Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)

www.alkas.lt
2012 09 14 12:29, Paskelbta renginio programa
12
Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Šiemet, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama  Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, rugsėjo 29 d. startuoja naujas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.

Renginys unikalus tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, t. y. XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius. Ši epocha nėra populiari pasaulinėje istorinėje rekonstrukcijoje, o mūsų Tautai ir Valstybei be galo svarbi – tai Lietuvos galybės aukso amžius. Vytenis, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas – mūsų Didieji Kunigaikščiai savo kovingumu, išmintimi ir galinga dvasia žinomi visai Europai, tūkstančių kilometrų spinduliu vedę mūsų narsius vyrus į pergalingus žygius, eiklių žirgų kanopomis drebinę garsiausių ir galingiausių karalysčių žemes.

Gaila, kad mūsų valstybė šiemet tinkamai taip ir nepaminėjo Mėlynųjų vandenų, pasaulinės reikšmės pergalės prieš svetimšalių ordas, kad ir akademinė visuomenė šiam mūsų didingos istorijos šimtmečiui nerodo tinkamo dėmesio.

Juk iš tiesų, apie šį mūsų valstybės aukso amžių žinoma labai nedaug. Sausi istoriniai faktai, priešiškai nusiteikusių kryžiuočių metraščių šmeižto kampanijos, mūsų kultūros buities ir tikėjimo žeminimas lenkų istorijografijoje, akiplėšiškas LDK istorijos savinimasis baltarusių ir rusų postarybinių istorikų.

Pagrindinė renginio idėja užpildyti tą spragą, kruopščiai atrenkant festivalio dalyvius (ypatingas dėmesys  skirtas istorinės rekonstrukcijos klubų XIV a. aprangos ir šarvuotės istoriniam pagrįstumui), kaip įmanoma rimčiau pristatyti tuometinių LDK gyventojų ir jų priešų buitį, gyvenseną, amatus, karybą, papročius, tikėjimus, muziką.

Neatsitiktinai pasirinkta ir festivalio vieta – Medininkų pilis, kuri po trejų metų restauracijos ir rekonstrukcijos (I-aisis etapas), mūsų Tautiečiams ir šalies svečiams atveria vartus jau rugsėjo 27 dieną.  Tai viena didžiausių, geriausiai išlikusių ir seniausių Lietuvos pilių, nepelnytai pamiršta tvirtovė, stovinti Baltarusijos pasienyje.  Juk didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, neišskiriant ir Vilniaus miesto bei rajono, net nežino, kad visai čia pat yra puikiai išlikusi, o dabar jau atgaivinta XIV a. pilis. Tad pagrindinis mūsų tikslas – gyvosios istorijos būdu pristatyti Lietuvos žmonėms ir šalies svečiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio laikotarpio kultūrinį paveldą, materialųjį ir dvasinį gyvenimą ką tik atgaivintoje Medininkų pilyje.

Festivalio tema pasirinkus siaurą istorijos tarpsnį, dalyviai susirinks iš buvusių LDK žemių. Be rimčiausių Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubų dalyvaus ir broliai iš Latvijos, o taipogi gyvajai istorijai neabejingi mūsų LDK bendrapiliečiai: baltarusiai ir ukrainiečiai. Vėl kaip ir prieš septynis šimtus metų visi drauge stosim petys į petį ginti savo Tėvynę nuo atėjūnų bandančių primesti mums savo tiesas.

Jau pirmas žingsnis pilin nukels į  praeitį – vartuose budės sargyba – Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargybos kuopos kariai dėvintys XIV amžiaus šarvuotę.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Atidaryme Šventąją Ugnį užkurs Romuvos Krivis, aukštai iškėlę purpurines Vyties vėliavas, prikelsim Tvirtovę,  gražindami senąją lietuvišką dvasią.

Festivalyje numatoma daug veiksmo – gyvai pristatomų amatų, žaidimų, rungčių ir pasilinksminimų, šaudymas iš lanko, aksties svaidymas, parodomosios raitų karių programos,  senovinės muzikos, dainų ir šokių mokymų, na ir aišku, kovų tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino.

Pilies erdvė suskirstyta  į amatininkų miestelį, karių stovyklą ir žirgų aptvarą. Visą dieną amatininkai pristatinės XIV amžiaus amatus, čia pat dirbs, dalinsis patirtimi su žiūrovais, prekiaus. Be puodžių, peilininko, kalvės, juostų audimo ir siūlų verpimo, žalvario liejimo bei apdirbimo ir kitų XIV a. amatų demonstravimo,  renginio metu aludaris virs alų ir kvies į Sambares – tikro alaus ragautuves „Juk savas alus visad arčiau sielos!“. Kiaurą dieną galima bus šaudyti iš lanko, savo taiklumą išbandyti mėtant akstį, sudalyvauti medžiotojų penkiakovėje, susirungti komandinėse beginklių rungtynėse, dalyvauti verdant midų ir netgi jo paragauti.

Bus prekiaujama gardžiais Kulinarinio paveldo patiekalais,o troškulį numalšinsit skrandžiui mielu tikru Lietuvos provincijos bravoro alumi.

Karių stovykloje visą dieną bus eksponuojama XIV amžiaus  LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino šarvuotė ir ginkluotė, kurią pasimatavę, savo kailiu išbandysit.

Žirgų aptvare galėsit pajodinėti archajiškų Europos vesilių žirgais (Jūsų lauks žemaitukas, islandas ir mustangas).

Renginio kulminacijoje – didžioji vakaro kova, kur išvysite tikrovišką mūšio tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino inscenizaciją.

LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis

“MEDININKŲ(KARALIŠKŲJŲ) PILIS XIV AMŽIUJE”

“…ir sumanė mūs Valdovas mūro pilį pastatyti…”

2012 m. rugsėjo 29 d.

13:00 Renginio atidarymas “Grąžinkim Tvirtovei Lietuvos Garsą!”.

 Ugnies apeiga(“KŪLGRINDA”).

13:00-19:00 XIII-XV a. LDK amatų pristatymas pilies miestelyje (“Dvaro meistrai”ir laisvieji amatininkai).

13:00-19:00 XIII-XIV a. LDK ir Jos kaimynų bei priešų ginkluotės  pristatymas karių stovyklose.

13:30  “Giesmės Valdovui Gediminui” (“KŪLGRINDA”).

14:00 XIV a. LDK Leičiai: šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (SBKB’Vilkatlakai” ir laisvieji samdiniai iš LDK žemių).

14:15 XIV a. Vak. Europos riterijos šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (“Excalibur”,”Hospitalieriai”,”KIK” ir pavieniai kryžiaus žygio šauktiniai).

14:30 “…ir pasklido po kraštą smulkiais būriais, ir žudė, degino ir plėšė…”: Komandinės karių kovos. Pilies bokšto šturmas.

15:00 Medžiotojų penkiakovė: “Kas sieja medžioklį ir grobį?”(“Kovarnis”, Tauras).

16:00 “Visi bajorai į Rygą joja, mūsų broliuką drauge vilioja”(“Vaiguva”).

17:00 “…ir sukvietė Valdovas narsuolius rungtynėms ir atėmė ginklus – gyvastį jų apsaugot…”: Komandinės beginklių rungtynės.

18:00 “Žvingia žirgas stainioj” (“UGNIAVIJAS”).

18:30 Raitųjų karių rungtynės “LDK raiteliai: nuo Vilnelės iki Juodosios jūros”.

19:00 “Garbino jie Ragutį, alaus, midaus ir linksmybių dievą.”: Sambarės. Geriausio alaus rinkimai – Savas alus arčiau širdies!

20:30 “Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščonių nelaimei, karžygiškai gynėsi…” : Didžioji vakaro kova. LDK ir Teutonų Ordino kariuomenių mūšis.

21:00 Festivalio uždarymas: “…ir linksmi jie greitai parjojo pas karalių, ir pergalę šventė, ir atnašavo Dievams tauro kraują ir paaukojo vieną belaisvį, įmesdami jį į ugnį!”

Lankytojų lauks ir nauja muziejaus ekspozicija pilies donžone(bokšte):

1 salė (rūsys)– „Lietuvos mūro pilys“,kur pristatoma : Vilniaus pilių kompleksas, Kauno pilis , Krėvos pilis , Medininkų pilis ,Trakų pusiasalio ir salos pilys.  Archeologiniai radiniai: plytos, statybinių medžiagų  liekanos ir kt. Salės centre: akmeniniai sviediniai, patrankos.

2 salė (I aukštas) „Lietuvos karyba“  XIV – XVIII a.

3 salė (II aukštas) „Lietuvos sidabras“  X – XX a.

4 salė (III aukštas) Prezidento A. M . Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija.

Įėjimo į pilį bilietų (ir festivalio metu) kainos: 6 lt ir 3 lt (lengvatiniai).

