2013 m. liepos 12-14 dienomis Kražiuose Lietuvos Romuva sušauks Baltų Krivūlę. Pasak Krivulės rengėjų Kražiai vienas didžiausių Žemaitijos ir visų baltų žemių dvasinių centrų. Čia yra didžiausias Lietuvos alkakalnis – Medžiokalnis. Žemaitija ilgiausiai Europoje išlaikė dvasinę nepriklausomybę ir prigimtinės batiškos kultūros tąsą.
Vienas iš šio Krivulės rengėjų vaidila Valdas Rutkūnas sako: „Šiemet sukanka 600 metų, kai baltiška tradicija gyvuoja sudėtingomis ilgametėmis jos naikinimo ir užgožimo sąlygomis, todėl ypač svarbu šiemet visiems baltams paremti žemaičių baltiškos dvasios jėgą, apsilankant šiame renginyje. Krivūlė vyks per Žemaičių vienybės dieną. Ta proga į Medžiokalnyje rengiamą šventę kviečiami visų baltų kraštų žmonės, turintys troškimą kelti baltų bendradarbiavimą ir stiprybę. Krivulė taip pat reikšminga, sutvirtinant Medžiokalnio šventovės svarbą ir garsą baltų žemėse. Šiame krašte yra stiprios baltiškos dvasios žmonių pajėgos, baltiškose šventėse ir veikloje dalyvauja daug jaunimo, todėl brolių ir sesių atvykimas iš visų baltiškų žemių yra labai laukiamas, bei neabejotinai sustiprins baltiškos pasaulėžiūros plėtrą ir mūsų žmonių bendradarbiavimą baltų žemėse“.
Krivulė – baltų tautose šaukiami bendruomenių susirinkimai spręsti svarbiausiems visus liečiantiems klausimams. Lietuvos Romuva 2011 metais iškėlė mintį, kad būtina nuolat susitikti lietuviams, latviams ir kitiems baltams, stiprinti baltų dvasinę vienybę, tartis, kaip spręsti gyvybiškai svarbius baltų kultūrai uždavinius.
Pirmoji Baltų Krivulė buvo sušaukta 2011 m. birželio 5 d. Kurtuvėnuose. Antroji baltų krivūlė įvyko pernai Latvijoje, Trikatoje, šiemet Romuva kviečia visus rinktis Lietuvoje, Kražiuos.
Krivūlės išankstinė programa:
Krivūlės tema: gelminės savasties ir sveikos prigimties stiprinimas, bendradarbiaujant ir keliant visuomenę
Liepos 12d. penktadienis
18 val. registracija Kražių kolegijoje.
19 val. šventvakaris , ugnies uždegimas Medžiokalnyje, krivūlės dalyvių susipažinimas, dainos, rateliai ir šokiai.
Liepos 13d. šeštadienis
10 val. Baltų Krivūlė Kražių kolegijoje
18 val. Žemaičių ir baltų vienybės šventė Medžiokalnio alkakalnyje
Liepos 14 d.
10 val. kolegijoje baigiamieji susitarimai, deklaracijų priėmimas.
Žemaitijos alkakalnių ir piliakalnių lankymas, uždegant ugnis juose.
Krivūlės šaukiama Lietuvos Romuvos iniciatyva.
Kviečiame visas organizacijas, grupes, asmenis, kuriems svarbi baltiška pasaulėžiūra jungtis į šventės rengimą ar dalyvavimą.
Pilna šventės programa, organizacijų rengėjų sąrašas bus skelbiamas vėliau.
Prašom teirautis ar pranešti:
El.p.: valdasr@takas.lt, tel.: 8-687 93385.
13 d. nepamirškite paminėti Durbės mūšio – visgi tai didžiausia baltų pagonių pergalė.
Būtinai, tam ir parinkta ši data 🙂 , kviečiame atvykti ir prisidėti prie paminėjimo
> 13 d. nepamirškite paminėti Durbės mūšio – visgi tai didžiausia baltų pagonių pergalė.
Šiaip šventės rengėjai naudoja pavadinimą neatitinkantį oficialaus dienos pavadinimo, bet daug taiklesnį. Žemaičių vienybės diena yra daug tikslesnis apibrėžimas to ką davė Durbės mūšis nei baltų vienybės diena. Juk tą dieną susivienijo du pagrindiniai šiuolaikinių žemaičių protėviai – pietų kuršiai ir “senieji žemaičiai” (tie kurie jau tuo metu vadinosi ar buvo vadinami žemaičiais). Baltų vienybės tą dieną, deja, nebuvo.
Teisingai. Baltų vienybės diena yra švenčiama rugsėjo mėnesį, per Saulės mūšio minėjimą. Taip pat tada Aukuro pradėta graži tradicija – ugnies sąšauka
> Teisingai. Baltų vienybės diena yra švenčiama rugsėjo mėnesį, per Saulės
> mūšio minėjimą. Taip pat tada Aukuro pradėta graži tradicija – ugnies sąšauka
Ten irgi, geriausiu atveju, buvo lietuvių ir žemgalių vienybės diena. Nors ar ten dalyvavo ir lietuviai, kurie “savęs nevadina žemaičiais” irgi klaustukas. Ir kurie ten buvo žemgaliai (ar visi), palaikę lietuvius, irgi galima tik spėlioti – archeologai dabar žemgalių pietinę etninę ribą yra pastūmėję į pietus ir spėjama Saulės mūšio vieta gaunasi kažkur maždaug ant tos ribos. Tad, spėliojant, galima fantazuoti, kad ir žemgaliai ten buvo tie, kurie pavaldūs vietiniam lietuvių kunigaikščiui.
