A. Žarskus. Medicinos monopolis ir eretikų diskriminacija

Jeigu medicininės laisvės mes neįrašysime į Konstituciją, tai ateis laikas, kai medicina taps pagrindiniu diktatoriumi. Mūsų Respublikos Konstitucijoje turi būti specialiai pažymėta medicininė laisvė, kaip ir religinė laisvė. Taip sakė Bendžiaminas Rašas (B. Rush), vienas iš 56-ių delegatų, pasirašiusių JAV nepriklausomybės deklaraciją.

Atrodo, kad medicinos diktato laikai jau atėjo. Ar suspėsime įrašyti į Konstituciją teisę į laisvę nuo medicinos monopolio, teisę pasirinkti kitokias galimybes? Jei demokratija iš tiesų yra demokratija, tai šalia teisės kažkuo naudotis ar pasirinkti, turi būti ir teisė nesinaudoti. Priešingu atveju teisė tampa prievarta.

Šiuolaikinė medicina tapo religija, kuria tiki ir pasitiki dauguma žmonių. Medicinos religija yra grynas materializmas, tačiau ja tiki net dvasiškiai. Fizika jau vaduojasi iš materializmo gniaužtų, bet medicinoje žmogus suvokiamas ir gydomas vien tik kaip fizinis kūnas. Būtent tokioje pasaulėžiūroje gali sėkmingiausiai klestėti medicininis verslas, nes jei žmogus vien tik kūnas, tada visos su sveikata susijusios paslaugos yra parduodamos ir perkamos.

Ar mes pirktume medicinos paslaugas, jei ja netikėtume? Jei prarastume šį tikėjimą ir pasirinktume kitokias pažiūras, taptume eretikais, – kaip ir moterys, gimdžiusios namuose ar pasirinkusieji kitokį gydymosi kelią.

Kaip ir kiekviena religija, taip ir šiuolaikinė medicina, kovai su kitatikiais, naudoja tas pačias priemones – bauginimus, prievartą ir susidorojimus. Kaip kitaip vertinti visus tuos tardymus, bauginimus bei kratas, kurios vykdomos prieš kitaip mąstančius ir kitokį gimdymo būdą pasirinkusias moteris bei jų šeimas? Ar tardytojai tikėjosi, pavyzdžiui, režisierės Inesos Kurklietytės bute atrasti kažką netikėto? Bet svarbu įvaizdis, – jei jau daroma krata, tai jau kvepia nusikaltimu, – šitaip bandoma kaip nors sukurti nusikaltėlio įvaizdį.

Tačiau, jei jau kalbama apie nusikaltimą, tai ne ten jo ieškoma. Kodėl medicina taip uoliai aptarnaudama narkomanų, gėjų, transeksualų ir kitokias mažumas, diskriminuoja namuose gimdančias? Ir pirmiausia stengiasi susidoroti su eretikais iš savųjų tarpo, su tais diplomuotais medikais, kurie yra tolerantiški.

Kas tiki, kad gimdymas namuose draudžiamas, norint apsaugoti motinos ir kūdikio sveikatą? Manau, kad tokių yra dauguma, – taip giliai žmonių sąmonėse yra nusėdęs tikėjimas šiuolaikine medicina. Kitas klausimas: ar ryžtųsi moterys gimdyti namuose, jei viskas ligoninėse būtų gerai, o namuose būtų taip pavojinga, kaip norima įteigti? Natūrali logika sako, kad ne. Gilesnei šio klausimo analizei reikia žinoti, koks yra prievartinis ir koks yra natūralus gimdymas, kokios sąlygos yra ligoninėse ir kokias galima pasirinkti namuose.

Labiausiai stebina tas noras nuo visko apsidrausti. Bet ar tai įmanoma? Ar tą tariamą saugumą užtikrina gimdymas ligoninėje? Juk žmogus prasideda ne nuo gimimo. Yra likimas, kurį kiekvienas atsineša. Veltui budi miesto sargai, jei jo nesaugo Dievas. Noras apsidrausti kyla iš tikėjimo, kad su mirtimi viskas baigiasi.

Medicinos monopolininkai teisinasi, kad prižiūrėti gimdymą namuose yra per brangu. Vėlgi, tai – ieškojimas kliūčių ten, kur jų nėra. Iki šiolei moterys gimdydavo namuose pačios, be ligoninių pagalbos, tai kodėl jos negali ir toliau būti laisvos ir savarankiškos. Juk tai tikrai nieko nekainuoja. Ar tokia jau baisi konkurencija? Na, tada ir medikams reikėtų pasitempti. Ir visiems tai būtų naudinga.

Pasidomėkite statistika. Ką atnešė nėštumo ir gimdymo pavertimas liga? Sveikų gimusių kūdikių procentas mažėja. Kuo daugiau medicinos ir vaistų, tuo daugiau ligų ir ligonių, – tai neišvengiamas dėsningumas. Gimdant ligoninėje, daugiau ar mažiau pažeidžiami vaiko ir motinos ryšiai, – tiek daug gimdyme reiškia aplinka ir gimdyvės santykiai su jai padedančiais. Kas dabar supranta, ką reiškia vaiko ir motinos ryšiai? Medicina tokių sąvokų nenaudoja. Jei anksčiau apie gimdymą būdavo sakoma „džiaugsmo liga sirgti“, tai gimdant ligoninėse atsirado pogimdyminė depresija, kurios švelnesnė forma pavadinta „motinystės liūdesiu“, kurį patiria 50–70% gimdyvių.

Bet blogiausia yra tai, kad šiuolaikinė medicina vis labiau tampa monopoline ir stengiasi užgniaužti bet kokį kitokį gimdymo, gydymo ir apskritai sveikatos suvokimą. Medicina, kaip ir bet kuri kita monopolija, visomis priemonėmis kovoja už savo monopolines teises teikti sveikatos paslaugas. Kai konkurentai pašalinami, įsigali diktatas ir prievarta. Monopolijos sąlygomis yra visos prielaidos paslaugoms brangti, bet ne paslaugoms vystytis ir gerėti. Tada galima diktuoti savo sąlygas ir viską pateisinti: visas nesėkmes ir visas mirtis.

Tai, kas dabar daroma moterų, pasirinkusių kitokias paslaugas, atžvilgiu, yra konkurentų naikinimas pasitelkus prievartos struktūras. Bet iš esmės Sveikatos apsaugos ministerija pažeidžia laisvos konkurencijos įstatymą ir ją reikėtų už tai bausti. Tačiau daugumai tokia mintis net į galvą neateina, nes esame medicininės religijos išpažinėjai. Gaila, tiesiog gėda, bet prievartos struktūros yra naudojamos monopolijoms palaikyti, bet ne demokratijai, ne konkurencingumui palaikyti.

Įžymus JAV pediatras Robertas S. Mendelsonas (R. S. Mendelsohn), kuris aštuntajame XX a. dešimtmetyje buvo JAV Nacionalinės sveikatos federacijos prezidentu ir buvo apdovanotas Reičeno Karsono premija už nuopelnus saugant amerikiečių sveikatą, 1980 išleido knygą „Medicinos eretiko išpažintys“ (Confessions of a Medical Heretic). Knygos įžangoje jis rašo: Aš netikiu į šiuolaikinę mediciną. Aš medicinos eretikas. Mano knygos tikslas – padaryti jus eretikais. Kažkada ir aš tikėjau į šiuolaikinę mediciną. (…) Jei šiuolaikinė medicina objektyviai vertintų savo veiklą, mano knygos nereikėtų. Štai kodėl aš jums noriu parodyti, kad šiuolaikinė medicina tai ne ta religija, kuria verta pasitikėti.

Mendelsonas aprašo daugybę priežasčių, kodėl tapo „eretiku“ ir sako: Dabar aš netikiu, šiuolaikine medicina. Užtat tikiu, kad nepaisant visų naujausių technologijų, nepaisant to, kad pacientą aprūpina tarsi į mėnulį siunčiamą astronautą, – pačią didžiausią grėsmę kelyje į sveikatą kelia šiuolaikinės medicinos daktaras. (…) Aš tikiu, kad jei 90% gydytojų, ligoninių ir medicininių prietaisų išnyktų nuo žemės paviršiaus, tai labai teigimai paveiktų žmonių sveikatą. (…) Jei jūs esate nėščia ir einate pas gydytoją, tai jis elgsis su jumis kaip su ligone. Nėštumas – tai, pasirodo, liga, kurią reikia gydyti devynis mėnesius: ir jums bus parduodama lašelinės, prietaisai vaisiui tyrinėti, kalnai tablečių, absoliučiai nereikalinga epiziotomija, o pardavimo hitas – cezario pjūvis. (…) Jei jums „pasisekė“ paskutines gyvenimo dienas praleisti ligoninėje, būkite užtikrintas: gydytojai padarys viską, kas įmanoma, kad prie jūsų mirties patalo, už kurį per dieną reikia mokėti 500 dolerių, stovėtų naujausia elektroninė aparatūra ir visa svita svetimų žmonių, pasiruošusių išklausyti jūsų paskutinius žodžius. Tačiau jūs neturėsite ką pasakyti, nes tie žmonės yra pasamdyti tam, kad neleistų jums matytis su šeima. Jūsų paskutinis garsas bus elektrografo pyptelėjimas. Taip, jūsų artimieji vis tik dalyvaus jūsų mirtyje – jie apmokės sąskaitą.

R. Mendelsono nuomonę apie mirtį pacitavau tam, kad prabustume ir pamatytume, jog grėsmingai artėja ta diena, kai prarasime teisę nemokamai ir tarp savųjų mirti namuose natūralia mirtimi. Eutanazijos įstatymo priėmimas, – tai tik laiko klausimas. Ir vien tik dėl to, kad per daug medicinos. Jei būtų leidžiama natūraliai numirti, neatsirastų eutanazijos būtinybė.

Panaši prievarta yra ne tik gimstant ar mirštant. Jei, susirgus vėžiu ar užsikimšus širdies kraujagyslėms, žmogus atsisakys priimto arba „pašventinto“ gydymo metodo – operacijos, švitinimo, chemijos, – tai jis negaus net nedarbingumo pažymėjimo, nors ir yra mokesčių mokėtojas. Buvau labai nustebęs, kai tai sužinojau. Betgi sėkmingai gydytis galima keičiant gyvenimo įpročius, žolelėmis ar kitokiais „šarlataniškais“ būdais. Operacijos kainuoja brangiai. O ką gali paimti iš žmogaus, kuris pasveiko, pakeitęs gyvenimo įpročius? Be to, operacijas, jei nekeiti gyvenimo įpročių, reikia kartoti. Eina gandas, kad ir žoleles pardavinėti vaistinėse uždraus, nes jos, atseit, ne sertifikuoti vaistai. Kokių dar draudimų sugalvos monopolininkai?

Iš moterų prievarta buvo atimta prigimtinė teisė gimdyti, ir dabar ją brangiai parduoda medicininė monopolija. Na­tū­ra­lus žmo­gaus gy­ve­ni­mo įvy­kis iš na­mų ap­lin­kos per­si­kė­lė į li­go­ni­nes, ku­rio­se vis­ką tvar­ko spe­cia­lis­tai. At­ro­do, kad tai šau­nus pa­sie­ki­mas – iš­ny­ko tam­sios ir prie­ta­rin­gos pri­bu­vė­jos (bo­bu­tės), o įsi­ga­lė­jo spe­cia­lis­tai, pro­fe­sio­na­lai. Ta­čiau: ko­dėl vis sun­kiau mo­te­rims se­ka­si gim­dy­ti? Ko­dėl tiek daug prie­var­tos gim­dy­me? Ko­dėl vis daž­nes­nės gim­dy­mo trau­mos? Ko­dėl ce­za­rio pjū­viai ta­po net pa­gei­dau­ja­mi? Ir ko­dėl mo­te­rys renkasi gimdymą namuose?

Na­tū­ra­lus gi­mi­mas yra maž­daug toks, apie kokį aku­še­ri­jos pro­fe­so­rius olan­das Klos­ter­ma­nas sa­ko: Gim­dy­mas – na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Dau­geliu at­ve­jų jis ne­rei­ka­lau­ja jo­kio įsi­ki­ši­mo, tik­tai ste­bė­ji­mo, mo­ra­li­nės pa­ra­mos ir ap­sau­gos nuo žmo­gaus įsi­ki­ši­mo.

Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) re­gio­ni­nis cen­tras, esan­tis Ko­pen­ha­go­je, 1985 m. iš­lei­do spe­cia­lų lei­di­nį „Vai­ko gi­mi­mas Eu­ro­po­je“. Šis lei­di­nys yra ata­skai­ta apie mo­ti­nys­tės ir vai­kys­tės ap­sau­gą Eu­ro­po­je. Ty­ri­mus at­li­ko ge­riau­si spe­cia­lis­tai. Įva­di­nė šios ata­skai­tos da­lis skel­bia:

– dau­ge­lio fun­da­men­ta­lių nėš­tu­mo ir gim­dy­mo bio­lo­gi­nių pro­ce­sų moks­li­nis su­pra­ti­mas yra ne­pa­kan­ka­mas;

– ban­dy­mai prog­no­zuo­ti nėš­čių­jų kom­pli­ka­ci­jas daž­niau­siai bū­na ne­sėk­min­gi;

– gim­dy­mas ta­po me­di­ka­li­zuo­tas, o nau­do­ja­ma tech­no­lo­gi­ja pa­ti su­ke­lia pa­pil­do­mus sun­ku­mus;

– iki šiol ne­ži­no­ma, kas yra na­tū­ra­lus gim­dy­mas;

– la­bai ma­žai ži­no­ma apie tai, kas iš tie­sų vei­kia ar­ba ne­vei­kia nėš­tu­mo ei­gą;

– mo­te­rys daž­niau­siai ne­ga­li pa­si­rink­ti ap­tar­na­vi­mo rū­šies.

Vie­šas šių sun­ku­mų su­pra­ti­mas vis di­dė­ja, – to­liau ra­šo­ma PSO ata­skai­tos įžan­go­je, – ir yra kai ku­rio­se ša­ly­se vyks­tan­čių ak­ci­jų prie­žas­tis. Pa­vyz­džiui, vie­no­je ša­ly­je ke­le­tas tūks­tan­čių mo­te­rų su­si­rin­ko pro­tes­tuo­da­mos prieš esa­mus mo­ti­nys­tės prie­žiū­ros įsta­ty­mus, nes ki­to­je ša­ly­je, ne­pai­sant to, kad jo­je yra že­miau­sias pe­ri­na­ta­li­nio mir­tin­gu­mo ro­dik­lis pa­sau­ly­je, bu­vo su­for­muo­ta spe­cia­li vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja, ku­ri tu­rė­tų keis­ti ap­tar­na­vi­mą mo­ti­nys­tės sri­ty­je – tai, kad vai­kas gy­vas, dar nė­ra pa­kan­ka­ma. Daž­nai pa­mirš­ta­ma, kad di­džio­sios dau­gu­mos Eu­ro­pos nėš­čių­jų nėš­tu­mas ir gim­dy­mas ga­lė­jo bū­ti vi­sai ne­kom­pli­kuo­tas ir jos ga­lė­jo tu­rė­ti svei­ką nau­ja­gi­mį be jo­kio me­di­ci­ni­nio įsi­ki­ši­mo.

At­kak­lus že­mes­nio vai­kų mir­tin­gu­mo ro­dik­lio sie­ki­mas in­dust­ri­nė­je Eu­ro­po­je reiš­kia, kad apy­tik­riai 990 mo­te­rų ir kū­di­kių iš 1000 yra pri­vers­ti iš­tver­ti pla­čiai tai­ko­mas ir bran­giai kai­nuo­jan­čias kli­ni­ki­nes pro­ce­dū­ras, mė­gi­nant iš­sau­go­ti tuos de­šimt vai­kų, ku­rie mirš­ta. Ir nors jos yra ne­abe­jo­ti­nai nau­din­gos kai ku­rioms iš tų 990 mo­te­rų, bet tai men­kas įro­dy­mas, kad ši­tos kli­ni­ki­nės pro­ce­dū­ros pa­dės tai de­šim­čiai, ku­rie mirš­ta, ar­ba di­džia­jai dau­gu­mai iš 990-ies.

Be­veik tuo pa­čiu me­tu Lie­tu­vo­je vy­ko ne tik po­li­ti­nis, bet ir Są­jū­dis „Už gy­vy­bę“. Šis są­jū­dis, pa­na­šiai kaip ir po­li­ti­nis, ne­bu­vo nu­kreip­tas prieš at­ski­rus gy­dy­to­jus, bet prieš žmo­gų pa­ver­gian­čią me­di­ci­nos sis­te­mą. Turime būti dėkingi toms moterims, kurios išdrįso gimdyti namuose arba reikalavo tinkamesnių sąlygų ligoninėje. Tuo metu, dėka drąsių moterų buvo išmontuotos didelės gimdyklos, kur vienu metu gimdė iki dešimties moterų. Įvyko kiti dideli pasikeitimai gimdymo priežiūroje ir atsirado pirmosios „Naujagimiams palankios ligoninės“. Už esa­mus pa­si­kei­ti­mus mo­te­rų kon­sul­ta­ci­jo­se ir gim­dy­mo na­muo­se tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi Są­jū­džio „Už gy­vy­bę“ pra­di­nin­kėms. Jos at­sto­va­vo dva­sin­ges­nį po­žiū­rį į gims­tan­čią gy­vy­bę, jas ve­dė jų įsi­ti­ki­ni­mai ir no­ras pa­im­ti li­ki­mo va­džias į sa­vo ran­kas. Jos ne­­no­rė­jo bū­ti tik sraig­te­liais me­di­ci­ni­nia­me kon­ve­je­ry­je.

Tuo metu, kai pūtė gaivus laisvės vėjas, medikai, nors ir labai pyko, dar nebendradarbiavo su represinėmis struktūromis. Deja, laisvės vėjas nusilpo, o represinės struktūros vis labiau įsijaučia į savo vaidmenį tarnauti galingiesiems ir monopolijoms.

Vėl pasiremsime R. Mendelsonu: Šiuolaikinė medicina tiek paskendo savo ydose, kad nebegali suteikti žmonėms geresnio gyvenimo. Todėl šiuolaikinė medicina visiškai perėjo į gynybą. Esamos padėties palaikymui, o tuo labiau – stiprinimui, jai tenka naudoti jėgą. Kadangi susilpnėjo jos autoritetas, šiuolaikinė medicina tapo labiau despotiška ir prievartinė. Tai, ką anksčiau laisvi žmonės galėjo pasirinkti arba atmesti, dabar tapo prievartine būtinybe.

Medicina tapo tarsi inkvizicija. Dauguma žmonių žino enciklopedinį inkvizicijos apibrėžimą: tai organizacija, kurios tikslas surasti ir nubausti eretikus. Viduramžių inkvizicija niekam nepateikdavo savo veiksmų ataskaitos. Ir šiuolaikinė medicina taipogi niekam neatsiskaito.

Jei gydantis gydytojas, nugydys jus iš aplaidumo ar nežinojimo, tai jūsų šeimai reikės samdyti geriausią advokatą, kad gautų nors galimybę teisingumui atstatyti. O jei gydytojas nuvarys jus į kapus, naudodamas medicinoje pripažintą gydymo metodą, nors jis iš tikrųjų yra niekinis, tai ir geriausias pasaulio advokatas nieko nepadės.

Mendelsonas rašė, kad ateityje medicinos studentai pirmiausiai turėtų studijuoti etiką, didžiąsias religijas ir natūralų sveiką gyvenimo būdą, kad naujoji medicina turėtų būti pašvęsta gyvybei. Kadangi gimimas yra svarbiausias gyvenimo įvykis, o namai – tai naujosios medicinos šventovė, tai kūdikis turėtų gimti namuose, toli nuo visų ligoninės pavojų, su meile ir palaikomas savo artimųjų. Pasak jo, žmonės pasidalins į dvi dalis. Didžioji dauguma rinksis medikamentinę mediciną, vis tobulesnes techninės medicinos technologijas, naujus vaistus ir neišvengiamai susidurs su vis naujomis ligomis. Mažesnioji dalis rinksis natūralų gimdymą, kūdikio žindymą krūtimi, sveiką gyvenimo būdą ir kuo toliau nuo daktarų bei jų brangiai kainuojančių paslaugų.

Kol kas ne tik nesimato ženklų, kad Mendelsono svajonės pildosi, bet ir ta mažesnioji žmonių dalis yra diskriminuojama ir prievarta verčiama jungtis prie daugumos.