Gegužės 29 d. 10 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Algirdo Endriukaičio, Romualdo Ozolo spaudos konferencija „Istorinės 1917 m. lietuvių konferencijos idėjos pratęsimo būtinumas šiandien: įvertinimas, apsibrėžimas ir veikimas“.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo dailininkas Kęstutis Ramonas, aktorė Elvyra Žebertavičiūtė, filosofė Daiva Tamošaitytė.
Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA arba ČIA.
Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.
Nuoroda į klausimų uždavimo sistema ČIA (veiks spaudos konferencijos metu).
***
Spaudos konferencijos dalyviai išpaltino šį kreipimasi:
LIETUVIŲ KONFERENCIJOS SUKVIETIMO REIKALU
Lietuvių tauta sudėtingiausiais ir sunkiausiais laikais susirinkdavo į konferencijas aptarti savo reikalus. Mes manome, kad šiandien plėšraus materializmo valdomame pasaulyje lietuvių tauta ir valstybė yra katastrofiškų tendencijų padėtyje.
Mūsų politinis elitas rūpinasi savo nauda. Biudžetinės partijos negali, nenori ir nepajėgia atsigręžti į lietuvių tautos istorinę patirtį, žmogiškumą ir idealizmą, kurio dėka ir buvo du kartus atkurta Lietuvos valstybė. Ideologinės klišės, kuriomis bandoma pridengti savo veidą, kiekvieną dieną šalį gramzdina į skandalus, kurie nieko nekeičia ir nepakeis.
Politinis elitas neatstovauja didelei daliai žmonių ir skęsta kasdieninėse smulkmenose užuot svarstęs lietuvių tautos ir valstybės grėsmes ir tendencijas.
Tautai pačiai reikia apsibrėžti savo valstybės raidos kryptį, nes šiandien esame pajungti ir užčiaupti.
Europos ir JAV valstybių vertybinė praktika patvirtina kultūros ir dvasingumo griūtį, todėl šiandien negalima tylėti ir laukti, reikia išdidžiai ir oriai pasakyti kuo buvome, kas esame ir kuo norime būti ar išnykti.
Prisimindami 1917 m. lietuvių Vilniaus konferenciją, tvirtiname, kad atėjo valanda Lietuvai pasakyti garsiai: quo vadis, Lietuva ir įgalioti grupę žmonių rūpintis konferencijos sprendimų įgyvendinimu.
Konferencija numatyta 2013 metų rugsėjo 22 dieną.
Romualdas Ozolas, Algirdas Endriukaitis, Elvyra Žebertavičiūtė, Daiva Tamošaitytė, Kęstutis Ramonas
Spaudos konferencijos „Istorinės 1917 m. lietuvių konferencijos idėjos pratęsimo būtinumas šiandien: įvertinimas, apsibrėžimas ir veikimas“ vaizdo įrašas (lrs.lt):
“Seimo posėdį Tautos Tarybos įgaliotas atidarė Stasys Šilingas, linkėdamas įžiebti pirmąją ugnelę laisvai Lietuvai kurti”
nes:
“testamente Lietuvai, 1938 m. kovo 25 d. po to palikta:
Tauta pasiekia ko trokšta, kai gali sujungti saviškius ir pakreipti jų jausmą, mintį ir valią viena linkme. Tauta laimi, kai vieningai vykdo savo sprendimus ir savo žodį pasako laiku.
Tautos sprendimai seka pribrendusia joje idėja, bet reikia lūpų, kurios ją pasakytų, – prinokęs vaisius laiku nenuskintas nyksta, – reikia veiksmų, kuriais idėja būtų vykdoma. Kai nėra lūpų tautos gyvybės žodžiui tarti, kai trūksta tautos dvasios prisisunkusios vadovybės reikalingam veiksmui padaryti, tauta merdi.
Reikia ugdyti savo tautos galią – medžiaginę, dvasinę, politinę, teisinę, dorinę… Reikia visą savo gyenimą pajungti šitiems didiesiems siekiams. Kaip testamentą Lietuvai skelbiu devynius dėsnius, kurie eina iš ilgaamžio Lietuvių Tautos patyrimo, laimėje ir nelaimėje įgyto, ir kurie laikytini Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės gyvenimo pačiu pamatu.
Pirmas dėsnis.
Lietuvių Tauta, gaivinama savo neišsenkamų kūrybinių versmių, kurios yra tiek davusios pasauliui ir tiek yra pasaulį veikusios, siekia gyventi ir veikti aukščiausiu kultūros lygiu ir kurti savą lietuvišką lobyną, kuris šviestų visuotinėje žmonijos kultūroje.
Antras dėsnis.
Lietuva yra visų lietuvių Tėvynė.
Lietuvių tautos sūnumis ir dukromis laikomi ir tie lietuviai, kurie dėl svetimųjų smūgių praeityje yra praradę savąją kalbą, arba kurių širdyje ir sąmonėje prigesusi lietuviškumo ugnelė vėl ima atgyti.
Tėvynę mylėti ir Lietuvos laisvę, žemę ir jūrą ginti yra lietuvio pareiga ir dorybė.
Trečias dėsnis.
Lietuvių Tauta yra savo nepriklausomybės kūrėja ir savo suverenumo versmė. Ji patiki Lietuvos Valstybės suvereninės galios vykdymą Lietuvos piliečių visumai ir duoda jai atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį.
Lietuvos valstybė yra Lietuvių Tautos siekimams reikšti ir vykdyti. Ji sergsti Lietuvių Tautos saugumą, rimtį ir garbę.
Ketvirtas dėsnis.
Valstybė telkia lietuvius vieningam Lietuvių Tautos veikimui. Lietuviai, gerbdami kits kito įsitikinimus, ieško, kas juos tautiniame veikime jungia.
Lietuvis saugo ir ugdo lietuvišką sąmonę. Ji yra didžioji valstybės kuriamoji jėga.
Penktas dėsnis.
Lietuvių Tautos buvimo, laisvės ir galios laidas yra jų žemė. Padėti lietuviui išlaikyti ją yra valstybės pareiga.
Lietuvių dvasinė ir medžiaginė galia yra Lietuvių Tautos valstybinio pajėgumo pamatas. Stiprinti šitą galią yra valstybės uždavinys.
Šeštas dėsnis.
Stipri lietuvio asmenybė daro lietuvių tautą atsparią ir galingą. Ji atstovauja Lietuvos garbei.
Auklėti lietuvio asmenybę yra valstybės rūpestis.
Visuomeninis veikimas ugdo lietuvio valstybinę sąmonę, stiprina jo atsparumą ir drausmina jo visuomeniškumą. Iš visuomeninio gyvenimo kyla viešoji nuomonė. Gyva ir sveika lietuviškoji viešoji nuomonė yra sėkminga valstybės veiklos talkininkė.
Septintas dėsnis.
Lietuvių Tauta paveda esamai kartai ir ateisiančioms kartoms perduoti praeities užgrūdytą jos gyvastingumą būsimiems amžiams.
Lietuvių Tautos gausingumas yra jos jėga.
Lietuvis kuria šeimą Lietuvių tautos laiminamas ir remiamas.
Tvirta lietuvio šeima yra Lietuvių Tautos gyvybės pamatas. Ji augina Lietuvos ateitį. Jos židinio jaukumoje tarpsta Taurus, skaisčių veiksmų ir skaisčių minčių žmogus.
Lietuvė yra šeimos židinio širdis. Vyras ir moteris greta kits kito saugo kilniąją židinio paskirtį.
Aštuntas dėsnis.
Visi lietuviai sudaro vieną bendrą kūrybinės dvasios ir lietuviško darbo šeimą. Darbu lietuvis pažymi savo vertingumą. Darbas puošia lietuvį, jo šeimą ir tėviškę.
Lietuvos mokslas ir menas, siekdami tiesos, grožio ir gėrio, kelia aikštėn Lietuvių Tautoje glūdinčius dvasios turtus.
Kiekvienos kartos pareiga – įamžinti savo darbais Tėvynę.
Devintas dėsnis.
Istoriniai paminklai ir praeities kūriniai, bylodami apie brangią Lietuvių Tautai praeitį, stiprina gyvųjų tautinę sąmonę ir pasiryžimą, Gyvųjų pareiga – saugoti juos ir gobti pagarba ir meile.
Tiek yra šiuose dėsniuose lietuviui įsidėmėtinų minčių. Telydi jos mūsų gyvenimą, rodydamos veikimo kelią ir vesdamos į laimėjimus.”
Ar yra kam imti – jau?
Įvykdyt, tvirtai.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusijos_lietuvi%C5%B3_seimas_Petrograde
Sąlygos-Seimas-Pasekmės LIETUVOS TARYBAI.
šiaip tikras lietuviškumas (o čia aš turiu omeny dar ikipagonišką pasaulėvoką, jos vertybes, santykius) ir valstybė yra nesuderinami.
Jeigu jau ir konservatoriams lietuvybė Lietuvoje neberūpi, reikės Kryžių Kalne kryželį pastatyti.
Lietuvai reikalingas tautinis tribunolas, kad išformuoti Lietuvą naikinusias ir tebenaikinančias partines gaujas.
Tai gali būti ir konferencijos tema.
Beje, labai svarbios mintys išsakytos spaudos konferencijoje.
Tai yra gerai.
Tautos vardu prisidengusi, nevykėlių grupelė, praradusi „politinio elito“ mandatą, sugalvojo …. padėti valdžiai išlaikyti savo dominuojančią padėtį. Grėsmingai augančio Tautos nepatenkinimą dėl esamos situacijos valstybėje, nuraminti ir „įkišti“ į „politinius rėmus“. Pakelti savo „politinį“ autoritetą. Tautai reikia nepamiršti – varnas varnui akies nekertą.
Be valdžios laimėjimo Seimo rinkimuose nieko nebus, o rinkimų laimėti negalima nedalyvaujant juose ir, beje, be Rinkimų įstatymo pakeitimo taip, kad balsus skaičiuotų ne Seimo partijų ar tų pačių partijų valdomų valdžios institucijų (ministerijų, savivaldybių) į rinkimų komisijų pirmininkus deleguoti asmenys, kaip yra dabar, o juos skaičiuotų nustatyta tvarka Tautos deleguoti nepartiniai asmenys.
Taigi logiška būtų pirmiausiai ir imtis veiksmų, kuriais spaudžiamas Seimas pakeistų rinkimų įstatymus nurodyta ir apskritai visos rinkimų sistemos keitimo prasme. Šių ir kitų analogiškų reikalavimų pagrindu organizuoti politinę jėgą ir dalyvauti Seimo rinkimuose. Visa tai jau pats laikas pradėti daryti dabar. Tam reikalingi visiškai viešumoje nežinomi, nauji, valstybės valdymo dalykus išmanantys (stiprūs teisininkai, ekonomistai, kiti), padorūs, kalbantys visiškai kitais negu dabartiniai politikai žodžiais, 3-5 asmenys.
Todėl visiškai nesuprantama politinė veikla asmenų, kurie nesiekia valdžios. Tai kažkokia nevisaprotystė. Juk kam purenti dirvą, jeigu į ją nieko nesėsi, o kitiems ant jos nusišvilpti…
Dabar visokios konferencijos laikytinos tik žmonių atitraukimu nuo ėmimosi reikalauti valdžią pakeisti iš esmės vastybės valdymo, valdžios institucijų galių, jų sudarymo, atsakomybės ir veikimo priežiūros reglamentavimus.
Kam reikalinga konferencija kam nors pasakyti, kai galima sakyti viešai ką nori vienas ar kartu su kitais. Juk konferencija valstybės galių institucija, galinčia priimti valstybės valdymo sprendimus, netaps. Geriausiu atveju pagal teisines nuostata Konferencija tegali tapti dar viena nevyriausybine organizacija. Be to, dabartinė Lietuvos politinė padėtis nieko bendro su 1917 metų politinėmis aplinkybėmis neturi, taigi 1917 metų tipo konferencijų organizavimai telaikytini tik blaškymųsi, neišmanant ką daryti, pasireiškimais.
Turiu vilties, kad sueigos dalyviai pradeda suprast kur link reik judėt… Į valdžia neprasimuši, tik “prie valdžios” lovio, ir tai jei turėsi laaaabai daug pinigų, bet moralinę valdžią susigražinti galima. Panašiai buvo Sąjudžio laikotarpiu.
