Visos pasaulio sostinės puoselėja ir remia savo tradicines šventes, o miestai ir miesteliai rungtyniaudami didžiuojasi amžiumi, tradicijomis, legendomis ir festivaliais. Didžiuojasi, nes žino, kaip labai svarbu būti įdomiems ir pastebėtiems!
Svečiai mėgsta šventes ir festivalius, sukuriančius gerą nuotaiką mieste, tad atvykę mielai leidžia pinigus, o miestai turtėja.
Vilnių jau ne vieną dešimtį metų garsina tarptautinis folklorinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Pavasariui įsibėgėjant Senamiesčio aikštes ir kiemelius užtvindo muzikantai, šokėjai, dainininkai iš įvairių šalių, visus miestiečius bei atvykusius žioplinėtojus įtraukdami į smagų kelių dienų sūkurį. Džiaugiasi gamta, džiaugiasi žmonės, Vilniaus pavasario be šios puikios šventės jau ir nebeįsivaizduojantys.
Tačiau šį vėlyvą pavasarį festivalio rengėjai pasijuto vis dar ant ledo besėdį… Vilniaus valdžia atsisakė skirti paramą, todėl gali tekti grąžinti ir Kultūros ministerijos festivaliui skirtąsias lėšas. Organizatoriai griebiasi už galvų, laksto pas privačius rėmėjus, ranką ištiesę, nes kurgi reikės atvykstančius svetelius apnakvyndinti, kaip reikės pamaitinti?
Sostinės galva Artūras Zuokas tokiems niekams laiko seniai nebeturi: Vilnius taps vienintele sostine, turinčia nuosavą oro linijų bendrovę! Na ir kas, kad miesto biudžetas praskolintas – kur besi, ten skylė! Na ir kas, kad darželių chroniškai trūksta, lietuviškos mokyklos perpildytos, o lenkiškos bei rusiškos apytuštės stovi!
Pareiškęs, kad jam „atrodo, kad Andrius Kubilius ir jo vadovaujama Vyriausybė galvojo, kad Vilnius iki šiol priklauso lenkams“, miesto galva yra kaip niekada teisus. Tik ne A.Kubilius čia kažkuo dėtas, o pats meras, dar prieš dvejus metus Vilniaus kultūros ir švietimo reikalus tvarkyti perleidęs Lenkų rinkimų akcijos frakcijos deleguotam vicemerui Jaroslavui Kaminskiui. Todėl ponas vicemeras net suplukęs ir rūpinasi Vilniaus kultūra…
„Kai į savo vakarėlį kviečiuosi svečius, pirmiausia pasiskaičiuoju, ar į restoraną, ar į pieno barą juos galėsiu pakviesti”, – sako ponas vicemeras, pamiršęs, kad Lietuvos etninę kultūrą Vilniaus mieste propaguojantis tarptautinis renginys „Skamba skamba kankliai“ nėra jo nuosavas vakarėlis, o miesto mokesčių mokėtojų pinigai – ne jo nuosava piniginė.
Galų gale vicemeras pažadėjo renginiui atseikėti 20 tūkst. litų vietoj prašytų 90 tūkst. Užtat Vilniaus ir Kielco (Lenkija) bendradarbiavimo dienoms jau numatyta 80 tūkst. litų. Ir tai dar ne pabaiga. Restoranas laukia svečių…
Dar kadencijos pradžioje pareiškęs, kad statys sanktuarijų lenkų piligrimams, jis toliau tą idėją puoselėja. Graži iniciatyva, tik gal ne vilniečių mokesčių mokėtojų kišenėje pinigėlių reikėtų jai ieškoti?
Ponui vicemerui rūpi ir Vilniaus bei Varšuvos bendaradarbiavimo 15 metų jubiliejus, Vilniaus dienų Gdanske ir Kielce organizavimas, šventų Kotrynų bažnyčių festivalis Krokuvoje.