Ten buvo žemaičiai, o ne lietuviai. Šiaip tuometinė gentinė samprata visiškai neatitinka dabartinės tautinės, nes Vykintas buvo Žemaitijos žemių valdovas, o dabartiniai žemaičiai jau yra maišalynė senųjų žemaičių, pietinių kuršių ir daugybės kitų pabėgelių, kurie glaudėsi Žemaitijoj.
Patys žemaičiai galutinai su Lietuvą susijungė 1409 metais, kai sukilo prieš kryžeivius ir Vytauto remiami išvarė juos iš žemių. Beje, pats Vytautas padėjo žemaičius ir užkariauti.
Keista, kad 2009 nešventėm Žemaitijos prisijungimo prie Lietuvos 600-mečio.
Žinoma, jau būta ir ankstesnių susijungimų, kad ir ,pvz., po to, kai Mindaugas puolė Tverus ir žuvo Vykintas (apie XIII am. vid.), bet ten daugiau tapome vasalais, nes jau 1259 karuose su Livonijos ordinu vykdėme kitą užsienio politiką nei Lietuva. Kada vėl susijungėme po to? Treniotai tapus valdovu po Mindaugo mirties turėjome būti bendra valstybė, bet XIII am. pab. mes vėl vykdėme savo atskiras kovas. Kęstutis valdydamas iš Trakų rėmėsi stipriai žemaičiais, tai kaip ir vienoj valstybėj buvom. Turint karaliaus Gedimino vykdomą politiką omeny, tai žendindamas savo sūnus ir plėsdamas žemes galėjo taip ir su žemaičiais susijungti.
Po didžiojo kunigaikščio Vytauto Žemaitija su žemaičių gentimi jau buvo visada su Lietuva. XVI am. kalbant apie kalbas, tai dabartiniai douninkai dar vadinami kuršuojančiais, bet vėliau (kad ir XVIII pab.) išskirtinai žemaitiškos knygos dounininkų tarme yra laikomos žemaitiškomis. Tad tais laikais jau kuršiai tikrai buvo įsilieję į žemaičius.
Prasidėjus tautiniam pavasariui, žemaičiai atsibudo ir kartu budino lietuvius. Deja 1863 metų sukilimui nepavykus buvo stipriai pakirstos žemaitiškos jėgos ir vėliau budinimą perėmė lietuviai.
Nors XIX žemaičių būta dar pusė milijono, bet jau Smetonos Lietuvoje žemaičiai verčiami lietuviais. Dėl sudėtingos aplinkinės situacijos vienytis reikėjo, nes atrodė, kad baltų kalbos aplamai tuoj išnyks. Atminkime Bretkūną XVI amžiuje, kuris buvo prūsas ir kūrė lietuviškai, nes jautėsi bendresnės tautos dalis. Dabartiniams žemaičiams, latviams, prūsams, lietuviams, latgaliams irgi reiktų turėti tokį pojutį, bet betkoks centrinės/grynesnės/stipresnės tautos iškėlimas vers kitus nuo jų nusigręžti ir skaldytis. Taip pat ir su baltų religijos šakomis – jei kuri nors pareikš, kad jie yra pagrindinis kelias, o kiti čia tik skaldo, tai nuo jų kiti nusisuks ir tų pasirašiusių 5,1 tūkstančių kaip vienis nebeliks. Krivulės išskaidymas įvedė sumaišties. Galėtų bent oficialiai padaryti, kad šįmetinė Krivulė yra išskaidyta per šias dvi, o ne vadinti jas atskiromis, nes dabar gaunasi ten Baltų krivulė, o čia Romuvos ir žemaičių.
Labai patinka aklatikiai, kurie ištikimi savo įsitikinimams. Bet bėda ta kad jų Žemaitija tai Kurša. Nes žemaičiai nebuvo tauta tai buvo karių luomas kaip ir lietuviai todėl juos ir laikė tapačiais. Bumbliauskas čia visiškai teisus kad žemaičiai tai sužemaitėję kuršiai. Aklas tikėjimas labai gerai bet tiesa turi būti aukščiau visko. Nereikia bijoti praeities kitaip neturėsime ateities. Nesimato žmonių kurie labiau pasigilintu Kuršos praeitimi ir būtų savo reikalo aklatikiai. lyvis
sutrugdėt Hanzos pirkliams vienyti Europą ir dar tuo didžiuojatės?:)
Tai gi krivulė rengiama pas Petrą, jotvingių prūsų sodyboje, Punske? Kaip čia dabar? Negi jau baigėsi vienybė ir susipykote?
Lietuvos Romuva, paskelbusi prieš du metus pirmąją Baltų Krivulę, nuo seno palaiko tamprius ryšius su Latvijos dievturiais ir pačioje pirmoje krivulėje sutarė pakaitomis rengti kasmetines baltų krivules, kur sprendžiami patys svarbiausi klausimai baltų dvasiai stiprinti. Neabejotinai šiemet labai svarbūs metai palaikyti žemaičiams ir Žemaitijai, todėl Romuva sukviečia baltus į didįjį žemaičių alkakalnį Medžiokalnį. Tai, kad kyla noras surengti ir daugiau krivulių, rodo, kad pradėtas darbas randa atsaką.
Man asmeniškai, tai labai patinka, kad per šias liūdnas metines palokami žemaičiai (pats tuoks eso). Tik man įdomu ar čia nespėta susiderinti, ar tiesiog kažkas ne taip. Kiek žinau, tai jau per antrąją Krivulę Latvijoj buvo sutarta daryti pas prūsus. Tiesiog nenoriu, kad ši kilni idėja vėliau išsisklaidytų ar susiskaldytų. Gi dievturiai ir romuviai nėra vėninteliai baltų kelio tęsėjai.
