Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pasaulis turi iš ko pasimokyti: Bolivija pirmoji paskelbė Motinos Žemės teisių įstatymą (video)

Mindaugas Peleckis, www.ekspertai.eu
2012-11-02 11:00:58
13
Pasaulis turi iš ko pasimokyti: Bolivija pirmoji paskelbė Motinos Žemės teisių įstatymą (video)
Radicalfriends.com nuotr.
Radicalfriends.com nuotr.

Bolivijoje įsigaliojo Motinos Žemės įstatymas. Tai – vienintelė valstybė pasaulyje, kuri, atsidėkodama Motinai Žemei už jos suteiktas gėrybes, suteikė oficialias teises. Spalio 24-ąją Bolivijos prezidentas Evo Moralesas apie tai visiems pranešė daug emocijų sukėlusioje ceremonijoje Palacio Quemado rūmuose („Sudegintieji rūmai“, vadinamoji Prezidento rezidencija) La Paso mieste.

Motinos Žemės teisių įstatymas (isp. Ley de Derechos de la Madre Tierra), arba įstatymas 071, priimtas Bolivijos parlamento dar 2010 metų gruodį. Jis sudarytas iš dešimties straipsnių. Įstatymas apibrėžia Motiną Žemę kaip „visuomenės intereso kolektyvųjį subjektą“ ir gina Motiną Žemę bei visas gyvybės rūšis (žmoniją ir ekosistemas). Įstatymo vykdytojas – speciali priežiūros institucija, Defensoría de la Madre Tierra (Motinos Žemės apsauga).

Bolivijos įstatyme Motina Žemė apibrėžiama kaip „dinamiška gyvybės sistema, suformuota nedalomos bendruomenės, kurią sudaro visos gyvybės rūšys ir žmonija, kurios tarpusavyje yra susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios bei dalijasi vienu likimu; Motina Žemė senųjų, vietinių gyventojų ir tautų pasaulėžiūroje yra šventa“.

Lyn Margulis | Wikipedia.org nuotr.
Lyn Margulis | Wikipedia.org nuotr.

Suteikus Motinai Žemei, t. y. visai gyvybei – nuo mikroorganizmų iki žmogaus – teisinio subjekto statusą, Bolivijoje jis ginamas teisiniu keliu.

Tai prieštarauja Vakaruose ir kai kur kitur pasaulyje įsigalėjusiai antropocentrinei nuostatai leidžiančiai daryti su Motina Žeme, ką tik kas nori.

Įstatyme išvardintos septynios Motinos Žemės teisės: į gyvybę, į gyvybės įvairovę (pasisakant prieš genetiškai modifikuotą „gyvybę“, kuri laikoma pavojinga), į vandens apsaugą, į švaraus oro apsaugą, į pusiausvyrą (tai teisė leisti harmoningai funkcionuoti Motinos Žemės elementams), į atstatymą (tai pagalba ekosistemoms, tiesiogiai ar neteisiogiai paveiktoms žmogaus veiklos), į nenuodijimą (draudžiamos toksinės medžiagos bei radioaktyviosios atliekos).

Įstatymas gana ilgai buvo derinamas, tačiau pagaliau jis veikia.

Beje, Motina Žemė – gana senas terminas apibrėžti pasaulį, kuriame gyvename, nesvetimas ir senovės lietuvių, kitų baltų tautų tikėjimams.

Apie Senosios Europos Deivės Motinos kultą yra rašiusi Marija Gimbutienė, Vincas Vyčinas, Elinoras Gadonas (Elinor Gadon).

Moteriškosios dievybės dominavo ne tik asirų, babiloniečių, slavų, germanų, romėnų, graikų, Indijos religijose, bet ir įvairiose indėnų tautose – Motiną Žemę itin gerbė inkai, algonkinų, irokėzų tautos.

Pirmąsyk terminas Motina Žemė pavartotas III tūkstantmetyje pr. Kr. Mesopotamijoje, vėliau – graikų XIII-XII a. pr. Kr. Ji vadinta maga, vėliau žinoma kaip Motina Gaja.

Boliviečių mylimas prezidentas Evo | Wikipedia.org nuotr.
Boliviečių mylimas prezidentas Evo | Wikipedia.org nuotr.

Motinos Gajos hipotezę apie tai, kad Žemė yra vientisas gyvas organizmas, 1972-1974 metais sukūrė lietuvių kilmės amerikiečių mikrobiologė Lyn Margulis (Lynn Margulis) (1938-2011) ir anglų chemikas, gamtos žinovas profesorius Džeimsas Efraimas Lovelokas (Jamesas Ephraimas Lovelock) (g. 1919).

2006 metais Gajos teoriją Londono geologų draugija apdovanojo prestižiniu Voulastono (Wollaston) medaliu.

Bolivijos prezidentas Chuanas Evo Moralesas Ajma (Juan Evo Morales Ayma) (g. 1959), žmonių vadinamas tiesiog Evo, šalį valdo nuo 2006-ųjų. Jis yra aimarų tautybės, kilęs iš nedidelio Orinoko upės kanjone esančio Isalavi (Isallawi) kaimelio, darbininkų klasės šeimos. Pasaulyje yra apie 2 milijonus aimarų, iš kurių apie 1,5 milijono gyvena Bolivijoje, apie 440 000 – Peru, 50 000 – Čilėje ir Argentinoje.

Bolivija – daugiatautė šalis, ypač gerbianti senąsias tautas. Pilnas šalies pavadinimas – Bolivijos Daugiatautė Valstybė (isp. Estado Plurinacional de Bolivia, kečua k. Bulivya Mamallaqta, aimarų k. Wuliwya Suyu; visos šios trys ir dar 34 kalbos – oficialios).

Šalyje – 11 mln. gyventojų, iš kurių du trečdaliai – vadinamieji indėnai, senosios tautos. Didžiausios jų – kečujai (2,5 mln.), aimarai (2 mln.), čikitanai (181 000), gvaraniai (126 000), mochenjai (69 000). Dar apie 124 000 priklauso mažesnėms etninėms grupėms, pvz., araonams, ajoreo, kaničanams, kavinenjams, kajabubams, čakobams, čimanams, esedžams (čamams), gvarasugvams, gvarajams, itonamams, choakinianams, lekams, morams, pakahuarams, takakams, jukiams, urusams ir kt.

Radical Friends Crowdfunding: Trailer + Pitch:

Bolivijoje gyvenančių tautų žemėlapis | Wikipedia.org pieš.
Bolivijoje gyvenančių tautų žemėlapis | Wikipedia.org pieš.

Pagal 2009 m. konstituciją gyvenanti Bolivija nepriklausoma nuo Ispanijos tapo dar 1825 metais Simóno Bolívaro (1783-1830) dėka.

Bolivijos vėliava panaši į Lietuvos vėliavą
Bolivijos vėliava panaši į Lietuvos vėliavą
Bolivijos herbas | Wikipedia.org pieš.
Bolivijos herbas | Wikipedia.org pieš.
Senųjų Bolivijos tautų ir tautelių vėliava | Wikipedia.org pieš.
Senųjų Bolivijos tautų ir tautelių vėliava | Wikipedia.org pieš.
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Rimantas says:
    10 metų ago

    Manau, kad tai pats geriausias įstatymas kada nors priimtas pasaulyje. Lietuviai privalo paruošti ir priimti analogišką įstatymą.

    Atsakyti
  2. Andrius Samaitis says:
    10 metų ago

    REIKIA IR LIETUVAI TOKIO.

    Atsakyti
  3. Algis Dievų siūstas says:
    10 metų ago

    Kadaise toks buvo, net rašyti mūsų tautos žmonėms nereikėjo, nes ir taip saugojo ir gerbė Motiną Žemę, kol bažnytininkai su kryžeiviais neatėjo ir ne tik mūsų tautos bet ir kitų tautų santvarką sugadino…

    Atsakyti
  4. Ringaudas Kalnikas says:
    10 metų ago

    reikia.
    bet dabartinė valdžia gali priimti nebent pusbrolio įstatymą

    Atsakyti
  5. Valdas says:
    10 metų ago

    Primenu, kad po metų ir vienos žiemos Lietuvos žemės bus vokiečio, dano, lenko perimamos už popiergalius, kurie vadinami pinigais. Politikieriai pasistengė ir Motiną Žemę pavertė preke.
    Dar turim laiko sustabdyti Lietuvos naikintojų užmačias.

    Atsakyti
  6. Kemblys says:
    10 metų ago

    Mes galime piktintis lopinėliais išparduodama Lietuva, bet pasipriešinti galime tik sutelkę bendras pastangas. Kad sutelkti reikia suvokti savo santykį su Tauta.

    Dabar įsigalėjo ydingas tautos suvokimas: tėvai lietuviai, gimiau ir gyvenu Lietuvoje, kalbu lietuviškai, mano pasaulėžiūra lietuviška – aš lietuvis – mes lietuviai. Ko trūksta? Paviršutiniškai mąstant, trūksta tik sužadinti tautinius jausmus – šią klaidą darome jau ne vieną šimtmetį. Pasekmėje prarandame protėvių pasaulėžiūrą, Lietuva mažėja, darkome kalbą ir dar išsilakstome po visą pasaulį.
    Kas įdėmiai skaitys šias dvi pastraipas, tas suvoks ko trūksta iš esmės. Sėkmės mielieji!