Žinoma, visa tai kainuoja – ir ne vieną dešimtį tūkstančių litų, tad kur liks dėmesio ir pinigų kažkokiems „Skamba skamba kankliams“ ar Kaziuko mugei, jau šimtus metų garsinančiai Vilnių?
Mere, grįžkite į žemę – lėktuvai svarbu, bet nepalikite tautinės kultūros be globos ir dėmesio. Gi kam būsim įdomūs ir reikalingi, savo šaknis ir orumą praradę?
Autorė yra Vilniaus miesto tarybos TS-LKD frakcijos narė
Susiję straipsniai:
- Kas Vilniaus savivaldybėje užsimojo prieš tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“? (audio)
- Jubiliejinėje Klaipėdoje gaus tradicinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“
- R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- Pasaulio pabaigą vilniečiai nutolino kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (nuotraukos, video)
- Vilniuje įteikti „Jaunimo apdovanojimai“
- V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
- Šių metų Kaziuko mugės akcentas – Suvalkijos regionų dienos
- Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva
- Pagal įstatymus kultūrai Kultūros ministerija negali skirti nė lito
- Sprendžiama dėl prioritetų ir tęstinių kultūros projektų finansavimo
- Šiųmetis Kaziukas kvies derėtis suvalkietiškai (programa)
- Kaziuko mugės metu Sūduvos krašto literatai rinksis Vilniaus mokytojų namuose
- Iškilmingai atidaryta Kaziuko mugė (kultūrinė programa, video)
- Kaziuko mugės pirmosios dienos atspindžiai (nuotraukos)
- Paskutinę Kaziuko mugės dieną lydėjo trumpalaikės pūgos (nuotraukos)
- Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
- I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
- Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
- Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
- M. Jučas. Gedimino laiškai
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai?
- Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
- Sostinėje pirmą kartą rengiamas grandiozinis Kovo 11-osios paminėjimas
- Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys)
Žodžiai teisingi, bet kai konservatoriai valdė Vilnių, tai jam vadovauti pavesdavo Paksui arba Navickui. Negi negalėjo surasti padoresnių žmonių ? Gal dabar nereikėtų graužtis ?
Nepagiriamasis žodis raidei -A-. Iki raidės -Z(uokas) dar visa serija. Šitam Varšuvos dezertyrui artimiausia patarėja komsomolka Pumprickaitė gražiausias Vilniaus politinis duetas. Jų portretus greitai kabės Vilniaus lenkiškose ir rusiškuose darželiuose ir mokyklose. Ir nešios vilniečiai jų atvaizdūs švarko atlapuose nes bus sunaikinti parazitiniai mikriukai. Kokia graži šlovė. Kam čia vargti daug su eurais įsiveskime zlotus su kaldintais Zuoko portretais kiek sutaupysime valiutos. Ai …. lyvis
Pradžia – Gegužės 23 d. 20 val. (ketvirtadienį) Radvilų rūmuose, 20 val. pasidainavimų vakaras..
Gegužės 25 d.(šeštadienis) 13 val Kudirkos aikštėje koncertas “Slauna mūsų giminėlė”
Gegužės 24 koncertai Vilniaus senamiesčio kiemeliuose, Rotušėje…
18 val. koncertas šv.Kotrynos bažnyčioje. Tiesioginė transliacija.
2013 M. TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO ,,SKAMBA SKAMBA KANKLIAI” DIDŽIOJO KONCERTO GEGUŽĖS 25 D. 18-20 VAL.
SCENARIJUS
Koncerto struktūrą sudaro Prologas ir penkios dalys –
Aukštaitija
Dzūkija
Žemaitija
Suvalkija
Klaipėdos kraštas
Kiekviena koncerto dalis atspindi etnografinių regionų ypatumus:
Tarmę (ją išgirsime vedėjų tekstuose ir dainose);
Kostiumo savitumą
Dainos, muzika, instrumentai, šokiai, žaidimai, (būdingi konkrečiam regionui.)
ATLIKĖJAI
Vilniaus m. folkloro ansambliai;
Festivalio ,,Skamba, skamba kankliai“ svečiai.
I DALIS PROLOGAS
Trumpas veiksmo aprašymas
Skamba iškilmingos daudyčių fanfaros. („Jorė“)
Koncerto vedėjai, (arba organizatorių pasirinktas atsakingas, arba svarbus asmuo, arba asmenys – festivalio direktorė, kultūros ministerijos atstovas ir t.t.) sveikina žiūrovus ir festivalio dalyvius ir skelbia koncerto pradžią.
Koncerto vedėjas Sigitas Narbutas: ,, …čia susirinko žmonės visos Lietuvos…, ,,… daug svetelių pro Vilniaus miesto žalius bromus suvažiavo…“
Skelbia pirmuosius koncerto atlikėjus.
II DALIS. AUKŠTAITIJA
Koncerto vedėja – aukštaičiai (Irena Juškienė iš pa Utenas).
(tekstas šiaurės panevėžiškių tarme).
Gymėnės, gėnts mėliaus,
Ė mūm čė graž pasisveikėt,
Aukštaičiam no juodžeme mole,
No alos ė sotartyniu,
žionot, ka mas kart so vioses,
koc mūsu ūpės on žiems,
bet aks vys on piets, kor vės, letūvė ėš didele laika
Lietovo atsėkariavam,
Užtat jo ė laikam,
Užtat ė laikysiom jo – stėprė
Vertimas:
Giminės, gentys mieliausi,
Ir mums čia gražu pasisveikint,
Aukštaičiams nuo juodžemio, molio,
Nuo alaus ir sutartinių,
Žinokit, kad mes drauge su visais,
Nors mūsų upės į šiaurę,
Bet akys vis pietus, kur visi
Lietuviai iš didelio laiko
Lietuvą atsikovojom,
Todėl ją ir laikom,
Todėl ir laikysim ją – tvirtai
(tekstas Vlado Braziūno)
,,Trys keturiose“, „Intakas“, „Vilnelė“, ansambliai atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Aukštaitiją.
(Sutartinės, dainos, muzika, šokiai, žaidimai, tarmiškoji tautosaka).
TRYS KETURIOSE – vaikščiojama sutartinė “Aisme, sese”, kita – stacionari “Ašei pasilgau, dobilio”; – 4 radio mikrofonai.
INTAKAS – Dainos: „Uliokim braliukai“, „Dievuliau mana“ – 3 vyrai.
VILNELĖ – “Beržytės polka” (lumzdelis, 2 skudučiai), daina „Oi, sesutėla, ko verki?” ir “Cikano polka” (cimbolai, smuikas, būgnas ir 4 moteriškės šoka tradicinę polką).
III DALIS DZŪKIJA
Vedėja – dzūkai (Veronika Povilionienė).
Tarmiškai sveikina visus, pasakoja apie dzūkų svetingumą…….. ir t.t. (tekstai rašomi)
VERONIKA, Liugų šeima, „Griežikai“ atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Dzūkiją.
VERONIKA – dar nežino, bet padainuos… ϑ
LIUGŲ ŠEIMA – Simonas Liūga solo „Augo sode klevelis“, bendra daina „Vai, tu, sakałėli“; – 5 žmonės.
GRIEŽIKAI – seniausiai užrašyti apeiginiai dzūkų šokiai: „Sukčius“, „Kepurinė“, „Angelčikas“ – 2 smuikai, smuikas, basedla, bandonija.
IV DALIS ŽEMAITIJA
Vedėja – žemaičiai (Loreta Sungailienė).
Lietova mūsū vėsū žemaitiū i lietuviū.
Žemaite y lėti, darbšti, spakaini žmuonės.
Kantri saka: kas būs, kas nebūs, bet žemaitis nepražūs…..
tekstas Vlado Braziūno(tekstas bus papildytas)
,,Ūla“, „VISI“, „Radasta“, ansambliai atlieka 15 min. Žemaitiją reprezentuojančią programą ( dainos, šokiai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
ŪLA – Daina „Kap aš buvau“, Stanislovo anekdotas. – 25 žmonės.
VISI – Dainos: “Užaugino moni motineli”, “Vaikščiojo mergyti po levandrų daržą” – 12 žmonių.
RADASTA – “Mergeli muna” arba šokis Jonkelis lendamasis. 2 smuikai, 2 armonika, basedla, būgnas.
V DALIS SŪDUVA
Vedėja – sūduviai (Ona Radzevičiūtė). Tel. Nr. 8 698 39703;
Lygūs kaip drobės ir derlūs
mūsų sūduvių,
derančių raštų laukai –
lyg kas būtų patiesęs
pievų spalvingą marginį
žvilgsniui ir minčiai
toli paėjėti per Lietuvą,
regėti iš vargo kėlusį darbą
ir saldų jo vaisių ragauti.
Nieko negavom dykai,
Kuo išdidūs – prakaitų pelnėm.
(tekstas Vlado Braziūno)
,,Nalšia“, „Jorė“, „Poringė“ ansambliai atlieka 15 min. Sūduvą reprezentuojančią programą (dainos, šokiai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
NALŠIA – Daina “Kur kukuoj gegelė”, šokis “Šustas” – 2 smuikai, armonika, basedla, būgnas.
JORĖ – vyrų daina “Šėriau šėriau sau žirgelį”; moterų daina “Berneli mano” – 10 vyrų, 10 moterų.
PORINGĖ – kanklinė daina “Tupi gegužėlė lakštingalužėlė” (2 kanklės), šokis “Lelinderis” 2 smuikai, bandonija, basedla, būgnas.
VI DALIS KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Klaipėdos krašto vedėja (Akvilė Eglinskaitė).
Klausykit, ką jums sakau:
Aš lietuvinykė,
Mano motina lietuvinykė,
Mano tėvs čyst lietuvinykas buvo.
Iš lietuvinykų neišbėgom,
Su Lietuva susigyvenom,
Mūsų garbė lietuvinykais prisipažinti –
yra šventa.
Iš pakraščio tos žemės, kur nuo amžių
parbėg laivelis iš gilių maružių,
kur pirmosios knygelės pačios bylo
lietuvinykump ir žemaičiump, – iš tenai
ir tariam: būki sveiks, svieteli
margos, darbščios, svetingos Lietuvos! (Vlado Braziūno tekstas)
,,Aušrinė“, „Tyklė“, „Ratilio“ ansambliai atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Klaipėdos kraštą,
AUŠRINĖ – Dainos: „Oi, išbėg, išbėg iš Rusnės kiemo“, „Perš man iš Danskos“ – dainuoja 12 žmonių.
TYKLĖ – Dainos: „Anyt‘ Anelė“, „Septyni broliai“; – dainuoja 10 žmonių.
RATILIO – Ratelis „Žuvininkai mes esme“, šokis „Vėjava“ – 3 smuikai, kanklės, basedla.
(dainos, šokiai, žaidimai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
VII DALIS SVETELIAI IŠ TOLIMOS ŠALELĖS…
Koncerto vedėjas Sigitas Narbutas pristato ansamblį
Towersey Moris (Anglija) – 5 min. – 3 mikrofonai,
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Guda (Baltarusija) – 5 min. – 6 mikrofonai, 2 kėdės
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Xinglar (Ispanija) – 5 min. – 2 mikrofonai balsui, 4 mikrofonai instrumentams, 4 kėdės.
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Belo Freire&Bailarinos Funamba (Žaliasis Kyšulys) – 5 min. – 1 mikrofonas solistui, 2 choriniai mikrofonai, 1 mikrofonas instrumentui, DI kubas su laidu bosinei gitarai, DI kubas būgnų aparatūrai (Drums Machine), bei nedidelis stovas jam.
