Spalio 15 d., pirmadienį, 13 val., Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme įvykusiame Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Dariaus Kuolio teismo posėdyje toliau buvo nagrinėjama byla, iškelta už žodžio laisvės gynimą pilietinėmis vaikštynėmis, surengtomis Simono Daukanto aikštėje šių metų gegužės 31-ąją. Tai jau trečioji D. Kuoliui iškelta administracinė byla.
Šį kartą teisme liudijo trys policijos pareigūnai, Vilniaus apskrities policijos vadovo Kęstučio Lančinsko pavaldiniai: meninę-politinę akciją stebėję pareigūnai Artūras Zabulėnas bei Giedrius Levulis ir administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė.
Bylą nagrinėjo teisėja Aldona Tumelionytė. Išsami liudytojų apklausa ir pareigūnų fiksuota vaizdinė medžiaga atskleidė keletą įdomių bylos iškėlimo aplinkybių.
Visų pirma, paaiškėjo, kad pareigūnus į Daukanto aikštę atsiuntę tiesioginiai jų viršininkai buvo iš anksto davę jiems užduotį surinkti vaizdinės medžiagos, įrodančios D. Kuolio „kaltę“ – vaizdo įraše, pagrindiniame bylos įkaltyje, buvo girdėti policiniko G. Levulio telefoninis pokalbis, kuriame jis atsiskaito jam paskambinusiam viršininkui, „ką šiuo metu veikia Kuolys“, ir džiaugiasi jau turįs „gerų kadrų“. Antra, iš byloje prisegtų dokumentų teisėja A. Tumelionytė išsiaiškino, kad administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė tai padaryti tiesiog privalėjusi. Pasirodo, ji gavo minėtų pareigūnų tarnybinius pranešimus jau su savo viršininko rezoliucija „pradėti teiseną“ ir, būdama statutinė pareigūnė, nebeturėjo kitos išeities, kaip tik surašyti tokį protokolą, pagal kurį būtų keliama administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi vyresnioji tyrėja neturėjo teisės nieko tirti.
Visi liudiję pareigūnai didžiausia D. Kuolio kalte laikė tą faktą, kad jis neturėjo Savivaldybės išduoto leidimo. Tada D. Kuoliui teko jiems priminti Susirinkimo įstatymą, pagal kurį jokio leidimo ir nereikalaujama: įstatyme kalbama tik apie suderinimą. Beje, jame nėra reglamentuojama, kaip turi būti organizuojamos meninės-pilietinės akcijos, o visokie bandymai kriminalizuoti pilietinį meną, kuriuo valdžia gina savo teisę slopinti laisvą žodį, pažeidžia Lietuvos Konstitucijos 6 straipsnį, skelbiantį „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“.
Aiškindamasi įvykio aplinkybes teisėja A. Tumelionytė minėtų pareigūnų veiksmuose įžvelgė galimų Policijos įstatymo pažeidimų – manydami, kad vyksta Susirinkimo įstatymo pažeidimas, jie nesiėmė jokių veiksmų, kuriais šis įstatymo pažeidimas būtų užkardytas, t. y. susirinkusiųjų žmonių jie neperspėję, nepasiūlę jiems išsiskirstyti ir pan. Visi trys teismui liudiję pareigūnai negalėjo paaiškinti, ir kodėl dėl tokios pat meninės-pilietinės raiškos vieni pareigūnai rašo tarnybinius pareiškimus, o kiti jų nerašo: pavyzdžiui, nei kovo 28–29 dienomis, kai prie valstybės institucijų durų buvo rišami žali kaspinėliai, nei gegužės 17 dieną, kai buvo degamos žvakutės ant Prezidentūros laiptų, nebuvo surašytas nė vienas Administracinės teisės kodekso pažeidimo protokolas. Pareigūnas G. Levulis negalėjo paaiškinti ir to fakto, kodėl būtent jam vis tenka užduotis fiksuoti tuos pažeidimus, už kuriuos vėliau keliamos bylos D. Kuoliui.
D. Kuolys pastebėjo: tai, kad vienų ir tų pačių veiksmų traktavimas ar to paties įstatymo taikymas priklauso nuo pareigūnų subjektyvaus vertinimo, ar buvo pažeistas kuris nors įstatymas ar ne, rodo, jog tokia teisėsauga veikia jau nebe kaip demokratinės šalies teisėsauga, kurios pagrindinis tikslas – saugoti ir ginti piliečių teises, tarp jų – ir teisę į laisvą žodį, teisę susirinkti. D. Kuolys pabrėžė esantis įsitikinęs, kad ši byla turi ir politinį atspalvį – gegužės 31 dieną piliečiai vaikštynėmis tik gynė laisvą žodį, niekinamą, trypiamą valdžios pareigūnų, pareikalavusių atleisti „Lietuvos žinių“ redaktorius. Lietuvos Konstitucijos 3-iame straipsnyje minima piliečių teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Būtent šios pareigos vedini pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai ir toliau gins savo konstitucines teises ir laisvą Respubliką, jos santvarką.
„Esama akivaizdžių tendencijų: demokratija liaujasi veikusi ir vis daugėja valdžios savivalės. Apie tokį valstybės užvaldymą, aukščiausių valstybės pareigūnų sekimą ir kuriamą baimės atmosferą kalbėjo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, šį pavasarį susitikusi su grupe visuomenininkų, Kovo 11-osios Akto signatarų iškart po FNTT vadovybės atleidimo skandalo. Šiuos antrojo valstybės asmens vertinimus praėjusią savaitę paskelbė portalas ir laikraštis ekspertai.eu. Šiuo atveju teismui reikės apsispręsti: ar jis už Konstituciją ir už piliečius, kurie gina konstitucinę santvarką ir priešinasi valdžios savivalei, ar šis teismas pritars valdžios savivalei ir dabartinės sistemos daromiems Konstitucijos pažeidimams“, – baigiamajame žodį teigė D. Kuolys.
Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas spalio 24 dieną, 16 valandą, iškart po to bus paskelbtas ir sprendimas dar vienoje byloje – joje D. Kuolys teisiamas dėl gegužės 3-iąją prie Vidaus reikalų ministerijos surengtų ministro Artūro Meliano drąsinimo apeigų ir raginimo sugrąžinti į pareigas ministro Raimondo Palaičio atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Primename, kad teisėja Aušra Valinskienė spalio 2 dieną paskelbė nutarimą, kuriuo D. Kuolį pripažino kaltu dėl meninės akcijos, surengtos prie Valstybės saugumo departamento birželio 1 dieną. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nusprendė, kad dalyvaudamas Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjime ir dailininko Gitenio Umbraso meno projekte D. Kuolys pažeidęs Susirinkimų įstatymą.
Na taaaip…..O kada bus istirti akivaizdus pazeidimai rinkimu metu ?Ar kas nors atatinkamai bus baudziamas ?Arabai stebetojai sake-viskas tiesiog puiku.Kodel Lukasenkos stebetojai nedalyvavo ?