    Atsakyti
    • Valdas says:
      10 metų ago

      Burbtelėjo kemblys ir nėrė po lapais

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 metų ago

        Tu mąstei 8 minutes, aš mąsčiau apie Tautą apie 20 metų 🙂

        Atsakyti
        • Valdas says:
          10 metų ago

          Gal prisijungsi prie Motinos Žemės gynėjų gretų?

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Padėsiu kiek galėsiu.

            Žemė, kalba, pasaulėžiūra, gyvybė susiję tarpusavyje. Reikia pagalbininkų iškuopti svetimžodžius iš ‘alko’ svetainės. Gal padėsi?

          • Valdas says:
            10 metų ago

            Prisidedu geru pavyzdžiu nevartodamas svetimžodžių.
            Užrašau į Motinos Žemės gynėjų gretas.

            http://www.youtube.com/watch?v=yXwOgRMol2o

            Kas dar iš Alko skaitytojų norėtų prisijungti prie aktyvistų grupės, kad stabdyti Lietuvos Žemių porceliavimą užsieniečiams?

          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Valdai,
            Tau reikės gal pusės metų, kad atsisakytum bent pusės ir sugebėtum nevartoti dar ketvirtadalio svetimžodžių. 25 nuošimčiai liks kalboje, šiuo metu neįmanoma be jų išsiversti. Dabar parašei: “aktyvistų grupės” ir “porceliavimą”. Aš būčiau rašęs (šiuo atveju): “steigėjų būrelio” (branduolio) ir “išpardavimą”.
            Labai džiaugčiausi, jei atsirastų ‘alke’ nepakenčiamas žmogus, kuris taisytų mūsų visų rašybos, sakinių sandaros ir skyrybos klaidas. Ranką pabučiuočiau 🙂

            Valdai, klausiau ar padėsi kuopti svetimžodžius iš ‘alko’ svetainės. Tikiuosi atsakysi.

  7. Valdas says:
    10 metų ago

    Pavasarį youtube buvo įkeltas štai šis video

    http://www.youtube.com/watch?v=MA4gnEH2jFk&feature=youtu.be

    Ką manot apie tai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

2023 02 06
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
jau surinkta milijonas eurų – pusę reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

Sužibo viltis dėl kalėdinio stebuklo: jau surinkta milijonas eurų – pusė reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

2022 11 30
Daigas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

M. Kundrotas. Dar kartą: už gyvybę

2022 09 04
Kęstutis Tamašauskas - Lietuvos Garbės donoras, TSRS Garbės donoras | asmeninė nuotr.

K. Tamašauskas. Ar Garbės donoras turi įrodinėti, kad jis tos pensijos nusipelnė?

2022 08 13
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

2022 05 24
A. Daunys. Visame pasaulyje – milžiniški protestai prieš laisvių suvaržymus

A. Daunys. Visame pasaulyje – milžiniški protestai prieš laisvių suvaržymus

2022 01 24
Ką svarbu žinoti tėvams apie skiepus karantino metu?

JAV virusologas dr. Robertas Malone: ar norite, kad jūsų vaikas dalyvautų radikliausiame medicinos bandyme žmonijos istorijoje?

2021 12 20
Vydūnas | archyvinė nuotr.

Vydūnas. Lietuvių santykiavimas vienų su kitais

2021 11 18
7 tūkst. metų senumo Senosios Europos deivės atkeliavo į Lietuvą

7 tūkst. metų senumo Senosios Europos deivės atkeliavo į Lietuvą

2021 09 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • daugiau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje
  • M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 06
24
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Jau 14 mėnesių Žemės ūkio ministerija sabotuoja išvadą, reikalingą priimti įstatymui, kuris, pagaliau, panaikintų Lietuvoje kailinių žvėrelių fermas. Šiais laikais...

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

Sužibo viltis dėl kalėdinio stebuklo: jau surinkta milijonas eurų – pusė reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

by daiva
2022 11 30
0
jau surinkta milijonas eurų – pusę reikalingos sumos Milanos gyvybei išgelbėti

Maža mergaitė Milana, serganti sunkia reta genetine liga, šiomis dienomis sujaudino tūkstančius lietuvių. Jos gyvybei išgelbėti reikalinga Zolgesma injekcija, kuri...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • daugiau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Informacinių technologijų statistiniai duomenys kaupiami vienoje sistemoje

Informacinių technologijų statistiniai duomenys kaupiami vienoje sistemoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai