Sekmadienis, 25 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pasaulis turi iš ko pasimokyti: Bolivija pirmoji paskelbė Motinos Žemės teisių įstatymą (video)

Mindaugas Peleckis, www.ekspertai.eu
2012-11-02 11:00:58
13
Pasaulis turi iš ko pasimokyti: Bolivija pirmoji paskelbė Motinos Žemės teisių įstatymą (video)
Radicalfriends.com nuotr.
Radicalfriends.com nuotr.

Bolivijoje įsigaliojo Motinos Žemės įstatymas. Tai – vienintelė valstybė pasaulyje, kuri, atsidėkodama Motinai Žemei už jos suteiktas gėrybes, suteikė oficialias teises. Spalio 24-ąją Bolivijos prezidentas Evo Moralesas apie tai visiems pranešė daug emocijų sukėlusioje ceremonijoje Palacio Quemado rūmuose („Sudegintieji rūmai“, vadinamoji Prezidento rezidencija) La Paso mieste.

Motinos Žemės teisių įstatymas (isp. Ley de Derechos de la Madre Tierra), arba įstatymas 071, priimtas Bolivijos parlamento dar 2010 metų gruodį. Jis sudarytas iš dešimties straipsnių. Įstatymas apibrėžia Motiną Žemę kaip „visuomenės intereso kolektyvųjį subjektą“ ir gina Motiną Žemę bei visas gyvybės rūšis (žmoniją ir ekosistemas). Įstatymo vykdytojas – speciali priežiūros institucija, Defensoría de la Madre Tierra (Motinos Žemės apsauga).

Bolivijos įstatyme Motina Žemė apibrėžiama kaip „dinamiška gyvybės sistema, suformuota nedalomos bendruomenės, kurią sudaro visos gyvybės rūšys ir žmonija, kurios tarpusavyje yra susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios bei dalijasi vienu likimu; Motina Žemė senųjų, vietinių gyventojų ir tautų pasaulėžiūroje yra šventa“.

Lyn Margulis | Wikipedia.org nuotr.
Lyn Margulis | Wikipedia.org nuotr.

Suteikus Motinai Žemei, t. y. visai gyvybei – nuo mikroorganizmų iki žmogaus – teisinio subjekto statusą, Bolivijoje jis ginamas teisiniu keliu.

Tai prieštarauja Vakaruose ir kai kur kitur pasaulyje įsigalėjusiai antropocentrinei nuostatai leidžiančiai daryti su Motina Žeme, ką tik kas nori.

Įstatyme išvardintos septynios Motinos Žemės teisės: į gyvybę, į gyvybės įvairovę (pasisakant prieš genetiškai modifikuotą „gyvybę“, kuri laikoma pavojinga), į vandens apsaugą, į švaraus oro apsaugą, į pusiausvyrą (tai teisė leisti harmoningai funkcionuoti Motinos Žemės elementams), į atstatymą (tai pagalba ekosistemoms, tiesiogiai ar neteisiogiai paveiktoms žmogaus veiklos), į nenuodijimą (draudžiamos toksinės medžiagos bei radioaktyviosios atliekos).

Įstatymas gana ilgai buvo derinamas, tačiau pagaliau jis veikia.

Beje, Motina Žemė – gana senas terminas apibrėžti pasaulį, kuriame gyvename, nesvetimas ir senovės lietuvių, kitų baltų tautų tikėjimams.

Apie Senosios Europos Deivės Motinos kultą yra rašiusi Marija Gimbutienė, Vincas Vyčinas, Elinoras Gadonas (Elinor Gadon).

Moteriškosios dievybės dominavo ne tik asirų, babiloniečių, slavų, germanų, romėnų, graikų, Indijos religijose, bet ir įvairiose indėnų tautose – Motiną Žemę itin gerbė inkai, algonkinų, irokėzų tautos.

Pirmąsyk terminas Motina Žemė pavartotas III tūkstantmetyje pr. Kr. Mesopotamijoje, vėliau – graikų XIII-XII a. pr. Kr. Ji vadinta maga, vėliau žinoma kaip Motina Gaja.

Boliviečių mylimas prezidentas Evo | Wikipedia.org nuotr.
Boliviečių mylimas prezidentas Evo | Wikipedia.org nuotr.

Motinos Gajos hipotezę apie tai, kad Žemė yra vientisas gyvas organizmas, 1972-1974 metais sukūrė lietuvių kilmės amerikiečių mikrobiologė Lyn Margulis (Lynn Margulis) (1938-2011) ir anglų chemikas, gamtos žinovas profesorius Džeimsas Efraimas Lovelokas (Jamesas Ephraimas Lovelock) (g. 1919).

2006 metais Gajos teoriją Londono geologų draugija apdovanojo prestižiniu Voulastono (Wollaston) medaliu.

Bolivijos prezidentas Chuanas Evo Moralesas Ajma (Juan Evo Morales Ayma) (g. 1959), žmonių vadinamas tiesiog Evo, šalį valdo nuo 2006-ųjų. Jis yra aimarų tautybės, kilęs iš nedidelio Orinoko upės kanjone esančio Isalavi (Isallawi) kaimelio, darbininkų klasės šeimos. Pasaulyje yra apie 2 milijonus aimarų, iš kurių apie 1,5 milijono gyvena Bolivijoje, apie 440 000 – Peru, 50 000 – Čilėje ir Argentinoje.

Bolivija – daugiatautė šalis, ypač gerbianti senąsias tautas. Pilnas šalies pavadinimas – Bolivijos Daugiatautė Valstybė (isp. Estado Plurinacional de Bolivia, kečua k. Bulivya Mamallaqta, aimarų k. Wuliwya Suyu; visos šios trys ir dar 34 kalbos – oficialios).

Šalyje – 11 mln. gyventojų, iš kurių du trečdaliai – vadinamieji indėnai, senosios tautos. Didžiausios jų – kečujai (2,5 mln.), aimarai (2 mln.), čikitanai (181 000), gvaraniai (126 000), mochenjai (69 000). Dar apie 124 000 priklauso mažesnėms etninėms grupėms, pvz., araonams, ajoreo, kaničanams, kavinenjams, kajabubams, čakobams, čimanams, esedžams (čamams), gvarasugvams, gvarajams, itonamams, choakinianams, lekams, morams, pakahuarams, takakams, jukiams, urusams ir kt.

Radical Friends Crowdfunding: Trailer + Pitch:

httpv://youtu.be/SQ8OtkUs9Eo

Bolivijoje gyvenančių tautų žemėlapis | Wikipedia.org pieš.
Bolivijoje gyvenančių tautų žemėlapis | Wikipedia.org pieš.

Pagal 2009 m. konstituciją gyvenanti Bolivija nepriklausoma nuo Ispanijos tapo dar 1825 metais Simóno Bolívaro (1783-1830) dėka.

Bolivijos vėliava panaši į Lietuvos vėliavą
Bolivijos vėliava panaši į Lietuvos vėliavą
Bolivijos herbas | Wikipedia.org pieš.
Bolivijos herbas | Wikipedia.org pieš.
Senųjų Bolivijos tautų ir tautelių vėliava | Wikipedia.org pieš.
Senųjų Bolivijos tautų ir tautelių vėliava | Wikipedia.org pieš.
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 13

    1. Rimantas says:
      13 metų ago

      Manau, kad tai pats geriausias įstatymas kada nors priimtas pasaulyje. Lietuviai privalo paruošti ir priimti analogišką įstatymą.

      Atsakyti
    2. Andrius Samaitis says:
      13 metų ago

      REIKIA IR LIETUVAI TOKIO.

      Atsakyti
    3. Algis Dievų siūstas says:
      13 metų ago

      Kadaise toks buvo, net rašyti mūsų tautos žmonėms nereikėjo, nes ir taip saugojo ir gerbė Motiną Žemę, kol bažnytininkai su kryžeiviais neatėjo ir ne tik mūsų tautos bet ir kitų tautų santvarką sugadino…

      Atsakyti
    4. Ringaudas Kalnikas says:
      13 metų ago

      reikia.
      bet dabartinė valdžia gali priimti nebent pusbrolio įstatymą

      Atsakyti
    5. Valdas says:
      13 metų ago

      Primenu, kad po metų ir vienos žiemos Lietuvos žemės bus vokiečio, dano, lenko perimamos už popiergalius, kurie vadinami pinigais. Politikieriai pasistengė ir Motiną Žemę pavertė preke.
      Dar turim laiko sustabdyti Lietuvos naikintojų užmačias.

      Atsakyti
    6. Kemblys says:
      13 metų ago

      Mes galime piktintis lopinėliais išparduodama Lietuva, bet pasipriešinti galime tik sutelkę bendras pastangas. Kad sutelkti reikia suvokti savo santykį su Tauta.

      Dabar įsigalėjo ydingas tautos suvokimas: tėvai lietuviai, gimiau ir gyvenu Lietuvoje, kalbu lietuviškai, mano pasaulėžiūra lietuviška – aš lietuvis – mes lietuviai. Ko trūksta? Paviršutiniškai mąstant, trūksta tik sužadinti tautinius jausmus – šią klaidą darome jau ne vieną šimtmetį. Pasekmėje prarandame protėvių pasaulėžiūrą, Lietuva mažėja, darkome kalbą ir dar išsilakstome po visą pasaulį.
      Kas įdėmiai skaitys šias dvi pastraipas, tas suvoks ko trūksta iš esmės. Sėkmės mielieji!

