Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą

Vaclovas Volkus, www.aidas.lt
2013-03-06 11:30:09
5
V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą

Marcelė Kubiliūtė

Marcelė Kubiliūtė
Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną.

Dažnas menininkas įkvėptas šios lietuviškos Žanos d’Ark herojiškumo yra įamžinęs jos atminimą, poetai apdainavę jos kovų kelią, prozininkai aprašę romanuose.

Labai sunkiomis aplinkybėmis Lietuva vadavosi iš 123 metų žiaurios Rusijos ekonominės, politinės, tautinės priespaudos. Dar vykstant pirmam pasauliniam karui, 20 lietuvių patriotų – intelektualų 1918 metais vasario 16 d. pasauliui paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Krašte dar šeimininkavo karą pralaimėję vokiečiai. Jiems besitraukiant paskui juos veržėsi rusai bolševikai, iš šiaurės 65 tūkstančių bermontininkų – rusų baltagvardiečių ir vokiečių grupuotė vadovaujama R. fon der Golcio ir rusų pulkininko Bermonto – Avalovo siekė užvaldyti Baltijos tautų pajūrį. Iš pietų lenkai klasta, sąmokslais ir ginklų jėga siekė 1793 metų rėmuose atkurti „didžiąją Lenkiją“ įjungiant į jos sudėtį Lietuvą.

Tokiomis nepaprastai sunkiomis sąlygomis reikėjo apginti paskelbtą nepriklausomybę, kurti valstybės valdymo organizacinius darinius. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo paskelbta pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė, 1919 m. balandžio 04 d. paskelbti laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, valstybės Taryba pirmu prezidentu paskelbė Antaną Smetoną.

Nuolatinių ir vidaus sąmokslų akivaizdoje kuriamos valstybės valdžios institucijos, sunkiausiomis sąlygomis savanorių, vėliau šauktinių pasiaukojimo, vyriausybės išminties dėka, pavyko apsiginti. Su vokiečiais, vėliau ir su sovietų Rusija 1920 m. liepos 07 d. buvo pasirašytos taikos sutartys. Panaši sutartis 1920 m. spalio 07 d. buvo pasirašyta ir su lenkais. Pagal kurią ir Vilnius kraštas buvo pripažintas Lietuvai.

Lenkai siekė savo grobikiškų tikslų ne vien tik ginklo jėga, bet ir būdinga lenkams klastos, sąmokslo priemonėmis užvaldyti Lietuvą. Tam tikslui buvo panaudoti Lietuvos nepriklausomybe nepatenkinti sulenkėję vietiniai dvarponiai. Lenkijos genštabas organizavo su lenkų sąmokslininkų organizacija POW (Polska Organizacija Woiskova), ją apginklavo, griežtai užslaptino, užšifravo visus 435 sąmokslininkus. Sąmokslininkų centru buvo parinktas Kaunas, jo kovos grupės buvo išdėstytos 13-kos Lietuvos vietovių. Sąmokslininkai turėjo užduotį 1919 m. rugsėjo mėn. iš 28 į 29 dieną naktį staigiai pulti it užgrobti Kaune Seimo, Vyriausybės rūmus, ryšių mazgą, suimti valdžios atstovus, paskelbti pasauliui, kad nuversta vokiečių statytinė Lietuvos vyriausybė, prašyti skubios Varšuvos karinės pagalbos.

Jaunas Lietuvos vyriausybės sukurtas valstybės saugumo – žvalgybos, kontražvalgybos padalinys budėjo. Turėjo patikimą savo agentą POW štabe.

Į istoriją įėjo, bet istorikai plačiai visuomenei negražino pirmosios Lietuvos karo žvalgybininkės 22 metų lietuvės Marcelės Kubiliūtės vardo. Kartu su savo bendražyge Ona Mokolauskaite atskleidė didžiausią tarpukario Lietuvoje Lenkijos valstybės sąmokslą prieš suverenią, taikią, niekam negrasinusią Lietuvos valstybę.

M. Kubiliūtės, jos bendražygės dėka Lietuva buvo išgelbėta nuo klastingo kaimyno užmačių, išvengė savo brolių Vilniaus ir Suvalkų krašto likimo. Energingais Lietuvos vyriausybės, jos struktūrų veiksmais, spėta iš 435 iššifruoti 117 sąmokslininkų, suimti ir nuteisti. Likusieji spėjo pabėgti ir pasislėpti už savo šeimininkų nugaros.

Už didvyriškumą, tėvynės Lietuvos gelbėjimą jos mirties akivaizdoje M. Kubiliūtė buvo apdovanota Vyčio kryžiumi.

Ponas Linas Linkevičius su menkomis Lietuvos istorijos žiniomis, nesušilęs kojų poste skuba į Varšuvą, nesuvokdamas kas ko dešimtis kartų turėtų atsiprašyti. Šis ponas turėtų pilti ant galvos pelenų ir atgailauti tautos akivaizdoje.

Diana Glemžaitė
Diana Glemžaitė

1944 metais Raudonajai armijai spaudžiant, Vermachtui traukiantis iš Lietuvos, Lietuva buvo SSR Sąjungos okupuota antrą kartą iki 1990 m. Okupacijos akivaizdoje, dešimtys tūkstančių lietuvių patriotizmo vedami, siekimo parodyti Vakarams, kad Lietuva nenori likti okupuota, vengdami neteisėtos mobilizacijos kariauti už diktatorinių valstybių imperinius interesus iki 1953 metų kovojo su okupantais, jų talkininkais – stribais. Vienok jėgos seko, blėso viltys sulaukti Vakarų pagalbos, stiprėjo komunistų valdžia. Šioje nelygioje po karo partizaninėje kovoje žuvo 21 tūkstantos partizanų, jų ryšininkų, tūkstančiai buvo įkalinti, jų šeimos ištremtos į Sibirą.

Kare su pogrindžių okupacinės valdžios KGB struktūros – rezgė savo voratinklį, kuriame niekšo rolę vaidino vietiniai slapti išdavikai – agentai informatoriai, kurių pagalba okupantai siekė palaužti tautos pasipriešinimą.

Tokiomis totalinės okupantų kovos priemonėmis, Lietuvos partizanai, jų ryšininkai kovoję, rodė partizaninės kovos pavyzdžius, šventai tikėjo, kad jų kančia, motinų ašaros, pralietas kraujas ant Tėvynės aukuro duos savo vaisius – Lietuva bus laisva ir nepriklausoma.

Šalia vyrų petys į petį toje šventoje kovoje dalyvavo dešimtys moterų. Viena jų jauna lietuvaitė partizanė Diana Glemžaitė – karžygė įėjusi į Lietuvos istoriją pašlovinta garbe ir orumu iki paskutinio atodūsio atliekant šventą pareigą Tėvynei.

Istorikai, gyvi amžininkai turėtų plačiau papasakoti apie lietuves moteris didvyriškoje išsivadavimo kovoje garbingai žuvusias už laisvę. Iš jų didvyriško žygio turėtų mokytis jaunimas – kaip reikia dirbti ir aukotis vardan tos Lietuvos.

Labai skolingi ta tema mūsų menininkai, literatai – poetai, ypač televizija savo kanalais propaguojanti lietuvių tautai nepriimtinas, nepadorias scenas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą?
  2. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  3. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  4. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  5. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
  6. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  7. „Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą“ – G.Jankaus dramos „Kybartų aktai“ pristatymas
  8. Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines
  9. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. TEISĖ ir pripažinimas says:
    12 metų ago

    …”tūkstančiai buvo įkalinti, jų šeimos ištremtos į Sibirą.”

    Pastaba – iš po šydo:
    prašau žodžiu “ištremtos” tremtis, termtiniai, tremtyje ir pan. NEPANEIGINĖKIME
    Soveitų okupacijos,
    nes – BUVO IŠVEŽTI, S U I M T I, IŠGABENTI Į NELAISVĘ,
    vergovę ir naikinimą bolševikteroristinio režimo ZONOSE.
    Kaip “zonos”, sąlygos, vykimas ir buvimas jose buvo įvardijami, tai jau
    TARTAUTĖS TEISĖS
    nuostatos.
    Tremtis – tai atskiros šalies (neokupuotų plotų) gyventojų prievartinis iškeldinimas, prievartinis
    išvykimas; pvz. Voldemaro tremtis 18631 m bei 1863 m. sukilėlių TREMTYS Europos svečiose
    šalyse. Kovotojai, laisvieji piliečiai bei visa Lietuva – ne “tremtiniai-ssylnikai”, o BELAISVIAI,
    C-C-C-P okupacijos. Tai svarbu. Ir tinkamo teisinio okupacinės žalos pareikalavimo bylose
    – KIEKVIENO okupacijos BELAISVIO ar jo palikuonių keliamose po… OKUPACIJOS FAKTO
    pripažinimo įsigaliojimo.
    Tai savaime įvyks po TAIKOS KONFERENCIJOS, numatytos (Lietuvai dar esant okupuotąja)
    – 1945 m. rugpjūčio mėn. kažkur Potsdame, ir vis n e s u š a u k i a m o s dėl………
    … galbūt net mūsų pačių: okupacijos padarinų suėmimus bei prievartinius įkalinimus įvardijamus
    ligi šiol “TRĖMIMU”.
    Negi taip buvo, argi patys save buvom okupavę, suėmę ir pradėję t r e m t i s? patys, IŠ TIESŲ???
    Grubu – bet ar savos Laisvės praradimo įvardijimą UŽKARIAVIMU ir toliau neigsim-slapstysim.

    Atsakyti
  2. RL says:
    12 metų ago

    Šitas Volkus buvo aršus komunistas ir kolchozo pirmininkas, daręs spaudimą mano tėvams, ypač tėvui, buvusiam politkaliniui, nedavęs žemės daugiabvaikei šeimai, karvei ganyklos. Dabar jis didelis kovotojas už Lietuvą, o ką darė sovietmečiu. Jam tai priminus, vaidina, kad neprisimena tokių žmonių. Jam ne vieta tarp kovotojų už Lietuvą. Išverstaskūris.

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    11 metų ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų idiotiškas (lietuviškas) valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos (Strasburas,1995m.vasario1d.) 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  4. Redas Kovas says:
    11 metų ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų idiotiškas (lietuviškas) valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos (Strasburas,1995m.vasario1d.) 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  5. M. Kubiliūtė says:
    4 metai ago

    Moteris, apie kurią iki šiol pasakojamos legendos: jos rankose buvo Lietuvos likimas
    – delfi.lt/multimedija/mergaites-taip-nedaro/moteris-apie-kuria-iki-siol-pasakojamos-legendos-jos-rankose-buvo-lietuvos-likimas.d?id=88490547

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Kauno senamiestis | kaunas.lt nuotr.

Kaunas keičia pagalvės mokesčio taisykles

2025 07 09
Kauno Rotušės aikštė

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
Vandens dulksnų stotelė

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
Eismas Kaune

Kaune panaikinta apie pusšimtis „juodųjų dėmių“

2025 07 04
Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Brastos tiltas | kaunas.lt vizualizacija

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos

2025 06 23
Sargėnų estakada

Laikinai stabdomas eismas Sargėnų estakada

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prie kauniečio namų iškelta vėliava niekada nenuleidžiama

Kovo 11-ąją kauniečių laukia gausybė šventinių renginių (programa)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai