Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas ir Pasaulio gamtos fondas Latvijoje vakar viešu laišku kreipėsi į Lietuvos, Latvijos, Estijos aplinkos ir žemės ūkio ministerijas, prašydami 2014-2020 m. kaimo plėtros programose skirti daugiau dėmesio ir lėšų miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui.
Europos Sąjunga Biologinės įvairovės strategijoje ir Miškų strategijoje yra pabrėžusi miškų kaip vientisos ekosistemos, suteikiančios buveines didelei rūšių įvairovei, svarbą. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EAFRD) oficialiame pasiūlyme dėl kaimo plėtros teigiama, kad „Išmokos ir toliau turėtų būti teikiamos tiems miško savininkams, kurie skiria daug dėmesio aplinkosaugos ir klimato stabilizavimo priemonėms, prisiimdami įsipareigojimus savo miške didinti gamtinę įvairovę bei gerinti miško ekosistemų teikiamas paslaugas, tokias kaip dirvos erozijos mažinimas, vandens išteklių apsauga, ekstremalių gamtos reiškinių poveikio švelninimas“.
Gamtinės įvairovės miške nykimas yra labai svarbus klausimas, į kurį turi būti atsižvelgta nacionalinėse ES valstybių narių kaimo plėtros programose. Lietuvos gamtos fondo, Estijos gamtos fondo ir Pasaulio gamtos fondo Latvijoje vadovai, kreipdamiesi į Baltijos šalių aplinkos ir žemės ūkio ministrus, siekia pabrėžti tris miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui svarbius aspektus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta planuojamose nacionalinėse kaimo plėtros programose:
1) Turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp priemonių, kuriomis siekiama didinti miškų produktyvumą bei ekonominę vertę ir priemonių, skirtų miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui. Jei skiriama parama miškų sodinimui, atkūrimui, ugdymui, sausinimo sistemų įrengimui, tuo pat metu turi būti įgyvendinamos ir alternatyvios priemonės, skirtos gamtinės įvairovės apsaugai.
2) Labiausiai pažeidžiamai miško gamtinės įvairovės daliai didžiausią grėsmę kelia įvairi ūkinė veikla, todėl pagrindiniai retų miško rūšių ir buveinių išsaugojimo būdai turi būti pagrįsti nesikišimu į natūralius procesus (pasyvios priemonės). Todėl gamtinės įvairovės komponentų išsaugojimas (pavyzdžiui, paliekant miškuose didesnius negyvos medienos kiekius; kirtimo plotuose paliekant daugiau vadinamųjų biologinės įvairovės medžių nei reikalaujama teisės aktais; nevykdant ūkinės veiklos didelės gamtinės vertės miškuose) turėtų būti remiamas per nacionalines kaimo plėtros programas.
3) Per praėjusį šimtmetį dėl intensyvios melioracijos sunaikinta didelė dalis ekosistemų, o dėl miškuose tiesiamų kelių stipriai suskaidytas kraštovaizdis. Todėl, siekiant išvengti šio neigiamo poveikio, siūloma nacionalinėse kaimo plėtros programose neremti naujų kelių ir melioracijos sistemų miškuose įrengimo.
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis nuogąstauja, kad svarstant nacionalinę kaimo plėtros programą esminis dėmesys koncentruojamas į ūkines veiklas miške, o gamtinė įvairovė pamirštama: „Nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos lėšos miškams – galimybė finansiškai motyvuoti miško valdytojus didinti miškų gamtinę vertę. Deja, iki šiol ši galimybė nebuvo išnaudota, didžioji dalis priemonių orientuotos į miško ūkinės vertės didinimą ir dažnai ne tik neprisideda prie gamtinės įvairovės apsaugos, tačiau net kelia pavojų miško ekosistemų pusiausvyrai. Tikimės, kad planuojant nacionalinę kaimo plėtros programą 2014-2020 m. laikotarpiui bus skirta daugiau dėmesio ir lėšų veikloms, susijusioms su miškų gamtinės vertės didinimu“, – viliasi D. Augutis.
Viešą laišką Baltijos šalių aplinkos ir žemės ūkio ministrams pasirašė: Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas, Estijos gamtos fondo (Eestimaa Looduse Fond) valdybos pirmininkė Silvia Lotman ir Pasaulio gamtos fondo Latvijoje (Pasaules Dabas Fonds) vadovas Janis Rozitis.