      Atsakyti
      • Valdas says:
        13 metų ago

        Burbtelėjo kemblys ir nėrė po lapais

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          13 metų ago

          Tu mąstei 8 minutes, aš mąsčiau apie Tautą apie 20 metų 🙂

          Atsakyti
          • Valdas says:
            13 metų ago

            Gal prisijungsi prie Motinos Žemės gynėjų gretų?

            Atsakyti
            • Kemblys says:
              13 metų ago

              Padėsiu kiek galėsiu.

              Žemė, kalba, pasaulėžiūra, gyvybė susiję tarpusavyje. Reikia pagalbininkų iškuopti svetimžodžius iš ‘alko’ svetainės. Gal padėsi?

            • Valdas says:
              13 metų ago

              Prisidedu geru pavyzdžiu nevartodamas svetimžodžių.
              Užrašau į Motinos Žemės gynėjų gretas.

              http://www.youtube.com/watch?v=yXwOgRMol2o

              Kas dar iš Alko skaitytojų norėtų prisijungti prie aktyvistų grupės, kad stabdyti Lietuvos Žemių porceliavimą užsieniečiams?

            • Kemblys says:
              13 metų ago

              Valdai,
              Tau reikės gal pusės metų, kad atsisakytum bent pusės ir sugebėtum nevartoti dar ketvirtadalio svetimžodžių. 25 nuošimčiai liks kalboje, šiuo metu neįmanoma be jų išsiversti. Dabar parašei: “aktyvistų grupės” ir “porceliavimą”. Aš būčiau rašęs (šiuo atveju): “steigėjų būrelio” (branduolio) ir “išpardavimą”.
              Labai džiaugčiausi, jei atsirastų ‘alke’ nepakenčiamas žmogus, kuris taisytų mūsų visų rašybos, sakinių sandaros ir skyrybos klaidas. Ranką pabučiuočiau 🙂

              Valdai, klausiau ar padėsi kuopti svetimžodžius iš ‘alko’ svetainės. Tikiuosi atsakysi.

    7. Valdas says:
      13 metų ago

      Pavasarį youtube buvo įkeltas štai šis video

      http://www.youtube.com/watch?v=MA4gnEH2jFk&feature=youtu.be

      Ką manot apie tai?

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Putinas
    Užsienyje

    Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

    2025 05 24
    Plyni kirtimai
    Gamta ir ekologija

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

    2025 05 24
    Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
    Lietuvoje

    Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

    2025 05 24
    Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
    Lietuvoje

    Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

    2025 05 24
    Pinigai | Pixabay nuotr.
    Lietuvoje

    Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

    2025 05 23
    G. Paluckas lankosi Moldovoje
    Lietuvoje

    G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

    2025 05 23
    Jono Basanavičiaus gatvė
    Lietuvoje

    Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

    2025 05 23
    Klaipėda
    Lietuvoje

    Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

    2025 05 23

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
    • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
    • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • L. Kojala. Merco kalba Vilniuje – su Kenedžio motyvais
    • Cukrinis diabetas: grėsmė inkstų sveikatai
    • Ruošiantis kelionei – raginimas pasitikrinti SIM korteles
    • Kaip tinkamai apželdinti kiemą?

    Kiti Straipsniai

    Gyvybės draudimas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

    Asmens draudimo svarba jauniems žmonėms

    2024 10 30
    Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

    Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

    2023 06 03
    Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

    Vaižgantas. Lietuviškojo „atvirumo“ vėžys

    2023 05 19
    Marius Kundrotas

    M. Kundrotas. Kas esi, Kundrotai?

    2023 04 13
    Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

    M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

    2023 02 06
    Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

    Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

    2022 12 28
    jau surinkta milijonas eurų – pusę reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

    Sužibo viltis dėl kalėdinio stebuklo: jau surinkta milijonas eurų – pusė reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

    2022 11 30
    Daigas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

    M. Kundrotas. Dar kartą: už gyvybę

    2022 09 04
    Kęstutis Tamašauskas - Lietuvos Garbės donoras, TSRS Garbės donoras | asmeninė nuotr.

    K. Tamašauskas. Ar Garbės donoras turi įrodinėti, kad jis tos pensijos nusipelnė?

    2022 08 13
    Šeima, svajonės | pixabay.com nuotr.

    Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

    2022 05 24

    Skaitytojų nuomonės:

    • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
    • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
    • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia
    • dar daugiau Milda apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Informacinių technologijų statistiniai duomenys kaupiami vienoje sistemoje

    Informacinių technologijų statistiniai duomenys kaupiami vienoje sistemoje

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai