Vasario 20 d. Švietimo ir mokslo ministras, Darbo partijos narys Dainius Pavalkis, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse, nepaisydamas Seimo švietimo ir mokslo komiteto siūlymų (ŠMKK), pasirašė įsakymą įteisinanti papildomas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ministras minėtus pakeitimus padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prašymą ir vasario 11 d. priimtus sprendimus koalicinės tarybos posėdyje.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išplatintame pranešime rašoma:
„Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos – mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas – gimtosios ar valstybinės.
2013 m. visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio – iš 4 autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių.
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi – pastarosiose jis buvo mažesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus, bus sprendžiama dėl atitinkamų palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais.
Įvedus švietimo ir mokslo ministro įsakymu įtvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimus, Švietimo įstatymas ir ugdymo programos keičiamos nebus“.
Kaip žinia, Seimas 2011-ųjų metų pavasarį priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriame buvo numatyta pagerinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose: nustatyti daugiau pamokų lietuvių kalba, o nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis. Tuo pačiu siekiant palengvinti perėjimą prie naujos tvarkos buvo nustatytas 8-ių metų pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie Švietimo įstatymo reikalavimai sukėlė LLRA pasipiktinimą.
Seimo komitetas siūlė neskubėti priimti lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimų
Tą pačią vasario 20 d., prieš pasirašant minėtą papildomus palengvinimus įteisinantį įsakymą, dalyvaujant švietimo ir mokslo ministrui D.Pavalkiui, klausimas dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimo, kurio esmė – suteikti galimybę tautinių mažumų mokyklų abiturientams, laikantiems lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, rašyti mažesnės apimties darbą ir jame padaryti daugiau klaidų, buvo svarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK).
Ministras D.Pavalkis teigė norintis surasti kompromisą šioje situacijoje, tačiau neslėpė, kad vis dėl to yra linkęs nustatyti tam tikrų nuolaidų abiturientams, kurie mokėsi tautinių mažumų kalbomis.
Brandos egzamino reikalavimų palengvinimui pritarė komiteto nariai Jaroslavas Narkevičius, Larisa Dmitrijeva bei kai kurios posėdyje dalyvavusios mokytojos, mokančios tautinių mažumų atstovų vaikus. Tuo tarpu komiteto nariai Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys ir Marija Aušrinė Pavilionienė kritikavo iniciatyvą dėl egzamino pakeitimo. Jiems pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, kurios nuomone, būtina stiprinti lietuvių kalbos mokymą, o diskusijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino menkina egzamino prestižą.
Komitetas nutarė siūlyti švietimo ir mokslo ministrui dėl vienodo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino turinio pakeitimų priimti sprendimus po siūlomų pakeitimų aptarimo Bendrojo ugdymo taryboje ir Valstybinių egzaminų komitete.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra stojamasis. A.Smetonos teigimu, yra specialybių, į kurias stojant šio egzamino rezultatai sudaro 60 proc. stojamojo balo. Jis pabrėžė, kad Vilniaus universitetas palaiko dabar galiojančio Švietimo įstatymo normas ir neatmeta galimybės įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.
Lituanistų sambūris perspėjo nenuvertinti lietuvių kalbos mokymo
Nepritarti lietuvių kalbos mokymo nuvertinimui ministrą D.Pavalkį bei ŠMKK narius ragino mokytojus, mokslininkus ir rašytojus vienijantis Lituanistų sambūris tą pačią vasario 20 d. išplatinęs kreipimąsi „Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo“. Skelbiame visą šio kreipimosi tekstą:
Gerbiamasis Pone Ministre,
Gerbiamieji Seimo nariai,
Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.
Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams – politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai.
Teigiame, kad pastarosiomis dienomis priimtas sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui, pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje. Skubus brandos egzaminų keitimas nėra tinkamas dėl kelių priežasčių:
Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa ir šio dalyko Brandos egzamino programa yra rezultatas ilgo nuoseklaus mokslininkų ir mokytojų darbo – kūrimo, konsultacijų, tobulinimo, susitarimų, visuomenės ir mokytojų bendruomenės informavimo. Skuboti politiniai sprendimai ignoruoja specialistų kompetenciją ir nepaiso demokratinei visuomenei įprastų ugdymo turinio kūrimo procedūrų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kaip vienintelis kiekvienam abiturientui privalomas brandos egzaminas, yra skirtas patikrinti ne tik valstybinės kalbos mokėjimą, bet ir jauno žmogaus kultūrinį išprusimą, pilietinę brandą, gebėjimą mąstyti bei kurti tekstus. Būtent tuo pagrįsti egzamino reikalavimai – autorių sąrašas ir rašinio ilgis. Didinant vienai temai skirtų autorių sąrašą iki septynių, mažinama būtinybė būti visus juos perskaičius, taigi sudaromos sąlygos baigti bendrojo lavinimo mokyklą įgijus tik dalį tautą vienijančios kultūrinės kompetencijos. Ar panašiam gimtųjų lenkų ir rusų kalbų nuvertinimui pritartų Lietuvos polonistai ir rusistai?
