Kaune įamžintas lietuvių prozininko, vertėjo, pirmojo literatūros almanacho „Varpai“ redaktoriaus ir politinio kalinio Kazio Jankausko atminimas. Seinų gatvėje prie 8-ojo namo trečiadienį pritvirtinta skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurta memorialinė lenta.
Iš Šiaulių į laikinąją sostinę atvažiavęs būsimasis rašytojas pamėgo Kauno Žaliakalnį ir visada čia gyveno. Iš pradžių jis apsistojo Dzūkų gatvėje, tame pačiame name, kur gyveno ir rašytoja Ieva Simonaitytė, vėliau su šeima apsigyveno Seinų gatvėje esančiame daugiabučiame name.
„Miestui nepaprastai svarbu įamžinti jame kūrusius ir gyvenusius žmones. Šiandien atidengta memorialinė lenta rašytojui K. Jankauskui yra dar vienas pagarbos išreiškimo ženklas garbingam žmogui. Dėkoju Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui už pagalbą Kauno miesto savivaldybei ieškant papildomų lėšų meniškai skulptoriaus sukurtam bareljefui“, – Kauno kūrėjų bendruomenei dėkojo Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko.
Prisiminimais apie tėtį su kauniečiais dalijosi iš Vilniaus atvykę rašytojo sūnūs – profesorius, fizikos mokslų daktaras Zigmas ir architektas Aleksandras Jankauskai.
Prieškariu K. Jankauskas studijavo Vytauto Didžiojo universitete rusų kalbą ir literatūrą, lankė Balio Sruogos teatro seminarą. Vėliau dirbo mokytoju, Šiauliuose sudarė ir išleido almanacho „Varpai“ 2 knygas. Po karo buvo Grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas. 1951 m. jį apkaltino antisovietine veikla, nuteisė 25 m. kalėti ir išvežė į lagerį. Po dešimtiems metų tremties grįžęs į Kauną K. Jankauskas dirbo mokyklos bibliotekininku.
Buvęs Šiaulių geležinkelio darbininkas, atvykęs į Kauną, netruko išgarsėti romanais „Jaunystė prie traukinio“ (1936) ir „Vieškelyje plytų vežimai“ (1938). Kūrybos K. Jankauskas neišsižadėjo ir būdamas tremtyje. Tačiau Sibiro lageryje pieštuku parašyti apsakymai pasirodė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. išleistoje knygoje „Dvi galaktikos“. Knygą rašytojas dedikavo „Paniekinimą ir nežmoniškas kančias patyrusiems broliams“.
Sovietmečiu buvęs tremtinys retai dalyvaudavo literatūros vakaruose, nepriklausė anuometinei Rašytojų sąjungai, jo kūrybą atmesdavo spauda, o leidyklos kratėsi rankraščių. Gyvenimo sumaištys ir išbandymai darė įtaką K. Jankausko kūrybai. Pirmuose romanuose bei apsakymuose dominavo laisvę garbinantis inteligentas ir svajotojas, po tremties rašytojas daugiausia kūrė memuarus, rašė apie skaudžius išgyvenimus, pažeminimus, nužmogėjimą.
Pagerbiant rašytojo atminimą, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio bibliotekoje-muziejuje (Raseinių g. 26) atidaryta K. Jankauskui skirta paroda.