„Panašiai buvo Sąjudžio laikotarpiu.“ Kas liečia valdžios(dabar Briuselio klapčiukai) tai taip, bet tada nebuvo skurdo, visi buvo su „pinigais“, dirbo, ir į Vilnį galima buvo už 2 rub. nuvažioti …. nebuvo tik prekių… Tai Sąjūdis mirė ir niekas jį neprikels.
Pritariu “Lietuvos konferencijos sukvietimo reikalu”…Širdis sako:”Taip”…D.Toro rašė,gal ne pažodžiui,bet jei eisi vedamas širdies,kad ir kokias klaidžiais takeliais eitum,ateisi…Valingas aktas.Svarbiausia imtis atsakomybės.Tai labai svarbu.”Budėti”…Pasitarti,atsiremti.Tęstinumas,modernumas,LAISVĖ.
Labai ačiū portalui Alkas, kad ir mes, kurie gyvename toliau nuo Vilniaus, turime galimybę išklausyti labai įdomias ir kiekvienam reikalingas laidas.
Kur organizatorių svetainė, ar kontaktai, kur daugiau informacijos apie šią konferenciją? Aš galiu nemokamai sukurti interneto svetainę ir platinti informaciją internete.
Labai gera iniciatyva. Jei tik neužges kaip užgeso bandymas kurti antrąjį sąjūdį.
Reiktų ir tautai konsoliduotis ir ne tik prieš vietinę valdžią, kuriai viskas “do lampočki”, bet ir nusistatant ribas kur prasideda žmogaus teisės ir kur jos kertasi su “tautos teisėmis”. Skaitant Jungtinių Tautų žmogaus teises ar “mažumų teises”, ten pakankamai aiškiai apibrėžiama tautos teisė į suverenitetą, kurio negali pažeisti jokia “mažumų teisė” . Todėl manau, kad tai kas ateina “iš vakarų” nėra jau taip blogai, kaip kad bando mūsų vietiniai nemokšos tai interpretuoti.
O štai Strasburo Žmogaus teisių Europos Taryba tarsi turi “gerą” intenciją suvienodinti visų tautų įstatymus. Ne tik Europos. Ji buvo įkurta kone iškart po Niurnbergo proceso. O tiksliau – po Izraelio įkūrimo – 1949 m., kada Wilsono “tautų apsisprendimo teisė” tarsi jau užbaigė savo geopolitinę paskirtį. O įkūrė tą tarybą tas pats vyriausias Niurnbergo prokuroras, kurį kažkas parekomendavo savo laiku Čerčiliui, kad šis paskirtų jį šiam postui . Kaip žinom, Niurnberge buvo teisiami tik vienos pusės karo nusikaltėliai. Vadinasi nugalėjusioji pusė ėmė diktuoti taisykles ir siūlyti sau naudingus įstatymus ir Žmogaus Teisių Europos Taryboje į kurią kviečiami dažniausiai “atgyvenę” Užsienio reikalų ministrai, buvę ambasadoriai… gal todėl Europos ir Rusijos žydų kongresui taip labai svarbu kas taps URM? Dar nesenai pamenu kaip protestavo mūsų žd bendruomenė dėl Užubalio paskyrimo, o ne liberalo Ušacko į URM postą.
Žinoma, suvažiavę į Suvažiavę į Tarybą tokie liberalūs atstovai tik prabalsuoja, pakoreguoja tuos įstatymus, kuriuos paruošia Europos ir Rusijos Žd kongresas. S. Peresas per BBC Hardtalk laidą atvirai apie tai kalbėjo nė neketindamas slėptri, kad tai Izraelio “taikos” misija. Gal reiktų ir mums kai ko iš šios organizacijos pasimokyti? Jie mano, kad tautinės kultūros tėra reliatyvi savoka. Kas vienoj kultūroj laikoma gėriu, kitoj visai gal atvirksčiai. Tačiau mes galėtume įrodyti ar net pasiūlyti tai Tarybai įstatymus, kad kiekvienas žmogus turi teisę ir į savo tautą ir kad tauta nėra kažkokia atgyvena, bet natūraliai išaugusi žmonių bendruomenė su savomis teisėmis.
Jei klystu, pataisykit.
Evaldai,
parašykite man el. adresu daivatamo@gmail.com. Jūsų pagalba būtų labai reikalinga.