Mums, lituanistams mokytojams ir mokslininkams, keistai atrodo ir siūlymas vienai temai priskirti septynis autorius. Temų, bendrų septyniems autoriams, neįmanoma rasti daug. Be to, kuo daugiau autorių apima tema, tuo ji platesnė, abstraktesnė, taigi ir neišvengiamai sunkesnė abiturientams.
Rašinio apimties mažinimas valstybiniame brandos egzamine nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių mums atrodo nepriimtinas dėl trijų priežasčių. Pirma, jau anksčiau buvo apibrėžtos nuolaidos abiturientams, kurie mokosi mokyklose tautinių mažumų kalbomis, – jiems leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Tokios nuolaidos buvo pagrįstos faktiniu mokinių pasiekimų skirtumu, kurį atskleidė bandomasis egzaminas. Papildomos nuolaidos būtų perteklinės, niekuo nepagrįstos ir pažeidžiančios mokinių, kurie mokėsi lietuvių kalba, teises. Antra, klaidų skaičius buvo skaičiuotas bandomajame egzamine reikalautai rašinio apimčiai – šią apimtį sumažinus, turėtų mažėti ir leistinų klaidų skaičius. Tačiau leistinų klaidų skaičius paliekamas toks pat. Trečia, mokinys negali rašiniu atskleisti savo gebėjimo samprotauti, jeigu rašinys yra per trumpas.
Taigi, mūsų manymu, Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu Politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai.
Todėl raginame Jus šiais mokslo metais remtis jau priimtais įstatymais ir nedaryti skubotų egzaminų tvarkos keitimų. Primygtinai kviečiame nesumenkinti lituanistinio raštingumo lietuviškose mokyklose.
Pagarbiai,
Lituanistų sambūrio vardu
Valdybos pirmininkė mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė
Mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė
Mokytoja metodininkė Jurga Dzikaitė
Mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė
Literatūrologas doc. dr. Darius Kuolys
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona
Doc.dr. Regimantas Tamošaitis
Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė
“Šaunuoliai” KOMUNIAGOS, šaumuolis butkevičioks su pavalkių vagiais ir žulikais … šiandien egzaminas lengvesnis, ryt daugiau lenkų aukštosiose … poryt pasai… užporyt lentelės gatvių, o po metų … kitų ir Vilniaus kraštas Lietuvai “nereikalingas”. Valstybineė LENKŲ KALBA Vilniaus krašte, o išgirdus kalbant Lietuviškai – Į KALIŪZĘ taip sakant profilaktiškai – tai okupanto metodai.
Aukštosios mokyklos turi galimybę apsisaugoti nuo neišprususių, nemokančių lietuvių kalba sklandžiai reikšti mintis. Visiems, kurie baigė tautinių mažumų mokyklą, reikėtų įvesti stojamąjį lietuvių k. egzaminą, kuris patvirtintų, kad būsimasis studentas galės tinkamai suprasti dėstomąjį dalyką. Būčiau rektorius, tikrai tą padaryčiau.
Taip pat reikėtų tauinių mokyklų moksleiviams pasunkinti kitų dalykų egzaminus, kad nebūtų diskriminuojami lietuviai moksleiviai, kurie laiko daug sunkesnį lietuvių kalbos egzaminą.
Po šito akibrokšto reikia įvesti 60 proc. dalykų tautinių bendrijų kalba dėstomose valstybinėse vid. mokyklose dėstymą lietuvių kalba, kaip yra Lenkijoje, Latvijoje. To reikalauti jau nuo kitų mokslo metų. Ateityje pereiti valstybinėse vid. mokylose visus dalykus dėstyti lietuvių kalba. Bendruomenės, jei nori, gali įkurti savo šeštadienines mokyklas, kaip yra ES.
Zvairys daro tvarka:D
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “poprostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė, bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.