Šią savaitę Seimo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija 2013-2050 m. laikotarpiui nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) su klimato kaita susijusius tikslus ir uždavinius. Jie skirti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie šios kaitos.
Strategijos skyriuose pateiktos sektorių analizės išvados, klimato kaitos valdymo politikos vizija, bendrieji ir specialieji klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai. Pirmasis Strategijos priedas supažindina su jos struktūra, antrasis – su ES ir nacionaliniais strateginiais dokumentais.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos vizija numato, kad 2050 metais Lietuvoje bus užtikrintas šalies ūkio sektorių prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių ir klimato kaitos švelninimas – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas, išplėtota mažo anglies dioksido kiekio konkurencinga ekonomika, įdiegtos eko-inovatyvios technologijos, pasiektas energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidėjimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas visuose šalies ūkio sektoriuose.
Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didės išmetamųjų ŠESD kiekis. Klimato kaitos švelninimui skirtoje Strategijos dalyje numatyti trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai iki 2020 m. skirti ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų reikalavimams įgyvendinti. Lietuvai yra nustatytas tikslas taip mažinti išmetamų ŠESD kiekį, kad 2020 m. jis nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.).
Mūsų šalies prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos strateginis tikslas – sumažinti gamtinių ekosistemų ir ūkio sektorių pažeidžiamumą, diegiant priemones, kurios leidžia išlaikyti bei padidinti jų atsparumą klimato kaitos pokyčiams, ir užtikrinant palankias visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Strategijos numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti bus parengtas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių planas, kurį patvirtins Vyriausybė. Su esminiais Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos principais, prognozuojama nauda įgyvendinus šios politikos tikslus vaizdžiai ir glaustai supažindina ką tik Aplinkos ministerijos išleistas lankstinukas „Lietuvos klimato kaitos valdymo politika ir jos įgyvendinimas“.
