato kokių kryžių, nes tuoj atsiras nuogapapių feminisčių vaidilučių, kurios tuos kryžius tuoj nupjaus !
CHA
Norint rezultato, reikia pirma aiškiai ir viešai suformuluoti tikslą, užduotį. Po to viešai aptarinėti pasiūlymus. Man atrodo, reikėjo minimalistinio pagarbos ženklo lietuvių tautos laisvės kovai. Gerai būtų, jei tas paminklas neerzintų, o pakeltų dvasią.
Modernistai dvasios neturi,bet už tai mėgsta spręsti rebusus.Labai nesistebėčiau,jeigu paminklas būtų koks nors surūdijęs vamzdis,atseit “pokario partizano šautuvo vamzdis”.Štai ir visas modernusis “dvasingumas”.
Kodėl yra manoma kad paminklo reikia? Geresnio paminklo didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealo. Tai nieko nekainuoja. Kol statomi paminklai Kedžiui, tol reik gydytis ir jokių paminklų neorganizuoti.
Lukiškės ne savartynas, ir jau ne turgus; šiame plote jokių egzekucijų
neištremtiems į katorgą 1863-64 m. sukilimo dalyviams vykdyta nebuvo.
Vilniečių atminties ir gedulo (po egzekucijų) vietą caro valdžia užstačiusi,
– taip jau supuolė, – toj pat vietoje nauji bolševikiniai žudę mūsų laisvės kovotojus.
Po BIRŽELIO 14-osios suėmimų ir gabenimų iš Lietuvos žemės į VERGIJĄ
“bolševikinio rojaus tyrų statyboms” dar vis nuolankiai grobiku klasta esame apkrėsti;
smegenai taip įplauti trem-trem-trempti trypti, kad bet kokį melą “apie išsitrėmimą pačių”
iš Lietuvos visai Europai ir pasauliui tebetransliuojame.
Ką jau apie Lukiškes besisvarstyt, pirštus savo-valdininkų tarpdurin kaišyt… Kai
NEI VYTAUTUI, NEI KĘSTUČIUI, NEI ALGIRDUI, NEI VYTENIUI, NETGI JONUI BASANAVIČIUI
su Vydūnu, Norbertu Vėliumi, Maironiu ir kitais kitais
Vilniuje nebeturime.
O iš suversto kūrybinio grožio “kultmino komanda” gali labai daug ką apstatyt
🙂
tik kur, kada, už ką, kodėl ir kuria prasme (ne ant Lukiškių pramogų-transporto-veiksmo-renginių mazgo!!!)
… apstatyt?
Turėtų būt BALTŲ VIENYBĖ IR GALYBĖ GAL NET SU SENO TIKĖJIMO MOTYVAIS(AUKURU),panašiai kaip Europos parke ir gana tų kryžių,Marijų ir raudančių motinų.
gal isties pavaizduoti jauna seima zaidziancia su savo 5 vaikais nuo 2 iki 10 metu?
Net keista, bet man labiausiai patinka modernistinis paminklas “Šviesa”
Per tiek metų nei meninkai , nei visuomenė dėl Lukiškių aikštės neranda sutarimo, nekalbant jau apie tuos, kurie privalo finansuoti. Užtat visi labai greiti rasti kaltininką – ministeriją, ekspertus ir kažkokius klerkus arba kelis mėnesius dirbantį ministrą. Menininkams viskas leista, jie laisvi kūryboje, veiksmuose ir vertinimuose. Jie visada teisūs, nes pakylėti, o, tiksliau, pasikylėję. O pašaliniam paskaičius tokį straipsnį tampa aišku, kodėl taip ir nesulaukiame iš menininkų kūrinių, kuriuos vienbalsiai įvertintų bet kokia komisija, visuomenė tuomet ir vyriausybė rastų lėšų finansavimui. Nespjaudykite ponai ant kitų, susitelkite kūrybai, įvertinimas ir pagarba jus atras.