Pirmadienis, 25 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)

www.alkas.lt
2012-09-14 12:29:41
Paskelbta renginio programa
12
Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Šiemet, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama  Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, rugsėjo 29 d. startuoja naujas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.

Renginys unikalus tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, t. y. XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius. Ši epocha nėra populiari pasaulinėje istorinėje rekonstrukcijoje, o mūsų Tautai ir Valstybei be galo svarbi – tai Lietuvos galybės aukso amžius. Vytenis, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas – mūsų Didieji Kunigaikščiai savo kovingumu, išmintimi ir galinga dvasia žinomi visai Europai, tūkstančių kilometrų spinduliu vedę mūsų narsius vyrus į pergalingus žygius, eiklių žirgų kanopomis drebinę garsiausių ir galingiausių karalysčių žemes.

Gaila, kad mūsų valstybė šiemet tinkamai taip ir nepaminėjo Mėlynųjų vandenų, pasaulinės reikšmės pergalės prieš svetimšalių ordas, kad ir akademinė visuomenė šiam mūsų didingos istorijos šimtmečiui nerodo tinkamo dėmesio.

Juk iš tiesų, apie šį mūsų valstybės aukso amžių žinoma labai nedaug. Sausi istoriniai faktai, priešiškai nusiteikusių kryžiuočių metraščių šmeižto kampanijos, mūsų kultūros buities ir tikėjimo žeminimas lenkų istorijografijoje, akiplėšiškas LDK istorijos savinimasis baltarusių ir rusų postarybinių istorikų.

Pagrindinė renginio idėja užpildyti tą spragą, kruopščiai atrenkant festivalio dalyvius (ypatingas dėmesys  skirtas istorinės rekonstrukcijos klubų XIV a. aprangos ir šarvuotės istoriniam pagrįstumui), kaip įmanoma rimčiau pristatyti tuometinių LDK gyventojų ir jų priešų buitį, gyvenseną, amatus, karybą, papročius, tikėjimus, muziką.

Neatsitiktinai pasirinkta ir festivalio vieta – Medininkų pilis, kuri po trejų metų restauracijos ir rekonstrukcijos (I-aisis etapas), mūsų Tautiečiams ir šalies svečiams atveria vartus jau rugsėjo 27 dieną.  Tai viena didžiausių, geriausiai išlikusių ir seniausių Lietuvos pilių, nepelnytai pamiršta tvirtovė, stovinti Baltarusijos pasienyje.  Juk didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, neišskiriant ir Vilniaus miesto bei rajono, net nežino, kad visai čia pat yra puikiai išlikusi, o dabar jau atgaivinta XIV a. pilis. Tad pagrindinis mūsų tikslas – gyvosios istorijos būdu pristatyti Lietuvos žmonėms ir šalies svečiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio laikotarpio kultūrinį paveldą, materialųjį ir dvasinį gyvenimą ką tik atgaivintoje Medininkų pilyje.

Festivalio tema pasirinkus siaurą istorijos tarpsnį, dalyviai susirinks iš buvusių LDK žemių. Be rimčiausių Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubų dalyvaus ir broliai iš Latvijos, o taipogi gyvajai istorijai neabejingi mūsų LDK bendrapiliečiai: baltarusiai ir ukrainiečiai. Vėl kaip ir prieš septynis šimtus metų visi drauge stosim petys į petį ginti savo Tėvynę nuo atėjūnų bandančių primesti mums savo tiesas.

Jau pirmas žingsnis pilin nukels į  praeitį – vartuose budės sargyba – Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargybos kuopos kariai dėvintys XIV amžiaus šarvuotę.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Atidaryme Šventąją Ugnį užkurs Romuvos Krivis, aukštai iškėlę purpurines Vyties vėliavas, prikelsim Tvirtovę,  gražindami senąją lietuvišką dvasią.

Festivalyje numatoma daug veiksmo – gyvai pristatomų amatų, žaidimų, rungčių ir pasilinksminimų, šaudymas iš lanko, aksties svaidymas, parodomosios raitų karių programos,  senovinės muzikos, dainų ir šokių mokymų, na ir aišku, kovų tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino.

Pilies erdvė suskirstyta  į amatininkų miestelį, karių stovyklą ir žirgų aptvarą. Visą dieną amatininkai pristatinės XIV amžiaus amatus, čia pat dirbs, dalinsis patirtimi su žiūrovais, prekiaus. Be puodžių, peilininko, kalvės, juostų audimo ir siūlų verpimo, žalvario liejimo bei apdirbimo ir kitų XIV a. amatų demonstravimo,  renginio metu aludaris virs alų ir kvies į Sambares – tikro alaus ragautuves „Juk savas alus visad arčiau sielos!“. Kiaurą dieną galima bus šaudyti iš lanko, savo taiklumą išbandyti mėtant akstį, sudalyvauti medžiotojų penkiakovėje, susirungti komandinėse beginklių rungtynėse, dalyvauti verdant midų ir netgi jo paragauti.

Bus prekiaujama gardžiais Kulinarinio paveldo patiekalais,o troškulį numalšinsit skrandžiui mielu tikru Lietuvos provincijos bravoro alumi.

Karių stovykloje visą dieną bus eksponuojama XIV amžiaus  LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino šarvuotė ir ginkluotė, kurią pasimatavę, savo kailiu išbandysit.

Žirgų aptvare galėsit pajodinėti archajiškų Europos vesilių žirgais (Jūsų lauks žemaitukas, islandas ir mustangas).

Renginio kulminacijoje – didžioji vakaro kova, kur išvysite tikrovišką mūšio tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino inscenizaciją.

LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis

“MEDININKŲ(KARALIŠKŲJŲ) PILIS XIV AMŽIUJE”

“…ir sumanė mūs Valdovas mūro pilį pastatyti…”

2012 m. rugsėjo 29 d.

13:00 Renginio atidarymas “Grąžinkim Tvirtovei Lietuvos Garsą!”.

 Ugnies apeiga(“KŪLGRINDA”).

13:00-19:00 XIII-XV a. LDK amatų pristatymas pilies miestelyje (“Dvaro meistrai”ir laisvieji amatininkai).

13:00-19:00 XIII-XIV a. LDK ir Jos kaimynų bei priešų ginkluotės  pristatymas karių stovyklose.

13:30  “Giesmės Valdovui Gediminui” (“KŪLGRINDA”).

14:00 XIV a. LDK Leičiai: šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (SBKB’Vilkatlakai” ir laisvieji samdiniai iš LDK žemių).

14:15 XIV a. Vak. Europos riterijos šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (“Excalibur”,”Hospitalieriai”,”KIK” ir pavieniai kryžiaus žygio šauktiniai).

14:30 “…ir pasklido po kraštą smulkiais būriais, ir žudė, degino ir plėšė…”: Komandinės karių kovos. Pilies bokšto šturmas.

15:00 Medžiotojų penkiakovė: “Kas sieja medžioklį ir grobį?”(“Kovarnis”, Tauras).

16:00 “Visi bajorai į Rygą joja, mūsų broliuką drauge vilioja”(“Vaiguva”).

17:00 “…ir sukvietė Valdovas narsuolius rungtynėms ir atėmė ginklus – gyvastį jų apsaugot…”: Komandinės beginklių rungtynės.

18:00 “Žvingia žirgas stainioj” (“UGNIAVIJAS”).

18:30 Raitųjų karių rungtynės “LDK raiteliai: nuo Vilnelės iki Juodosios jūros”.

19:00 “Garbino jie Ragutį, alaus, midaus ir linksmybių dievą.”: Sambarės. Geriausio alaus rinkimai – Savas alus arčiau širdies!

20:30 “Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščonių nelaimei, karžygiškai gynėsi…” : Didžioji vakaro kova. LDK ir Teutonų Ordino kariuomenių mūšis.

