Dėl atminties problemų nesiskundžiantys tautiečiai dar gerai atmena tuos laikus, kai įvairiuose valdžios bastionuose įsikūrę tarnautojai maloniai sudarė sąlygas maximos tipo prekybininkams sunaikinti nedideles parduotuvėles ir užvaldyti rinką. Tuo pačiu metodu išnaikinti ne coca-coliniai kino teatrai ir baigiamos išmarinti didiesiems tinklams nepriklausančios vaistinės. Kai procesas įvairiose srityse buvo sėkmingai baigtas, įvairūs veikėjai iš aukštų tribūnų ėmėsi virkauti dėl pernelyg didelės rinkos koncentracijos, oligopolijų bei monopolijų, kurios ne tik sužlugdė smulkųjį bei vidutinį verslą ir žvėriškais antkainiais lupa nuo eilinių piliečių paskutines kelnes, bet ir tapo politine problema, keliančia grėsmę demokratinei santvarkai.
Bet šie virkavimai, skambėję net iš prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės lūpų, didelio įspūdžio mūsų gyvenimą reguliuojantiems biurokratams nepadarė.
Šiuo metu vyksta dar vienas smulkaus verslo naikinimo, kurį pavadinčiau maximizacija, etapas. Šį kartą nusitaikyta į nedideles veterinarijos gydyklas.
Birželio 4 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius pasirašė įsakymą „Dėl reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“, kuris turėtų įsigalioti jau lapkričio l dieną. Kai kuriuos jame įrašytus reikalavimus atitinka tik didžiosios veterinarijos gydyklos, o jas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Visos kitos, kuriose iki šiol sėkmingai skiepijome ir gydėme keturkojus savo draugus, bus pasmerktos žlugimui.
Pavyzdžiui, įsigaliojus šiam įsakymui bus reikalaujama, kad visose gydyklose būtų vykdomos vandens kontrolės ir nuotekų surinkimo nukenksminimo programos. Ar tai nereiškia, kad veterinarijos gydytojai prie savo klinikų turės įsirengti srutų duobes, kad galėtų nukenksminti nuotekas? Šiuo metu nė viena nedidelė gydykla tokio daug investicijų reikalaujančio dalyko neturi.
Iki lapkričio 1-osios gydytojai turės pristatyti „Prašymo dėl veterinarinio patvirtinimo formą“, pagal kurią bus sprendžiama, ar gydykla gali dirbti. Joje paukščių kalba reikalaujama, kad būtų užtikrinta „rizikos veiksnių analizė ir svarbiausių valdymo taškų principais pagrįstos savikontrolės programos“ – ne tik minėta vandens kontrolės ir nuotekų nukenksminimo, bet ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, kenkėjų kontrolės, valymo, plovimo, dezinfekavimo, personalo higienos ir profesinio mokymo.
Uždarius puikiai ir be šios „programų“ gausos dirbusias mažąsias klinikas, gyvūnus auginantys ar nelaimėje gelbstintys žmonės bus priversti juos vežti iš visų rajonų ir miestelių į tas kelias įstaigas Lietuvoje, kurios atitinka VMVT pageidavimus.
Todėl kelios dešimtys veterinarijos gydytojų neseniai pasirašė atvirą laišką (jį rasite straipsnio gale), kuriuo VMVT direktorius J. Milius raginamas sustabdyti savo įsakymo galiojimą.
Kalbamės su vienu iš jų – vilniečių augintinius daug metų gydančiu Vytautu Valčiuku.
– Kodėl jūs su kolegomis protestuojate prieš įsakymą, kuris įsigalios po trijų savaičių?
Nes tai – privačios veterinarijos naikinimas. Mūsų valdžios atstovai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valdininkai – niekaip nesupranta, kaip mes, privatūs veterinarijos gydytojai, galime dirbti ir gyventi be jų priežiūros. Padėtis šioje srityje jau seniai nėra normali. Niekur pasaulyje nėra tokio veterinarijos gydytojų licencijavimo, kaip pas mus. Kitur licencijas duoda veterinarijos gydytojų asociacijos, komisijos nariai yra praktiškai dirbantys gydytojai, o ne koks valdiškas gydytojas. Juk visur pasaulyje į valstybinę tarnybą eina tie, kurie nesugeba gauti veterinaro licencijos privačiai veiklai. O pas mus tie, kurie patys neturi tokios licencijos, išduoda licencijas mums. Ir dar ateina tikrinti, kaip aš dirbu. Jie dažniausiai net nežino, kaip švirkštą reikia laikyt, nes niekada nėra dirbę privačiais gydytojais, tik baigę mokslus. Ir toks ateina man išduoti licencijos… Tai lygiai tas pats, kaip laikyti egzaminą vairuotojo teisėms gauti pas tą, kuris pats neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti. Absurdas…
Bet dabartinis įsakymas – to absurdo kulminacija. Valstybės darbuotojas ims man, privačiam gydytojui, nurodinėti, kokia spalva turiu nudažyti savo gydyklą, kas toje gydykloje turi būti ir ką aš turiu gydyti. Ir dar kaip gydyti.
Aš pasakysiu paprastai – kai įsigalios šis įsakymas, kuris, beje, ir įstatymui prieštarauja, privačios veterinarijos nebeliks. Ji bus valdoma valdiškos veterinarijos struktūros. Veterinarijos įstatyme yra aiškiai atskirtos valstybinių ir privačių veterinarijos gydytojų teisės ir pareigos. Ten aiškiai pasakyta, kad valstybinė veterinarijos tarnyba rūpinasi užkrečiamomis ligomis, maisto produktais ir pasieniu. O privatūs gydytojai rūpinasi neužkrečiamomis ligomis ir dirba savo darbą. Ir tik duoda ataskaitą dėl užkrečiamų ligų. Bet nuo šiol absurdas bus tobulas: valdininkas, kuris su šituo darbu net nėra susidūręs, tik turi tokį pat diplomą, kaip aš, suteikia man licenziją, o po to dar nurodo, kokiose patalpose ir kaip turiu dirbti. Ir dar bando nurodinėti, kur ir kokius vaistus aš turiu leisti.
– Kiek gydytojų paliestų reikalavimai, surašyti įsakyme? Kiek gydyklų jų neatitinka?
Aš manau, kad pasidaryti atskirą kanalizaciją Vilniaus mieste gali tik viena ar dvi gydyklos. Bet ar man Artūras Zuokas leis kasti kanalizaciją?
– Ar toks reikalavimas taikomas visiems?
Pasakysiu juokingą dalyką. Jie sako – nesijaudinkit, mes ne viską matysim… Čia parašyta, bet mes nežiūrėsim, kad tu neturi tos kanalizacijos, kad naudojiesi miesto kanalizacija. Suprask: ten, kur reikės – pamatysim, o kur nereikės – nematysim. Tai kas čia yra? Mums užkabinamas toks punktas, kad jei neįtiksi – tai ateisim ir pamatysim, kad neturi įsirengęs srutų duobės. O jei esi geras, lojalus, ir dar ateini su lauknešėliu, tai mes, žinoma, nieko ir nematysim.
– Tai čia gali būti ir kontrolės, ir pasipelnymo įrankis?
Taip. Jeigu parašom punktą, kuris yra neįgyvendinamas – tai kaip kitaip suprasti? Įsivaizduokite: stovi policininkas prie šviesoforo ir nemato, kad automobilis važiuoja degant raudonai šviesai, nes ten jo draugas. O kitą – mato puikiai. Ir prasideda diferencijacija.
Yra dar vienas baisus dalykas. Vilniuje, Kaune, kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra žmonių, kurie turi pinigų ir įsirengs tuos reikalavimus atitinkančias dideles, stiprias gydyklas, nes ten daug klientų. Bet mažuose miesteliukuose, kur nors Švenčionėliuose, Vievyje, ar net ir rajonų centruose, tarkim, Širvintose, Švenčionyse, Šalšininkuose ir t. t. – kas ten įrengs tokią gydyklą? Jeigu gyventojų 10 tūkstančių, o šunų – 5… Žmogus nueina pas medžiotoją, duoda jam 5 litus už šovinį ir tą šunį nušauna. Niekas jo ten negydo, tai net jei pastatytum tą ypatingą gydyklą – kas ten eis?
– Tai atokesni miesteliai, kaimai iš esmės lieka be gydymo?
Taip. Jie rašo, kad suteikia teisę vakcinuoti, prižiūrėti gyvūnus, bet yra dalykų, kurių įsigaliojus šitam įsakymui nebus galima daryti. Pavyzdžiui, jeigu gydymo metu reikia taikyti nejautrą, narkozę. Tie, kas neatitiks tų reikalavimų, tokių operacijų nebegalėsi daryti. Vadinasi, gyvūnus teks vežti į didžiuosius centrus. O tokių gydyklų, kurios atitinka reikalavimus, yra vos kelios – tokios kaip Jakovo vetrinarijos centras Vilniuje, Kriaučeliūno klinika Kaune, kitos. Tik joms šitas įsakymas ir yra naudingas. Bet visoms smulkioms veterinarijos gydykloms, taip pat ir rajonuose, tai pražūtis. Tie, kurie važiuodavo gydyti gyvūno pas žmogų, nebegalės to daryti.
– Ar taip padaryta dėl neapsižiūrėjimo, ar proteguojami stambiųjų gydyklų interesai?
Aš manau, kad tai protegavimas. Nes klausimą dėl tokių reikalavimų Jakovo veterinarijos centro vadovas, buvęs Kauno Kriaučeliūno klinikos vadovas ir juos palaikę veterinarijos gydytojų asociacijų pirmininkai kėlė dar 2008 metais – siekdami išvengti konkurencijos, bijodami krizės ir t. t. Du kartus dėl panašių reikalavimų bandė balsuoti veterinarijos gydytojų asociacijoje, bet jiems nepavyko. Ankstesnis VMVT vadovas irgi nepasirašė – pasakė, kad šitokiais metodais su konkurentais nekovojama, konkuruoti reikia geru darbu. Tai, kas vyksta dabar, yra privačios veterinarijos ne tik žlugdymas, bet naikinimas. Liks kelios stambios gydyklos, kurioms bus leidžiama operuoti.
– Daroma tas pats, kaip su mažom parduotuvėlėm, vaistinėm?
Taip, einama į monopolį. Tas pats buvo padaryta ir su mažom skerdyklom. Tokį monopolį lengviau valdyti.
Šią temą ekspertai.eu tęs: prieš VMVT direktoriaus įsakymą sukilę gyvūnų gydytojai jau sulaukė atsakymo į savo protestą. Kaip įprasta, jis parašytas gražia kanceliarine kalba, tad ekspertai.eu kriptografijos skyrius užsiima šio dokumento dešifravimu.