Renginio tinklalapis socialiniame tinkle „Facebook“

Alkas.lt yra oficialus festivalio informacinis rėmėjas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seniausia Pabaltijyje Medininkų pilis gegužę jau kvies turistus
  2. Kaune III-asis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai“ (video)
  3. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
  4. Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)
  5. „Naisių vasara 2012“ dalyvius pasitiks staigmenų gausa (programa)
  6. Kviečia Europos žydų kultūros dienos
  7. Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
  8. Šiauliečiai kviečia pagilinti žinias apie baltus
  9. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  10. Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
  11. Baltarusijos vyriausybė LDK pilių restauravimui skyrė 41 milijoną litų
  12. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  13. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I)
  14. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  15. Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
  16. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  17. Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
  18. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  19. Į etnografinį Musteikos kaimą – mokytis senųjų amatų (nuotraukos)
  20. Kaune prasidėjo vaikų folkloro šventė „Baltų raštai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. leitis says:
    10 m. ago

    LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis
    Gal galėtumėte šitą pavadinimo dalį išversti į skaitytojų – lietuvių kalbą?
    Gal malonėtumėte paaiškinti, kuo LDK kariuomenė Mėlynųjų vandenų mūšyje skiriasi nuo Lietuvos Kariuomenės Mėlynųjų vandenų mūšyje?

    Atsakyti
    • Tautiečiai says:
      10 m. ago

      LDK-jungtinės Lietuvių bei slavų tautos pajėgos. LDK kariuomenę sudarė pajėgos iš visos LDK žemės. Lietuvos tuomet kaip valstybės nebuvo. Buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        10 m. ago

        Jei Lietuvą vadinate LDK, tai ne valstybė? O jos valdovas ne karalius? Kol popiežius nepripažino indenų žmonėmis tai jie buvo laikomi skerstinais galvijais. Tą norėjote pasakyti?

        Atsakyti
    • leitis says:
      10 m. ago

      Toks Tamsta mums ir Tautietis 🙂 Kaip sako rusai: Tambovo vilkas, tas tikrai Tamstos tautietis! Įsiskaitykit į savo (ne)sąmonės srautą ir pabandykit pats suvokti, ką norėjote pasakyti.
      Lietuvos valstybė buvo tada ir dabar yra. Lietuvos kariuomenė buvo tada ir tebėra dabar. Lietuviai kuria Lietuvos valstybes ir Lietuvos kariuomenes. Visais laikais. Jokių slavų valstybės nei tuo metu Lietuvoje nebuvo, nei bus kada nors. Tuo labiau – “slavų” kariuomenės joje. Jei Tamsta eisi su Lietuvos kariuomene – būsi Lietuvos kareivis, jei ne – būsi Lietuvos priešas.

      Atsakyti
  2. Genta says:
    10 m. ago

    Jei ŽEMAIČIAI būtų išsikovoję savarankiškumą, tai ne tiek savintųsi LIETUVOS istoriją, kaip kiti kaimynai dabar, gal visai nusavintų 😀

    Atsakyti
    • leitis says:
      10 m. ago

      Gerbiamasai, stenkitės rašyti tik išsiblaivęs!
      Nuoširdžiai 🙂

      Atsakyti
  3. Algis Dievų siūstas says:
    10 m. ago

    O žemaičiai ir nesisavina, Lietuvos istorijos, be jų mūsų kaip valstybės iš vis jau nebebūtų… 🙂

    Atsakyti
  4. puiku says:
    10 m. ago

    jei galėčiau, atvažiuočiau ir aš. O ginčininkai visi savaip teisūs. Buvo Lietuvos, arba lietuvių kariuomenė, tačiau joje buvo ir rusėnų. Kai kuriais atvejais, turbūt nemažiau kaip pusė. Pvz., Strėvos ar Žalgirio mūšiuose.

    Atsakyti
  5. Amelija says:
    10 m. ago

    Radvilų palikuonis: ignoruodami lenkiškąją istoriją lietuviai skriaudžia save
    Ignoruodami lenkiškąją savo istoriją ir lenkų kalbą, lietuviai skriaudžia save ir lieka atkirsti nuo geriausių savo kultūrinių pasiekimų, įsitikinęs Maciejus Radziwillas (Motiejus Radvila), verslininkas ir garsiosios LDK Radvilų giminės palikuonis. Jis stebėjosi, kad konfliktas tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl kalbos įgavo tokį mastą. „Juk ne 20-ieji…“, – sakė M. Radziwillas Palangoje vykusioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“.
    „Galime nesutikti su tam tikrais dalykais, tačiau turime pripažinti, kad Lenkija ir Lietuva turi bendrą istoriją. Gaila, kad neturime tokio termino kaip Didžioji Britanija, kuris apimtų Lietuvos ir Lenkijos teritoriją ir parodytų abiejų tautų bendrystę, kaip anksčiau buvo Abiejų Tautų Respublika“, – svarstė didikų palikuonis.
    Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais. „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų“, – mano M. Radziwillas. Anot jo, lietuviai daug praranda, išbraukdami keleto šimtmečių neva lenkišką istoriją.
    „Jei imsite didžiuotis savo istorija, kalbos problemos tarp abiejų valstybių išnyks savaime“, – pridūrė M. Radziwillas.
    Anot jo, abiejų valstybių verslininkai turėtų spausti politikus dėl dvišalių santykių gerinimo.
    Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas, kuris yra ir M. Radziwillo bičiulis, teigia, kad Adolfo Šapokos ir tautininkų pastangomis ilgą laiką buvo kuriama antilenkiška Lietuvos istorija, kurios pagrindinis motyvas – Rusija išgelbėjo lietuvybę nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo. Rugpjūčio mėnesį pristatytoje naujoje knygoje „Lietuvos istorija“ siekama šios idėjos atsisakyti. Joje trumpai pristatoma Lietuvos istorija – ši knyga bus verčiama į užsienio kalbas ir prieinama užsieniečiams.

    Atsakyti
  6. Irmantas says:
    9 m. ago

    Amelijai – niekas ir nesiruošia neigti, kad daugelį šimtmečių lietuvių ir lenkų istorija buvo bendra, kad tais laikais buvo ir šlovingų, netgi labai … ir gėdingų bei pragaištingų lietuvių tautai įvykių. Lietuviai nevykdo jokios antilenkiškos politikos ir nekuria jokios antilenkiškos istorijos. Tai lenkai kadaise buvo labai antilietuviškai nusiteikę ir vykdė atvirai antilietuvišką politiką … ir ko gero nesuklysiu pasakydamas, kad kai kas tokią politiką vykdo ir dabar … tik iš čia ir yra nepasitikėjimas lenkais. Lietuviams nereikalinga bendrystė su Lenkija, kur Lietuvoje kalbama tik lenkiškai ir galioja tik lenkiška tvarka. Lietuviai jau seniai pasirinko savo kelią ir jeigu lenkai to nesupranta ar nesugeba/nenori to pasirinkimo gerbti – tai jau pačių lenkų problema. Didikų Radvilų palikuonis svarstė ir apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais … „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų”. Ar tikrai? Tai kodėl lenkai Lietuvoje taip priešinasi lietuvių kalbai ir asmenvardžių bei vietovardžių rašybai lietuviškais raštmenimis? 🙂 Ar ne paprasčiau tiems lenkams pagaliau išmokti valstybinę lietuvių kalbą? KOdėl iš lenkų pusės būtent to nenorima suprasti – kad jeigu gyveni Lietuvoje ir esi LT pilietis – privalai mokėti lietuvių valstybinę kalbą. Tai pilietinė pareiga 🙂

    Atsakyti
  7. iijole says:
    1 m. ago

    esu lenkas puikiai kalbantis lietuviskai;stebiuosi ,kaip gyvena ir dirba[?!] lenkai Lietuvoje –be valstybines kalbos;;;kaip tie nabagai “galuojasi ” mano TEVYNEJE-LIETUVOJE jausdamiesi ABORIGENAIS ??,,Myliu Lietuva ir gerbiu ,,o tiems “kietasprandziams” galiu patarti apsidairykite jei skaitote –cia jus gime ,cia jusu peedos–mylrkite ta tauta ir ji jums atsakys tuo paciu,,,jusu kietasprandziu neapykanta panashi I getus[[kuriuos Lenkija sukure svetimtauciams pries 2ra pasaulini kara] TE gyvuoja LIETUVA mazute ,,bet DIDINGA.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      Nuoširdžiai dėkoju ir linkiu, kad kuo daugiau žmonių, tautiečių Tamstą suprastų ir palaikytų.

      Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

2022 05 11
Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

2022 04 30
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Iš JAV atgabentas žymaus išeivio architekto inžinieriaus Jono Muloko archyvas perduotas Lietuvai

Iš JAV atgabentas žymaus išeivio architekto inžinieriaus Jono Muloko archyvas perduotas Lietuvai

2022 04 05
Stalinas-Suomija-Putinas-Ukraina | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiškojo fašizmo ištakos (II)

2022 04 02
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
Gamta ir ekologija

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Gardžiam šniceliui daug laiko neprireiks
Įvairenybės

Maisto taupymui padės kūrybiškumas

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
  • Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą
  • Maisto taupymui padės kūrybiškumas
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 631; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 593; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 539; komentarų: 18
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 500; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 431; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 405; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

by Kristina Aleknaitė
2022 05 17
0
Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

Gegužės 19 d., 16:30 val., Preiloje (Preilos g. 27), duris atvers atsinaujinusi Preilos biblioteka, įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje...

Skaityti toliau

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
4
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę padėtį ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti prarastą nepriklausomybę. Naujai susiklosčiusi padėtis teikė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
Mirė garsus architektas Petras Lapė (1924–2012)

Mirė garsus architektas Petras Lapė (1924–2012)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai