Lietuvos gyventojai bet kokio tipo fizinei veiklai per parą skiria vidutiniškai 236 min. Tai yra, 3 val. 56 min. Pagal paros fizinės veiklos intensyvumą, įskaitant profesinę veiklą, laisvalaikį, keliavimą pėsčiomis ar dviračiu, į aukšto fizinio aktyvumo grupę patenka 56,5 proc., į vidutinio fizinio aktyvumo grupę – 21 proc., į žemo fizinio aktyvumo grupę – 22,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Tokias išvadas padarė LR sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną (GPAQ) apklausę 1046 Lietuvos gyventojus, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.
Aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso didesnė dalis visų apklaustųjų vyrų (61,4 proc.), nei visų moterų (52,1 proc.). Tarp žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso 61,6 proc. gyventojų, o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų aukšto fizinio aktyvumo grupei priklauso 41,1 proc.
„Beveik pusė (47,3 proc.) apklaustųjų teigė darbe neužsiimantys jokia fizine veikla. Ypač tai būdinga asmenims, turintiems aukštąjį įsilavinimą. Ši aplinkybė liudija, kad vystantis informacinėms technologijoms gyventojai net darbo aplinkoje nėra skatinami judėti. Tai gali didinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką“, – susirūpinimą mažėjančiu visuomenės fiziniu aktyvumu išsakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.
Fiziškai aktyviausi darbe ar jam prilyginamoje kasdienėje veikloje yra 26–45 metų grupės žmonės. Jie sudaro 31,2 proc. visų didelio intensyvumo fizine veikla darbe užsiimančių respondentų. Fiziškai aktyvūs respondentai per dieną su darbu susijusiai veiklai skiria: 15–25 metų amžiaus respondentai – 160 min., 26–45 metų amžiaus – 232 min., 46–60 metų amžiaus – 216 min., 61–74 metų amžiaus – 140 minučių.
51,25 proc. moterų darbe buvo fiziškai pasyvios. Beveik dvigubai daugiau vyrų (30,7 proc.) nei moterų (17,2 proc.) darbe dirba dideliu fiziniu intensyvumu. Moterys fiziniam aktyvumui darbe skiria 24 min. mažiau negu vyrai.
Beveik pusė (49,6 proc.) mieste gyvenančių respondentų darbe fizine veikla neužsiima. Kaime fiziškai aktyvūs respondentai darbinei veiklai skiria 210 minučių, o mieste – 194 minutes.
63,7 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą apklaustųjų darbe nėra fiziškai aktyvūs. Trečdalis žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų (28,5 proc.), darbe užsiima didelio intensyvumo fizine veikla. Tarp įgijusių aukštąjį išsilavinimą sunkiai fiziškai dirba tik 8,9 proc. Fiziškai aktyvūs respondentai turintys aukštąjį išsilavinimą fiziniam darbui per dieną skiria 180 minučių, o turintys žemesnį nei aukštasis išsilavinimą – 210 minučių.
Fiziškai pasyvus gyvenimo būdas iš dalies susijęs ir su antsvorio bei nutukimo paplitimu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenimis, per laikotarpį nuo 1994 metų iki 2010 metų Lietuvoje antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimas – nuo 10 proc. iki 19 proc. Moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas per penkiolika metų nesikeitė.
Sveikos gyvensenos progamas kasmet vykdančios VšĮ „Iniciatyvos fondas“ programų koordinatorė Inga Smirnovienė yra įsitikinusi, kad sveikos gyvensenos įpročius reikia formuoti kaip galima anksčiau. Šiais metais „Iniciatyvos fondas“ ir LR Sveikatos apsaugos ministerija vykdo programą „Judėti sveika 2012“, kurios metu siekiama įvertinti vidutinį jauno žmogaus fizinį aktyvumą. Progamos dalyviams planuojama išdalyti 1000 žingsniamačių. Dvi savaites truksiančio žingsniavimo metu bus stebimas moksleivių nueitas atstumas, o pagal kasdien pateiktus duomenis analizuojamas jų fizinio aktyvumo lygis.