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Tokat kultur ve sanat dernegi (Turkija) – 5 min. – 3 mikrofonai, 2 kėdės.
Visi koncerto vedėjai (tarmiškai) dėkoja svečiams ir festivalio dalyviams už koncertą ir atsisveikina su žiūrovais.
Režisierė – Leokadija Dabužinskaitė
Lietova mūsū vėsū žemaitiū i lietuviū.
…..
tekstas Vlado Braziūno
Tai ko jūs pergyvenate dėl lenkų, kai jau ir Braziūnas lenkuoja? Ar nematote, kad mūsų inteligentija jau seniai lenkiškumu persiėmusi?
Kunigaikštis Vytautas aiškiai ir visiems laikams pasakė, kad aukštaičiai ir žemaičiai yra tie patys lietuviai, o iki Braziūno ta žinia “nedaėjo”! Ir dabar tą Braziūno “žinią” svečių prisikvietę skleisim po Pasaulį?
Tai gal ir gerai, kad tas “lenkas Lietuvoje” neleidžia tyčiotis iš mūsų tautos ir jos istorijos?
Vilniaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis:
Kokie ten dar „Skamba skamba kankliai“: vietoj prašytų 90 tūkst. Lt. duosim 20 tūkst. Lt.
O Vilniaus ir Kielco (Lenkija) bendradarbiavimo dienoms – čia tai suprantu: vietoj prašytų 20 tūkst. Lt. duosim 90 tūkst. Lt.
Matyt leis dalyvauti tik tiems ansambliams, kurių nereikia apgyvendinti – Vilniečius.
Meras Zuokas ėmėsi veiksmų, atitinkančių „Konvencijos dėl smurto prieš moteris“ 12-tąjį punktą: išnaikinti tradicijas.
welcome to new world order – t.y. sveiki atvykę į “naująjį pasaulį” – toks ir planas globalistų: sunaikinti šeimas, kultūrų įvairovę, tradicijas ir visa, kas jungia žmonės; sėti nepasitikėjimą, baimę ir paniką, kad galėtų pasiūlyti jų pačių sugalvotą “išeitį “- pasaulinę fašistinę valstybę – mainais į žmogaus teisių atsisakymą, visišką kontrolę ir vergovę. pabuskime, žmonės.
Ką čia bepasakyti – globalistų “Gyvulių ūkis”.
O kaip čia dabar leisi skambėti kanklėms, kurių skambėjime tiek daug lietuviškos dvasios dar išlikę, o Lenkijai, berods, kanklių muzika apskritai svetima.
Visi faktai byloja tą patį, kad Lietuvoje visuose lygiuose turime ne Lietuvos valdžią… Mįslingiausia čia yra tai, kad apie šią ateisiančią Lenkijai palankią valdžią Lietuvoje, Sikorskis, su Komatovskiu jau skelbė pasauliui prieš dvejus metus iki rinkimų.
Va čia tai bent politikos dalykas, bet jis viešoje erdvėje yra sąmoningai nutylimas, neanaliuojamas. Tai 100% sovietinės žiniasklaidos praktika. Sovietmečiu tai lėmė komunistų skelbtas principas, kad vadovaujantis vaidmuo priklauso KPSS. Tad nori nenori po tokių Lenkijos valdžios atstovų pareiškimų imi galvoti, kad tas vadovaujantis vaidmuo Lietuvos valdyme yra išlikęs, tik panašu, kad jį yra perėmusi kita kaimynė. Ot tai tau bobute ir Devintinės…, – atrodo, kad buvusios posąjūdinės Lietuvos valdžios ėmė ir atidavė, kaip savo, Sąjūdžio Nepriklausomybės iškovojimus ir gali būti, kad visai ne Briuseliui, kaip yra oficialiai įforminta…