Šaltą sausio 23 dieną Dzūkijos nacionaliniame parke, Povilnio rezervate, prie Povilnio upelio pastebėtas didysis baltasis garnys. Direkcijos specialistai dr. Mindaugas Lapelė, Evaldas Klimavičius ir Gintas Kibirkštis sakė, kad žiemos metu pamatyti šį paukštį buvo labai neįprasta.
Dzūkijos nacionaliniame parke jis sutinkamas tik migracijos metu prie Nemuno.Šis paukštis šiltuoju metu stebimas prie įvairių žuvingų telkinių. Dažniau žuvininkystės tvenkiniuose. Ką jis veikė šioje vietoje pasakyti sunku. Gal tiesiog nusprendė pailsėti?
„Lietuvoje gyvenantys pilkieji garniai irgi kartais, dėl nežinomų priežasčių, pasilieka žiemoti. Pavieniai paukščiai, kaip ir gandrai, kartais aptinkami žiemą. Baltasis garnys – tikrai retenybė. Negirdėjau ir pats žiemą jo nesutikau. Jeigu ras maisto ir neužklups dar didesni šalčiai kurie užšaldytų vandens telkinius, nepalikdami vandens properšų – išgyvens. Vilties yra. Šiandien jau viduržiemis ir kad užpultų nuožmūs šalčiai mažai tikėtina. Pajuokaudamas galėčiau sakyti, kad garnys arba labai drąsus ir narsus arba kažkas jo jutimuose ir galvoje susipainiojo…“ sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius, ornitologas Arūnas Pranaitis.
Didysis baltasis garnys – bailus ir atsargus paukštis. Panašaus dydžio kaip pilkasis garnys ir pastebimai mažesnis už baltąjį gandrą. Visas baltas. Pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios. Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačiomis vėtyklėmis ir ilgesnės už uodegą. Snapas juodas, tik pagrindas geltonas.
Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo galėtų pastebėti priešą. Pabaidytas paukštis stipriai mojuodamas sparnais staigiai kyla aukštyn. Skrendančiam būdingos juodos, ilgos ištiestos kojos. Kaip ir dauguma garnių, kaklą laiko „S“ raidės forma. Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis, be to, įvairiais vandens bestuburiais, kartais ropliais, smulkiais žinduoliais, augalais.
Palinkėkime netikėtam svečiui išgyventi iki pavasario!