Buvau visuose II baltų krivulės posėdžiuose ir galiu atsakingai pareikšti, kad jokio nutarimo daryti III baltų krivulę Punske nebuvo. Buvo tik asmeninis Petro Lukoševičiaus kvietimas daryti krivulę jo valdose. Kai žmonės kviečia, tik pagirtina, kad rodo nora. Tačiau tokie dalykai yra derinami ir iš anksto aptarinėjami, įvertinant daugelį dalykų, kurie baltams yra svarbiausi. Didžiausia bėda yra tai, kai negerbiami mokytojai ir vadai, kurie pramina kelius ir sutelkia tautą. Šitoje vietoje lietuviai turi LABAI plačią erdvę tobulėjimui. Pavykus tai įsisavinti, nebereiktų klaidžioti įvairiais keliukais.
Vadinasi, nebuvo derinta arba kažkas pasididžiavo, arba išsišoko. Gaila. Gaila, kai nėra pagarbos, kaip sakėte, mokytojams ir vadams. Keliukai atsiranda, kai nesutinkama su kaikuriais teiginiais arba žengiama toliau, kai kiti dar stoviniuoja. Žinoma, nesama visi vienodi ir nėra reikalo visiems būti pagal šabloną, gi kiekvienas turi savo potyrių bagažą. Kaip krivis Jaunius sakė, mūsų religija yra panaši į Indijos su daugybę pakraipų, bet bendra erdve. Darnos šiam didžiam renginiui. Mums baltams: lietuviams, latviams, prūsams, žemaičiams, latgaliams ir kitiems kurių nepaminėjau, ypač to reikia. Ypač pasitikėjimo ir lygiavos principo
Matote, lygiava ir pagarba mokytojams ir vadams yra labai sunkiai suderinami. Vadai retai supranta, kad pagarbą reikia užsitarnauti. Dažniausiai norima pagarbos vien todėl, kad kažkas apsiskelbia vadu. Lietuvos atveju draugelių chėbrytė apsiskelbė švenčių švenčiausiais kriviais ir dabar bando išsireikalauti pagarbos- arba per prievartines valstybės struktūras (siekdami taip vadinamos paramos ar mokestinių lengvatų), arba rengdami visokius fiktyvius spektaklius, pvz, “šventinimus” ir “apeigas”, žinoma, už babkes, o ne šiaip sau. Egzaltuotas Petro pasiūlymas jokiu būdu netinka, nes sumenkina “krivių” lemiančio žodžio galią, o kriviai, žinia, turi raudoną telefoną bendravimui su dievais.
Aš lygiavą ir pasitikėjimą taikiau baltų tautoms. Reikia pasiekti tokį žmonių supratimą, kad visas šias tautas sąmonėje jungtų į vieną Tautą, kaip kad yra pas žydus su visais aškenezais ir pan. Tada mes būsim stipresni.
Matyt iki dvasingumo čia dar labai toli. Už krivūlės rengimą atsakingas krivis tegu jisai ir paporina kodėl Petras Lukoševičius neįtiko jam. Kvietime į krivūlę apie paaiškinimą ir atsiprašymą Petro Lukoševičiaus nieko neišskaičiau. Toks susvetimėjimas kaip sovietų laikais. Ar tik Valdas Rutkūnas nežada perimti krivio krivūlę? Gal krivis Jaunius ruošiasi atsistatidinti? Taip pat pasigendų kokie klausimas yra spręstini ir kas bus gvildenama? Matosi programa paruošta paskubomis ir jinai tokia skysta be jokios šventinės nuotaikos. lyvis
Lyvi isivesk google шубин а.ф. yra jo video
o apie musu krivius negirdejau nieko, netreniruoja masiskai matyt, vsd susuktu greit, o siulomas video autorius buvo dumoj rusu, pranese kad Soigu dbrtinis ministras jau 20metu varo kariniais laivais narkotikus, per visokius kobzonus ismeto i taskus… arba kudrino vyriausybei pasiule is bet ko auksu paversti, duoda info.. zodziu gyvas sveikas, pasakoja yvikius keliu simtu metu senumo nes pats dalyvavo.. ir neriks kriviu tyliu poto
manau nera zmogaus kurio negaletu sunaikinti valdzia rusijos, o jis sveikas gyvas seneliukas
,,Pasak Krivulės rengėjų Kražiai vienas didžiausių Žemaitijos ir visų baltų žemių dvasinių centrų.” – Kuo matuojami DVASINIAI CENTRAI? Ar protėviai suprastų DIDŽIAUSIĄ DVASINĮ VIDURĮ? Aš nesuprantu.
,,Vienas iš šio Krivulės rengėjų vaidila Valdas Rutkūnas sako: „Šiemet sukanka 600 metų, kai baltiška tradicija gyvuoja…” – Kas yra BALTIŠKA TRADICIJA? Ką bendro turi su romuvos tinklalapyje skelbiama ,,Baltų religija”?
,,…spręsti gyvybiškai svarbius baltų kultūrai uždavinius.” – Kas yra BALTŲ KULTŪRA? Kokie gali būti uždaviniai KULTŪRAI?
Jūs gal pasiimkite kokius tarptautinių žodžių žodynus į tą krivūlę, kad suprastumėte vienas kitą. Tie svetimžodžiai aiškūs, kol neįsigilini į jų prasmę. Svetimžodžiai laaabai patogūs norint paslėpti savo nenusimanymą 🙂
Įdomu, nes trečioji Krivūlė bus Punske, Prūsijoje.
http://www.baltai.lt/?p=12328
tai straipsnyje paskelbta juk tada kelintoji?
Nors šiaip esu niekam tikęs, tačiau visa širdimi palaikau visus “pagoniukus”.
Sėkmės jums vienijantis, laikykitės, kol jūsų dar nesutraiškė valstybinis kosmopolitizmas su vatikanine krikščionybe priešakyje.
Sėkmės jums ginant savo Žemę ir Dievų galias.
Matyt reikia patentuoti net krivules. Pradėjo skelbti Romuva, kas galėjo pagalvoti, kad bus nepaisoma paprasto padorumo ir baltų krivules skelbs bet kas, kam į galvą šaus.
Kažkam naudinga nuvalkioti tai, kas lietuviams dar šventa. Kažkam ši veikla yra kaip pridanga kurti pasaulinius renginius.
http://en.wikipedia.org/wiki/World_Congress_of_Ethnic_Religions
Tačiau būdamas amžinai nepatenkintu, galbūt rizikuolini likti vienišiumi. Kas iš to.
Rašei čia apie save prieš 6 val.: ,,Nors šiaip esu niekam tikęs…”, bet atsakysiu kuo aš nepatenkintas šiuo atveju.
Romuviai visiškai suvėlė protėvių pasaulėžiūros pavadinimą. Romuvos svetainėje, skyriuje ,,Lietuvių religija”, jie pristato ,,baltų religiją”, kuri ,,remiasi baltų religine tradicija”. Valdas Rutkūnas sako: „Šiemet sukanka 600 metų, kai baltiška tradicija gyvuoja…”. Per gyventojų surašymą romuviai jau skaičiuoja: “Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių.”
Toks pavadinimų kaitaliojimas yra ypač žalingas visiems mums. Nežinau kokią ‘religiją’ romuviai pristatinėja pasauliniuose renginiuose, bet Lietuvoje dar nežinomos jų nuostatos. Romuvos svetainėje ‘religija’ aprašoma bedievišku svetimžodžių kratiniu.
http://www.romuva.lt/new/index.php?page=lietuviu-religija
https://alkas.lt/2012/11/23/j-trinkunas-statistikos-metrastis-paliudijo-baltu-tikejimo-pasekeju-daugeja/
Užtat pas Dievą jis bus pirmas, stribai rikiuosis pas Brežnevą prie smalos katilo. Amžina jiems katilo kaitra nors jie ir bedieviai. lyvis
Kokį čia, pagoni, suplaktą arkangelinį Marksą su katile verdamo Kristaus citatomis citatuoji ? Kokios tos šventos Ugnies malkos – ąžuolinės ?
—
Jei rimtai, tai turbūt ir Baltų religija šiandien kažkaip atkuriama pagal šiandieninius įvairiai įvairiausius Aiškintojus, kurie, žiūrėk, net tarpusavyje nesusikalba dėl savo aiškinimų.
Vilmantai, manau paties pasirinkimas geras iš dviejų blogybių. Geriau smalos katilas negu svečiuotis pas baltas meškas. lyvis
Lyvi, Lyvi,
kartais kai pasigalvoji, tai net neaišku, kakas belikusiems Baltams svarbiau – apart Dievų.
Savaitgalyje buvau Latvijoje, t.y. ten, kur marinami tavo Dievai – kakur Liepojos viešbutyje kiekviename kambaryje pridėta prakeiktų vatikaninių maldaknygių rusų ir mirštančių latvių kalbomis.
Savo kambario tas prakeiktybes sudraskiau ir administratorės paparašiau, kad praneštų ambasadai.
viskas grazu, isskyrus pavadinima “baltai”.. juk tai kazkokio vokiecio pripirstas pavadinimas, iki tol buvome AISCIAI, SARMATAI, tokiais ir turim likt, o ne kazkiu vokieciu ar slavu primestais pavadinimais vadintis..
Baltai yra žymiai platesnis reiškinys negu kai kam gali atrodyti
http://teiwas.eu/2012/09/kas-yra-baltai/
Pradžia – Gegužės 23 d. 20 val. (ketvirtadienį) Radvilų rūmuose, 20 val. pasidainavimų vakaras..
Gegužės 25 d.(šeštadienis) 13 val Kudirkos aikštėje koncertas “Slauna mūsų giminėlė”
Gegužės 24 koncertai Vilniaus senamiesčio kiemeliuose, Rotušėje…
18 val. koncertas šv.Kotrynos bažnyčioje. Tiesioginė transliacija.
2013 M. TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO ,,SKAMBA SKAMBA KANKLIAI” DIDŽIOJO KONCERTO GEGUŽĖS 25 D. 18-20 VAL.
SCENARIJUS
Koncerto struktūrą sudaro Prologas ir penkios dalys –
Aukštaitija
Dzūkija
Žemaitija
Suvalkija
Klaipėdos kraštas
Kiekviena koncerto dalis atspindi etnografinių regionų ypatumus:
Tarmę (ją išgirsime vedėjų tekstuose ir dainose);
Kostiumo savitumą
Dainos, muzika, instrumentai, šokiai, žaidimai, (būdingi konkrečiam regionui.)
ATLIKĖJAI
Vilniaus m. folkloro ansambliai;
Festivalio ,,Skamba, skamba kankliai“ svečiai.
I DALIS PROLOGAS
Trumpas veiksmo aprašymas
Skamba iškilmingos daudyčių fanfaros. („Jorė“)
Koncerto vedėjai, (arba organizatorių pasirinktas atsakingas, arba svarbus asmuo, arba asmenys – festivalio direktorė, kultūros ministerijos atstovas ir t.t.) sveikina žiūrovus ir festivalio dalyvius ir skelbia koncerto pradžią.
Koncerto vedėjas Sigitas Narbutas: ,, …čia susirinko žmonės visos Lietuvos…, ,,… daug svetelių pro Vilniaus miesto žalius bromus suvažiavo…“
Skelbia pirmuosius koncerto atlikėjus.
II DALIS. AUKŠTAITIJA
Koncerto vedėja – aukštaičiai (Irena Juškienė iš pa Utenas).
(tekstas šiaurės panevėžiškių tarme).
Gymėnės, gėnts mėliaus,
Ė mūm čė graž pasisveikėt,
Aukštaičiam no juodžeme mole,
No alos ė sotartyniu,
žionot, ka mas kart so vioses,
koc mūsu ūpės on žiems,
bet aks vys on piets, kor vės, letūvė ėš didele laika
Lietovo atsėkariavam,
Užtat jo ė laikam,
Užtat ė laikysiom jo – stėprė
Vertimas:
Giminės, gentys mieliausi,
Ir mums čia gražu pasisveikint,
Aukštaičiams nuo juodžemio, molio,
Nuo alaus ir sutartinių,
Žinokit, kad mes drauge su visais,
Nors mūsų upės į šiaurę,
Bet akys vis pietus, kur visi
Lietuviai iš didelio laiko
Lietuvą atsikovojom,
Todėl ją ir laikom,
Todėl ir laikysim ją – tvirtai
(tekstas Vlado Braziūno)
,,Trys keturiose“, „Intakas“, „Vilnelė“, ansambliai atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Aukštaitiją.
(Sutartinės, dainos, muzika, šokiai, žaidimai, tarmiškoji tautosaka).
TRYS KETURIOSE – vaikščiojama sutartinė “Aisme, sese”, kita – stacionari “Ašei pasilgau, dobilio”; – 4 radio mikrofonai.
INTAKAS – Dainos: „Uliokim braliukai“, „Dievuliau mana“ – 3 vyrai.
VILNELĖ – “Beržytės polka” (lumzdelis, 2 skudučiai), daina „Oi, sesutėla, ko verki?” ir “Cikano polka” (cimbolai, smuikas, būgnas ir 4 moteriškės šoka tradicinę polką).
III DALIS DZŪKIJA
Vedėja – dzūkai (Veronika Povilionienė).
Tarmiškai sveikina visus, pasakoja apie dzūkų svetingumą…….. ir t.t. (tekstai rašomi)
VERONIKA, Liugų šeima, „Griežikai“ atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Dzūkiją.
VERONIKA – dar nežino, bet padainuos… ϑ
LIUGŲ ŠEIMA – Simonas Liūga solo „Augo sode klevelis“, bendra daina „Vai, tu, sakałėli“; – 5 žmonės.
GRIEŽIKAI – seniausiai užrašyti apeiginiai dzūkų šokiai: „Sukčius“, „Kepurinė“, „Angelčikas“ – 2 smuikai, smuikas, basedla, bandonija.
IV DALIS ŽEMAITIJA
Vedėja – žemaičiai (Loreta Sungailienė).
Lietova mūsū vėsū žemaitiū i lietuviū.
Žemaite y lėti, darbšti, spakaini žmuonės.
Kantri saka: kas būs, kas nebūs, bet žemaitis nepražūs…..
tekstas Vlado Braziūno(tekstas bus papildytas)
,,Ūla“, „VISI“, „Radasta“, ansambliai atlieka 15 min. Žemaitiją reprezentuojančią programą ( dainos, šokiai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
ŪLA – Daina „Kap aš buvau“, Stanislovo anekdotas. – 25 žmonės.
VISI – Dainos: “Užaugino moni motineli”, “Vaikščiojo mergyti po levandrų daržą” – 12 žmonių.
RADASTA – “Mergeli muna” arba šokis Jonkelis lendamasis. 2 smuikai, 2 armonika, basedla, būgnas.
V DALIS SŪDUVA
Vedėja – sūduviai (Ona Radzevičiūtė). Tel. Nr. 8 698 39703;
Lygūs kaip drobės ir derlūs
mūsų sūduvių,
derančių raštų laukai –
lyg kas būtų patiesęs
pievų spalvingą marginį
žvilgsniui ir minčiai
toli paėjėti per Lietuvą,
regėti iš vargo kėlusį darbą
ir saldų jo vaisių ragauti.
Nieko negavom dykai,
Kuo išdidūs – prakaitų pelnėm.
(tekstas Vlado Braziūno)
,,Nalšia“, „Jorė“, „Poringė“ ansambliai atlieka 15 min. Sūduvą reprezentuojančią programą (dainos, šokiai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
NALŠIA – Daina “Kur kukuoj gegelė”, šokis “Šustas” – 2 smuikai, armonika, basedla, būgnas.
JORĖ – vyrų daina “Šėriau šėriau sau žirgelį”; moterų daina “Berneli mano” – 10 vyrų, 10 moterų.
PORINGĖ – kanklinė daina “Tupi gegužėlė lakštingalužėlė” (2 kanklės), šokis “Lelinderis” 2 smuikai, bandonija, basedla, būgnas.
VI DALIS KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Klaipėdos krašto vedėja (Akvilė Eglinskaitė).
Klausykit, ką jums sakau:
Aš lietuvinykė,
Mano motina lietuvinykė,
Mano tėvs čyst lietuvinykas buvo.
Iš lietuvinykų neišbėgom,
Su Lietuva susigyvenom,
Mūsų garbė lietuvinykais prisipažinti –
yra šventa.
Iš pakraščio tos žemės, kur nuo amžių
parbėg laivelis iš gilių maružių,
kur pirmosios knygelės pačios bylo
lietuvinykump ir žemaičiump, – iš tenai
ir tariam: būki sveiks, svieteli
margos, darbščios, svetingos Lietuvos! (Vlado Braziūno tekstas)
,,Aušrinė“, „Tyklė“, „Ratilio“ ansambliai atlieka 15 min. programą reprezentuojančią Klaipėdos kraštą,
AUŠRINĖ – Dainos: „Oi, išbėg, išbėg iš Rusnės kiemo“, „Perš man iš Danskos“ – dainuoja 12 žmonių.
TYKLĖ – Dainos: „Anyt‘ Anelė“, „Septyni broliai“; – dainuoja 10 žmonių.
RATILIO – Ratelis „Žuvininkai mes esme“, šokis „Vėjava“ – 3 smuikai, kanklės, basedla.
(dainos, šokiai, žaidimai, muzika, tarmiškoji tautosaka).
VII DALIS SVETELIAI IŠ TOLIMOS ŠALELĖS…
Koncerto vedėjas Sigitas Narbutas pristato ansamblį
Towersey Moris (Anglija) – 5 min. – 3 mikrofonai,
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Guda (Baltarusija) – 5 min. – 6 mikrofonai, 2 kėdės
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Xinglar (Ispanija) – 5 min. – 2 mikrofonai balsui, 4 mikrofonai instrumentams, 4 kėdės.
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Belo Freire&Bailarinos Funamba (Žaliasis Kyšulys) – 5 min. – 1 mikrofonas solistui, 2 choriniai mikrofonai, 1 mikrofonas instrumentui, DI kubas su laidu bosinei gitarai, DI kubas būgnų aparatūrai (Drums Machine), bei nedidelis stovas jam.
Koncerto vedėjas pristato ansamblį
Tokat kultur ve sanat dernegi (Turkija) – 5 min. – 3 mikrofonai, 2 kėdės.
Visi koncerto vedėjai (tarmiškai) dėkoja svečiams ir festivalio dalyviams už koncertą ir atsisveikina su žiūrovais.
Režisierė – Leokadija Dabužinskaitė
O kur dingo kuršiai,kurių žemės driekėsi iki pat Kauno? Oh kaip greitai mes užmirštame savo praeitį. Dingo taip pat iš akiračio žemgaliai, sėliai. Esame patys didžiausi pasaulyje mankurtai. lyvis
Aš nesuprantu lyvi tavęs. Aš pats esu žemaitis, pagal kalbą dounininkas, tad būčiau kaip ir kuršių ainis. Klausi, kur dingo kuršiai? Savimonėj. Aš save laikau žemaičiu, nes manau, kad kuršių gentis išnyko – susiliejo su žemaičių gentim ir kitais, kurie bėgo į Žemaitiją ir patapo viena tauta (žemaičių, aišku). Tad dabartinių kuršių palikuonių ieškok tarp žemaičių douninkų ir latvių vakaruos. Gal dar tarp išlikusių kuršininkų.
Arnai, kaip tu manai kuršiai išnyko ar žmonėms juos iš galvų išpūtė. Bandyk suprasti tavo žemės gyvenamos praeitį. Tu gyveni Kuršos gyvenamose žemėse su žemaitiškasis įpūstais smegenimis. Nesigėdik sakyti tiesą ir tik tiesą. lyvis
Na, tik nesusipykim . Turim žinot , kad yra organizacijų kurioms labai nepatinka šis tarptautinis judėjimas judėjimas ir jos darys viską , kad jį užgniaužti.
Labai teisingas pastebejimas
Beje kazin kodel, niekas nepamini, kad tikroji krivule vyks birzelio 7-8-9 dienomis Punsko kraste, nes po praeitu metu vykusios krivules Latvijoje Trikatoje Punsko krasto vaidila Petras visus norincius ir galincius atvykti i treciaja krivule kuri vyks Punsko kraste, bet kazkokodel Punsko krasta paliekame sone ir uzmarstyje, ir vel uzsizaidziame savo kieme ir pamirstame, kad yra ir kitu Romuvu, ne tik musu valstybeje, ir reikia vieni su kitais bendradarbiauti ir palaikyti vieni kitus, o nesiskaldyti, jeigu krivuleje dalyvauje ne visiems priimtini asmenys tai ka manot nereikia dalyvauti svecioj sali ir begti nuo asmenu kurie kazkam nepatinka sukuria diskomforta, tai cia yra tik tu asmenu vidines problemos kodel negali sutarti su tais asmenimis ir patys nuteikineje kitus zmones ir nori, kad tik pagal ju nuomone ir norus viskas vyktu ir klostytusi. Galiu pasakyti as mokausu is kitu zmoniu, bet visada islieku savimi ir nebandau keisti kitu zmoniu, nes kiekvienas turi pats laisva valia pasirinkti ko jis nori ir kiekvienas zmogus pateiktas informacijas supranta savaip…. Atsiprasau, kad be lietuvybiu surasiau, neseniai perinstaliuotas kompiuteris, ol aiko nelabai turiu ivesti, pasitaisysiu iki. 🙂
Negražu, kad nesusikalbama. Bent jau dabar išsakytų savo nuomonę rengėjai dėl krivulės Punske.
Pasaulis platus ir Dievai ištiesia ranką kiekvienam, norinčiam padaryti ką nors gero! Romuviai, nesiginčykime dėl Krivulės numerio. Ožkiniuose norima padaryti birželio 7-9 dienomis, Kražiuose vyks liepos 12-14 dd., visi norintieji ir pasišventusieji gali pabūti ir pasireikšti ten ir ten. Gal iki metų galo dar kokia nors Krivulė įvyks? Ir vėl ginčysimės kas organizuoja, kas numerį suteikia. Gal geriau susitelkti rimtų analitinių ir prognozuojančių (atspr. Kemblio) pranešinmų parengimui? Tai prisiminkime savo religinį pasveikinimą,- Tebūnie darna!
Krivūlėje turi būti priimtas nutarimas pirmu punktu; 1) Mėsaėdžiai negali linkėti darnos. lyvis
Ką vadinte mėsaėdžiais?
Prie to pačio, dar ir tie, kurie kalba nesąmones
Kuo čia ‘kemblys’ dėtas, jei nesugebi reikšti mintis viena, kuria nors, kalba? Protėvių pasaulėžiūros palikimas tau rūpi, o lietuviškus žodžius, kuriuos taip pat protėviai paliko, niekini. Po tokio pasimaivymo, man, prisipažinsiu, šlykštu rankioti svetimžodžius iš tavo tų kelių sakinių.
,,numerio, organizuoja, numerį, analitinių, prognozuojančių, religinį”
Dziaugsmas kad krivules rengiamos.
Nedovanotina klaida būtų buvę Krivulės nedaryti šiemet Žemaitijoje, kuri ilgiausiai Europoje išlaikė dvasinę nepriklausomybę. Turime ne tik įrodyti, kad 600 metų prievartinio krikšto mūsų nepalaužė, bet ir patikinti viens kitą, kokie esame stiprūs ir vieningi. Labai klysta tie, kurie įžvelgia susiskaldymą. Romuva pasiūlė Petrui Lukoševičiui krivulę pas jį rengti kitais metais, o šiemet visiems susivienyti Žemaitijoje.
Apie kokią Žemaitiją kalbi. Gyveni Kuršių žemėje o kalbi apie menamą Žemaitiją. Pasidomėk kas pats toks esi ir kas tavo protėviai o paskui dėkis žemaičių tėvynainiu. Ir kodėl kalbi už krivį, tiktai krivis teturi teisę šaukti krivūle. Išlindai kaip Pilypas iš kanapių. lyvis
Koks ten dar ‘krivis’? Ar tas, kurį girdėjau per radiją ,kada reiškė užuojautą dėl popiežiaus mirties? Ar tas, kuris dar neįsišventinęs į ‘krivius’, šventino AMB’o prezidento vėliavą ir atidavė katalikams peršventinti..?
Susidaro įspūdis, kad krivis Jonas Trinkūnas nevaldo padieties. Jau dabar nesigirdi jo balso dėl krivūlės šaukimo. Ir tai prisideda prie lenkų Zuoko sumaišties. Manau kad “kemblio” ateitis laukia krivio pašaukime. Kažko krivis perdaug atsipalaidavo ir tuo naudojasi Pilypai iš kanapių. Taigi ponas Kembly ar neteks tau nešti krivio naštą, nes kiti beveidžiai tarnauja ne sielos poreikiams. O taip norisi kad siela dainuotu kartu su kriviu. Į ateitį per protėvius į amžinybę. lyvis
Pareigų man neprimesite. O su keliais, kurie gaudosi ‘dvasiniuose’ dalykuose, galima būtų aptarti kaip mūsų pasaulėžiūrą priešpastatyti visoms kitoms, dabar paplitusioms religijoms. Mano tikslas ne laužyti, o, statant savo, užgožti kitas religijas.
kaip žemaitis poetas Vytautas Mačernis kažkada rašė: “Visi tikėjimai- fantazijos žaislai- apie tikrovę nieko pasakyt negali..” manau, mintis verta dėmesio, todėl abejotinai žiūriu į bet kokius užmojus ką nors kur nors pritraukti ar patraukti. man minėta mintis primena apie tai, kaip dažnai mes painiojame religijos ir dvasingumo sąvokas. ar tikėti Kūrėju reikalinga kokia nors bažnyčia, dogiminis tikėjimas, religija? viskas tik – galios ir valdžios žaidimas..kada tai suprasime ir atsigręšime į savo asmeninį santykį su Dievu?
Mano tikslas pateikti pasaulėžiūrą PAŽINIMU. Dabartinę visuomenę stipriai paveikė mokslas, kuris grindžiamas pažinimu, todėl išsilavinę žmonės atmeta tikėjimą – tu geriausias pvz. Pradėčiau nuo savo AŠ suvokimo, pereičiau prie DVASINIŲ reiškinių suvokimo ir vėliau paliesčiau kelias labai rimtas spragas biologijos moksle. Kvantinė mechanika sulaužė fiziką, tikimybių teorija – matematiką. Atėjo laikas permainoms biologijoje.
įdomiai mąstote, tačiau aš manau kitaip. mūsų pažinimas labai ribotas – galimas tik 5 pojūčių ribotumas, o visa kita? man artimesnė nuostata, kad pasaulis (kokį mes jį patiriame) iš esmės yra mūsų pačių kūrinys (ta pati kvantinė fizika – pasidomėkite apie išmatavimo problemą, labai įdomu), o AŠ (sąmonė? siela? visuotinės sąmonės dalis?) tikrai verta patyrinėjimo. tačiau neturiu nė mažiausios abejonės, kad UŽ VISKO KAS YRA VISOMIS PRASMĖMIS neabejotinai yra sukūrusi/kurianti sąmonė, o jai turbūt daug vardų. šiaip įdomus (anglų kalba) trumpas filmukas apie mūsų realybę: https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L7p5xHD0Bhk
įdomių atradimų 🙂
Manau pareigos atsiranda iš pašaukimo. Todėl dabar ir lenda visokie Pilypai su kažkokiais išskaičiavimais ar apmokėjimais bet jug jie be pašaukimo nori eiti aukštas dvasines pareigas. Manau didžiausia laimė rasti tą kuris neranda vietos gyvenime nes paprasčiausiai jisai gyvena aukštesniame dvasiniame lygmenyje. Tokiam ne tik sunku įgyvendinti svajas bet ir paprasčiausiai pasikalbėti su ko nors. Su kuo bendrauti jeigu kitose galvose tupi kipšiukas su auksinukais. Dabar reikėtų nors eilės tvarka įvardinti krivūlės Petro Lukoševičiaus trečia, o Kražiuose ketvirta. Ką bekalbėti apie dvasingesnius reikalus. O jug kalbėti tikrai yra apie ką. lyvis
Kuo greičiau reikia Žemaitiją atkrikštyti nuo prakeiktybės. Visai net nesvarbu, kas tą padarys.
lyvi, ka vadėnës vëna ėš fėna-ogru tautuos vardu, ta kuokė tori privėlėjė kėšt senūsius koršius? Nē senūju koršiū, nē senūju žemaiťiu, nē lietoviu senūju nȧbie jau. Tas guodas rēk gerbtė, ale rēk torietė ė robežiu tam.
Arnai, išmesk tas tautų skirstimo visokias lenteles. Tas skirstimas į ugrių – finus ir indoeuropiečius yra senų seniausiai pasenęs kaip ir marksizmas. Ir pabandyk į tai pažvelgti kitomis akimis. Jeigu tau reikia pagalbos visada tavo paslaugoms. Prisimink kaip ilgai ir sunkiai negalėjo nuspręsti kas tokie kuršiai ugrų – finai ar baltai. Pagaliau jie tapo baltais, bet čia pat už tvoros gyvenantys lyviai jau ugrų – finai. Na čia paprasčiausiai nemokšiškos išvados. lyvis
Kitados visi keliai į Saulę ėjo,
vienas ilgas baltas kelias buvo.
Juo į Saulę ėjo, kas norėjo,
kol ant kelių kelias nepargriuvo.
Ir dabar jisai ant Žemės rangos,
iš to skausmo skaudžiai susiraitęs.
Reikia kelią vėl paimt už rankos,
Jį prikelti ir į Saulę eiti.
🙂
O kas sakė, kad krivis turi būti vienas? Gi iš krivių turi būti renkamas krivių krivaitis, kuris atitiktų popiežių.
Mano manymu Krivių(io) krivaitis buvo pasiuntinukas, kuriam Krivis duodavo krivūlę, kad lėkdamas per kaimus (kiemus) visiems apskelbtų Krivio nurodymus. Krivis turėjo būti patyręs, savo gyvenymu nusipelnęs pagarbos žmogus, tad pats tikrai nelakstė po kaimus. Krivūlė buvo išskirtinis ženklas, kurio nesupainiosi su kitais daiktais – visi suprasdavo, kad krivaitis įgaliotas Krivio. Krivis, manau, spręsdavo pasaulietinius klausimus, kaip dabartinis seniūnas.
Žynys apibrėždavo elgesio ribas, gydydavo, marindavo, palengvndavo Vėlės kelią. Pvz., apskelbs per apeigas, kad Jam sapne paaiškino tris metus nemedžioti briedžių – kas medžios bus numarintas (gamtosauga 🙂 ).
“Krivulė – simbolinė lazda, naudota žmonėms į bendruomenės sueigą kviesti. Pirmą kartą buvo paminėta 1326 m. Petro Dusburgiečio.
Daryta iš kadagio, beržo ar ąžuolo kreivai išaugusio kamieno, šakos, šaknies. Kartais būdavo tiesi. Puošta raštais, raižiniais, figūromis.
Krivulė buvo pareigūno, dvasininko (krivio, seniūno, viršaičio) valdžios ženklas. Krivulė buvo perduodama kaimyno kaimynui, kol grįždavo pas siuntėją. Taip žmonės sužinodavo apie rengiamą sueigą.”
……….
Krivulės niekas nesiuntė ir nesiunčia nuo pat dabartinės pirmosios jos Kurtuvėnuose,todėl ir nėra
bendros Gyvos Gajos ..
Ar Krivulė ar Konklava yra tOje pačiOje klaidOje – Oje ..
Kol kreiva Krivulė netaps tiesia Tiesulė,tol ir kreivalionės vyks toliau ..
………….
Nėra kelių į Laimę,pats Kelias yra Laimė ..
……..
Saulė ..
PaSaulėŽiūra
PaSaulėJauta
PaSaulėVoka
PaSaulėRaiška
PaSaulėDara
….
Beje jau po Antrojo pasaulinio karo Vilkaviskio raj. Bartininku kaime budavo susaukiamos kaimo bendruomenes krivules, man tai mama papasakojo, nes gryzdavo tetenas ir jai liepdavo pereiti per kaima ir visus gyventojus sukviesti i krivule.
Geras būtų mūsų judėjimas,jei nekvepėtų UAB-u, kaip ir ta katalikų bažnyčia…
Pasakysiu taip, nepasvisus vaidilas ar kriviu ar žynius yr uabas, ir beje tai ketvirtoji krivulė, one trečioji, trečioji ne ką mažiau svarbesnė Punske buvo, turi būti visos krivulės fiksuojamos, ne taip, kad kai kas tik jas paskirias pagal kažkieno užgaidas tai…
Krivūlė turi būti su pastoviais rinktais nariais ne taip kad dabar suvažiuoja kas iš kur nori, kalba kas ką nori ir išsiskirsto ir svarbiausia nieko nepriima jokių sprendimų. Pagal atitinkamą tvarką turi būti išrinkti pastovūs nariai atitinkamam laikotarpiui. Tai turėtu būti kažkur panašus į valstybės valdymą savo leidžiamais dvasiniais nurodymais ir t t. Tam netgi nesimato kad kas nors tuo pasirūpintu. Darbų yra begalės o čia intrigos apsimelavę kad vyks trečioji krivūlė. Sangstosi kažkokiais 600 metų minėjimais. lyvis
Malonu jog zmones atsimena kas buvo ju proteviai , supranta kokioj zemej gime ir kur gyvena .