Gruodžio 20 d. Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Seimo komitetus ir frakcijas dėl pilietinės visuomenės ir rinkimų teisės. Alkas.lt redakcijai atsiųstame Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pranešime rašoma:
„Minėdama Mastrichto sutartimi Europos Sąjungos pilietybės sukūrimo dvidešimtmetį Europos Komisija 2013-uosius paskelbė Europos piliečių metais. Komisijos nuomone, ši pilietybė, turinti tiesioginę įtaką milijonų žmonių gyvenimui, yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ramsčių. Be kitų teisių ir laisvių minėta pilietybė suteikia galimybes ES piliečiams balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose.
Tačiau vertindamas savo šalies piliečių teises ES pilietybės kontekste Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) konstatuoja, kad Lietuvos piliečiai savo šalyje neturi nei lygių teisių, nei vienodų galimybių, jie jaučiasi socialiai nesaugūs ir nusivylę savo valstybe. NDJ pažymi, kad Lietuvoje per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus nepavyko sukurti pilietinės visuomenės, ir tolesnė šalies demokratijos raida tapo nebeįmanoma pirmiausia dėl iškreiptos ir nedemokratiškos mūsų šalies rinkimų sistemos.
Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, jog Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 str.). Tiek per juos, tiek ir tiesiogiai Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį (33 str.). Konstitucija piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei tik šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucija taip pat garantuoja, jog Įstatymui visi asmenys yra lygūs, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (29 str.), o svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu (9 str.). Taigi šalies Pagrindiniame įstatyme yra įtvirtintos svarbiausios nuostatos, užtikrinančios piliečių lygiateisiškumą, demokratinės valstybės raidą, tautos gyvybingumą, leidžiančios žmonėms kurti savo valstybę ir pilietinę visuomenę. Tačiau visuomenę apėmęs nepasitenkinimas teisėtvarka, valstybės teisine sistema, socialinis ir ekonominis žmonių nesaugumas, jų nusivylimas savąja valstybe, rodo ką kita. Ilgalaikį šalies ekonominį ir politinį sąstingį liudija masinė piliečių emigracija į kitas šalis – iš Lietuvos emigravo jau daugiau kaip 700 tūkst. piliečių. Kadangi Lietuvoje jau nebėra ir 3 mln. gyventojų, piliečiai nebegali pasinaudoti Konstitucijos 9 str. įtvirtinta teise inicijuoti referendumus dėl svarbiausių valstybės ir tautos klausimų, nes dėl itin ženklaus gyventojų skaičiaus sumažėjimo, praktiškai tapo neįgyvendinamas konstitucinis reikalavimas surinkti 300 tūks. referendumo iniciatorių parašų.
NDJ mano, jog pagrindinė valstybės sąstingio priežastis ta, kad piliečiai realiai negali įgyvendinti svarbiausių savo konstitucinių teisių, negali tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme dėl nedemokratiškų šalies rinkimų įstatymų, kuriuose įtvirtintos išskirtinės politinių partijų teisės.
Antai LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas suteikia partijoms išskirtinę teisę rinkimuose į vietos savivaldos tarybas kelti kandidatus net ir tuo atveju, jei konkreti politinė partija konkrečiame regione neturi nė vieno savo partijos nario. Tuo tarpu vietos bendruomenėms minėtas įstatymas savo kandidato siūlyti (kelti) neleidžia, nors būtent vietos bendruomenės geriausiai gali atrinkti iš vietoje gyvenančių piliečių potencialius kandidatus ir juos siūlyti į savivaldos tarybas.
Analogiškos politinių partijų teisės yra įtvirtintos ir rinkimų įstatymuose į LR Seimą bei Europos Parlamentą. Nei vietos bendruomenės, nei kitos visuomeninės organizacijos ar pilietiniai judėjimai pagal šiuos rinkimų įstatymus negali deleguoti nė vieno kandidato, nekalbant apie kandidatų sąrašus, kuriuos sudaro partijos ir pagal kuriuos urmu patenka asmenys, dažnai neturintys jokio supratimo apie įstatymų leidybą ir valstybės valdymą, o neretai ir asmenys, teisti už kriminalinius nusikaltimus. Tokie partijų sąrašai, visuomenės neaprobuoti, pateikiami balsavimui, visuomenė jų negali keisti. Jai suteikta tik simbolinė sprendimų teisė – „reitinguoti“ kandidatus.
Taigi savarankiškai, be politinių partijų tarpininkavimo, piliečiai iki šiol neturi teisės kelti kitų asmenų kandidatūrų į vietos savivaldos tarybas, Seimą ir Europos Parlamentą. Politinės partijos gali siūlyti (kelti) ne tik savo, bet ir kitų partijų narius. Joms suteikta teisė kelti kandidatu net ir nepartinį asmenį. Pažymėtina, kad minėtus rinkimų įstatymus į Europos Parlamentą ir Savivaldybių tarybas dėl piliečių teisių suvaržymų Konstitucinis Teismas jau yra pripažinęs prieštaraujančiais Konstitucijai.
Pilietinei visuomenei vis tiek neleidžiama įtakoti rinkimų procesų, jos atstovams netgi neleidžiama dalyvauti rinkimų komisijose. Antai Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (7 str. 2 dalis) kelia reikalavimą Teisingumo ministrui ir Teisininkų draugijai siūlyti į VRK komisijos narius tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčius asmenis, nors tas pats įstatymas tokių reikalavimų nekelia politinių partijų siūlomiems atstovams. Tai akivaizdus didelės žmonių dalies (nepartinių valstybės piliečių) diskriminavimas ir jų rinkimų teisių suvaržymas.
Pažymėtina ir tai, kad visuomenės atstovams neleista teismuose ginti viešąjį interesą, neleista dalyvauti teismuose vykdant teisingumą ir kt. Tai reiškia, kad realiai visuomenė yra nušalinta ir jai neleidžiama tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme (Konstitucijos 4 ir 33 str.).
Esminė aplinkybė ta, kad pagal Politinių partijų įstatymą partijos tėra viešieji juridiniai asmenys, kitaip tariant, tarpininkai tarp piliečio ir valstybės. Pagal minėtą įstatymą – tai asmenys, tenkinantys savo narių politinius interesus ir padedantys išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią. Taigi nei LR Konstitucijoje, nei paminėtame įstatyme nėra nuostatų, kurios leistų teigti, kad tik politinėms partijoms išskirtinai leidžiama atstovauti piliečiams valstybės valdyme. Iš to darytina išvada, kad politinės partijos uzurpavo išskirtinę teisę spręsti piliečių savivaldos ir valstybės valdymo klausimus, tuo paneigdamos savivaldos principus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Pastarieji rinkimai į Seimą atskleidė neregėto masto politinių partijų manipuliacijas, sukčiavimus, apgavystes ir net kriminalines veikas siekiant apgauti ar suvilioti rinkėjus. Dėl to Konstitucinis Teismas nutartimi nepatenkinamai įvertino Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą ir anuliavo kai kuriuos rinkimų rezultatus. Vienai iš politinių partijų teisme tęsiama baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, pastaruosiuose rinkimuose jai priskirta bene daugiausia Rinkimų įstatymo pažeidimų. Tačiau visa tai nesulaukė reikiamo valstybės sprendimų priėmėjų dėmesio. Mūsų visuomenei ir toliau siūloma stebėti rinkimines manipuliacijas, tenkintis abejotinos kompetencijos ir reputacijos kandidatais į Seimą bei Europos Parlamentą, t.y. dalyvauti tariamuose rinkimuose, kurių jau niekaip negalima vadinti demokratiniais.
Tokiomis aplinkybėmis šalyje tampa neįmanoma demokratinių įstatymų leidyba, nes įstatymų leidėjais tapusios politinės partijos, yra nesuinteresuotos politinėmis permainomis.
Pačioms politinėms partijoms atsinaujinti trukdo nauja jų finansavimo tvarka, pagal kurią juridiniai asmenys partijų remti negali, o fizinių asmenų aukos yra apribojamos papildomais reikalavimais pastariesiems deklaruoti pajamas bei išlaidas, tokiu būdu verčiant juos susilaikyti nuo panašaus pobūdžio paramos. Be to, anksčiau įregistruotoms politinėms partijoms iš biudžeto skiriamos ne partijų narių sukauptos, o visų Lietuvos valstybės, tarp jų ir nepartinių mokesčių mokėtojų lėšos, nors didžioji (beveik 50 proc.) visuomenės dalis, kaip rodo rinkimų patirtis, nedeleguoja partijoms jokių savo teisių, bet priversta remti jas savo (mokesčių mokėtojų) lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad naujai besisteigiančios partijos pagal esamą tvarką valstybės paramos negauna, todėl naujų konkurencingų partijų steigimasis iš esmės tampa neįmanomas, o tuo pažeidžiamas partijų lygiateisiškumo principas bei piliečių pasirinkimo laisvė (Konstitucijos 35 str.).
Didelį visuomenės nusivylimą valstybe kelia ir įsigalėjusi Vyriausybės formavimo tvarka, kai politinės partijos deleguoja į valdžią asmenis ne pagal sugebėjimus, kompetenciją ir reputaciją, o išskirtinai pagal partinę priklausomybę, nors didžioji visuomenės dalis (beveik 50 proc. rinkėjų) tokių įgaliojimų politinėms partijoms nesuteikia, ignoruoja rinkimus ir juose nedalyvauja.
Apibendrindamas tai, kas išsakyta, NDJ pažymi, kad 2013-uoius Europos piliečių metus mūsų valstybė pasitinka įstatymais apribojusi savo piliečių konstitucines teises, neskatindama, o atvirkščiai, slopindama pilietines iniciatyvas. Todėl siekdamas atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybe, stabdyti masinę piliečių emigraciją ir skatinti pilietinės visuomenės kūrimą, Nepartinis demokratinis judėjimas, siūlo Jos Ekscelencijai kuo skubiau inicijuoti Europos Parlamento, LR Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimus, nustatant, kad šiuose įstatymuose politinėms partijoms nebūtų priskirtos išskirtinės teisės atstovauti piliečiams valdant valstybę, kad vietos bendruomenių ir pilietinių judėjimų deleguoti asmenys rinkimuose galėtų rungtyniauti vienodomis teisėmis su partijų deleguotais kandidatais į Europos Parlamentą, Seimą ir Savivaldybių tarybas.
Norint neleisti ribotų gebėjimų ir abejotinos reputacijos asmenims spręsti tautos bei valstybės valdymo reikalus, būtina panaikinti šalies rinkimų įstatymuose ydingus politinių partijų sudaromus ir jų deleguotų asmenų kandidatų sąrašus.
NDJ yra įsitikinęs, kad visi piliečiai privalo turėti vienodas konstitucines teises rinkti ir būti išrinktais. Šiuo kreipimusi Nepartinis demokratinis judėjimas ragina Jos Ekscelenciją ir naujojo Seimo narius stabdyti masinę Lietuvos piliečių emigraciją, iš esmės susirūpinti šalies teisine ir rinkimų sistema, sudaryti realias, o ne deklaratyvias sąlygas Lietuvoje demokratijai ir pilietinei visuomenei vystytis.
NDJ visomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į teismus bei Europos Sąjungos institucijas, sieks padėti Lietuvos piliečiams įgyvendini jų konstitucines teises“.
Reitingavimas taip pat yra ribotas:jame yra tik 5 langeliai.