21:00 Festivalio uždarymas: “…ir linksmi jie greitai parjojo pas karalių, ir pergalę šventė, ir atnašavo Dievams tauro kraują ir paaukojo vieną belaisvį, įmesdami jį į ugnį!”

Lankytojų lauks ir nauja muziejaus ekspozicija pilies donžone(bokšte):

1 salė (rūsys)– „Lietuvos mūro pilys“,kur pristatoma : Vilniaus pilių kompleksas, Kauno pilis , Krėvos pilis , Medininkų pilis ,Trakų pusiasalio ir salos pilys.  Archeologiniai radiniai: plytos, statybinių medžiagų  liekanos ir kt. Salės centre: akmeniniai sviediniai, patrankos.

2 salė (I aukštas) „Lietuvos karyba“  XIV – XVIII a.

3 salė (II aukštas) „Lietuvos sidabras“  X – XX a.

4 salė (III aukštas) Prezidento A. M . Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija.

Įėjimo į pilį bilietų (ir festivalio metu) kainos: 6 lt ir 3 lt (lengvatiniai).

Renginio tinklalapis socialiniame tinkle „Facebook“

Alkas.lt yra oficialus festivalio informacinis rėmėjas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seniausia Pabaltijyje Medininkų pilis gegužę jau kvies turistus
  2. Kaune III-asis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai“ (video)
  3. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
  4. Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)
  5. „Naisių vasara 2012“ dalyvius pasitiks staigmenų gausa (programa)
  6. Kviečia Europos žydų kultūros dienos
  7. Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
  8. Šiauliečiai kviečia pagilinti žinias apie baltus
  9. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  10. Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
  11. Baltarusijos vyriausybė LDK pilių restauravimui skyrė 41 milijoną litų
  12. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  13. Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
  14. Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
  15. Į etnografinį Musteikos kaimą – mokytis senųjų amatų (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. leitis says:
    11 metų ago

    LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis
    Gal galėtumėte šitą pavadinimo dalį išversti į skaitytojų – lietuvių kalbą?
    Gal malonėtumėte paaiškinti, kuo LDK kariuomenė Mėlynųjų vandenų mūšyje skiriasi nuo Lietuvos Kariuomenės Mėlynųjų vandenų mūšyje?

    Atsakyti
    • Tautiečiai says:
      11 metų ago

      LDK-jungtinės Lietuvių bei slavų tautos pajėgos. LDK kariuomenę sudarė pajėgos iš visos LDK žemės. Lietuvos tuomet kaip valstybės nebuvo. Buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        11 metų ago

        Jei Lietuvą vadinate LDK, tai ne valstybė? O jos valdovas ne karalius? Kol popiežius nepripažino indenų žmonėmis tai jie buvo laikomi skerstinais galvijais. Tą norėjote pasakyti?

        Atsakyti
    • leitis says:
      11 metų ago

      Toks Tamsta mums ir Tautietis 🙂 Kaip sako rusai: Tambovo vilkas, tas tikrai Tamstos tautietis! Įsiskaitykit į savo (ne)sąmonės srautą ir pabandykit pats suvokti, ką norėjote pasakyti.
      Lietuvos valstybė buvo tada ir dabar yra. Lietuvos kariuomenė buvo tada ir tebėra dabar. Lietuviai kuria Lietuvos valstybes ir Lietuvos kariuomenes. Visais laikais. Jokių slavų valstybės nei tuo metu Lietuvoje nebuvo, nei bus kada nors. Tuo labiau – “slavų” kariuomenės joje. Jei Tamsta eisi su Lietuvos kariuomene – būsi Lietuvos kareivis, jei ne – būsi Lietuvos priešas.

      Atsakyti
  2. Genta says:
    11 metų ago

    Jei ŽEMAIČIAI būtų išsikovoję savarankiškumą, tai ne tiek savintųsi LIETUVOS istoriją, kaip kiti kaimynai dabar, gal visai nusavintų 😀

    Atsakyti
    • leitis says:
      11 metų ago

      Gerbiamasai, stenkitės rašyti tik išsiblaivęs!
      Nuoširdžiai 🙂

      Atsakyti
  3. Algis Dievų siūstas says:
    11 metų ago

    O žemaičiai ir nesisavina, Lietuvos istorijos, be jų mūsų kaip valstybės iš vis jau nebebūtų… 🙂

    Atsakyti
  4. puiku says:
    11 metų ago

    jei galėčiau, atvažiuočiau ir aš. O ginčininkai visi savaip teisūs. Buvo Lietuvos, arba lietuvių kariuomenė, tačiau joje buvo ir rusėnų. Kai kuriais atvejais, turbūt nemažiau kaip pusė. Pvz., Strėvos ar Žalgirio mūšiuose.

    Atsakyti
  5. Amelija says:
    11 metų ago

    Radvilų palikuonis: ignoruodami lenkiškąją istoriją lietuviai skriaudžia save
    Ignoruodami lenkiškąją savo istoriją ir lenkų kalbą, lietuviai skriaudžia save ir lieka atkirsti nuo geriausių savo kultūrinių pasiekimų, įsitikinęs Maciejus Radziwillas (Motiejus Radvila), verslininkas ir garsiosios LDK Radvilų giminės palikuonis. Jis stebėjosi, kad konfliktas tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl kalbos įgavo tokį mastą. „Juk ne 20-ieji…“, – sakė M. Radziwillas Palangoje vykusioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“.
    „Galime nesutikti su tam tikrais dalykais, tačiau turime pripažinti, kad Lenkija ir Lietuva turi bendrą istoriją. Gaila, kad neturime tokio termino kaip Didžioji Britanija, kuris apimtų Lietuvos ir Lenkijos teritoriją ir parodytų abiejų tautų bendrystę, kaip anksčiau buvo Abiejų Tautų Respublika“, – svarstė didikų palikuonis.
    Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais. „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų“, – mano M. Radziwillas. Anot jo, lietuviai daug praranda, išbraukdami keleto šimtmečių neva lenkišką istoriją.
    „Jei imsite didžiuotis savo istorija, kalbos problemos tarp abiejų valstybių išnyks savaime“, – pridūrė M. Radziwillas.
    Anot jo, abiejų valstybių verslininkai turėtų spausti politikus dėl dvišalių santykių gerinimo.
    Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas, kuris yra ir M. Radziwillo bičiulis, teigia, kad Adolfo Šapokos ir tautininkų pastangomis ilgą laiką buvo kuriama antilenkiška Lietuvos istorija, kurios pagrindinis motyvas – Rusija išgelbėjo lietuvybę nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo. Rugpjūčio mėnesį pristatytoje naujoje knygoje „Lietuvos istorija“ siekama šios idėjos atsisakyti. Joje trumpai pristatoma Lietuvos istorija – ši knyga bus verčiama į užsienio kalbas ir prieinama užsieniečiams.

    Atsakyti
  6. Irmantas says:
    10 metų ago

    Amelijai – niekas ir nesiruošia neigti, kad daugelį šimtmečių lietuvių ir lenkų istorija buvo bendra, kad tais laikais buvo ir šlovingų, netgi labai … ir gėdingų bei pragaištingų lietuvių tautai įvykių. Lietuviai nevykdo jokios antilenkiškos politikos ir nekuria jokios antilenkiškos istorijos. Tai lenkai kadaise buvo labai antilietuviškai nusiteikę ir vykdė atvirai antilietuvišką politiką … ir ko gero nesuklysiu pasakydamas, kad kai kas tokią politiką vykdo ir dabar … tik iš čia ir yra nepasitikėjimas lenkais. Lietuviams nereikalinga bendrystė su Lenkija, kur Lietuvoje kalbama tik lenkiškai ir galioja tik lenkiška tvarka. Lietuviai jau seniai pasirinko savo kelią ir jeigu lenkai to nesupranta ar nesugeba/nenori to pasirinkimo gerbti – tai jau pačių lenkų problema. Didikų Radvilų palikuonis svarstė ir apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais … „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų”. Ar tikrai? Tai kodėl lenkai Lietuvoje taip priešinasi lietuvių kalbai ir asmenvardžių bei vietovardžių rašybai lietuviškais raštmenimis? 🙂 Ar ne paprasčiau tiems lenkams pagaliau išmokti valstybinę lietuvių kalbą? KOdėl iš lenkų pusės būtent to nenorima suprasti – kad jeigu gyveni Lietuvoje ir esi LT pilietis – privalai mokėti lietuvių valstybinę kalbą. Tai pilietinė pareiga 🙂

    Atsakyti
  7. iijole says:
    3 metai ago

    esu lenkas puikiai kalbantis lietuviskai;stebiuosi ,kaip gyvena ir dirba[?!] lenkai Lietuvoje –be valstybines kalbos;;;kaip tie nabagai “galuojasi ” mano TEVYNEJE-LIETUVOJE jausdamiesi ABORIGENAIS ??,,Myliu Lietuva ir gerbiu ,,o tiems “kietasprandziams” galiu patarti apsidairykite jei skaitote –cia jus gime ,cia jusu peedos–mylrkite ta tauta ir ji jums atsakys tuo paciu,,,jusu kietasprandziu neapykanta panashi I getus[[kuriuos Lenkija sukure svetimtauciams pries 2ra pasaulini kara] TE gyvuoja LIETUVA mazute ,,bet DIDINGA.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Nuoširdžiai dėkoju ir linkiu, kad kuo daugiau žmonių, tautiečių Tamstą suprastų ir palaikytų.

      Atsakyti

Komentuoti: Tautiečiai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Klaipėdoje perlaidoti Jono Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. | Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

A. Budreckis. Dešimt metų nuo Lietuvos gen. konsulo Jono Budrio mirties

2023 09 25
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tobiaso Konrado Loterio žemėlapyje, 1780 m. | wikipedija.org nuotr.

V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija

2023 09 24
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

2023 09 22
Nauja JAV pajėgų rotacija | KAM, A. Čemerkos nuotr.

Pabradėje pasveikinta nauja JAV pajėgų rotacija

2023 09 21
Lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas Kernavėje | Širvintų kultūros centro nuotr.

Rugsėjo 22 d. švęsime Baltų vienybės dieną!

2023 09 21
Prasideda XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai-2023“ | rengėjų nuotr.

Prasideda XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai-2023“!

2023 09 21
Pratybos | KASP nuotr.

Pietryčių Lietuvoje – pratybos „Tvirtas skydas“

2023 09 20
Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį | trakaimuziejus.lt nuotr.

Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį

2023 09 20
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

2023 09 20
Prasidėję Europos paveldo dienos kviečia į išskirtines pažintis su paveldu ir jo kūrėjais | kpd.lrv.lt nuotr.

Prasidėjusios Europos paveldo dienos kviečia į išskirtines pažintis su paveldu ir jo kūrėjais

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Elektroninė cigaretė | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM įspėja apie elektroninių cigarečių žalą

2023 09 25
NTB ir KOP plečia bendradariavimą | transplantacija.lt nuotr.
Lietuvoje

NTB ir KOP plečia bendradariavimą

2023 09 25
Prezidentas susitinka su Ukrainos Aukščiausiosios Rados draugystės su Lietuva grupė | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje lankėsi Ukrainos delegacija

2023 09 25
Šildymas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Šildymas gyventojams bus apie 20 proc. pigesnis

2023 09 25
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus tęsiami skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono

2023 09 25
Naktinis žygis | rengėjų nuotr.
Kultūra

Turizmo dienai skirtame naktiniame žygyje po Vilnių dalyvavo apie tūkstantį žmonių

2023 09 25
Autobusai | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžyje pradės veikti elektroniniai bilietai

2023 09 24
Dantys | dentistnorwest.wordpress.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Tik trečdalio vaikų dantys – sveiki

2023 09 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  • Rima apie D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina
  • jonas apie V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  • PR apie D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • SAM įspėja apie elektroninių cigarečių žalą
  • A. Budreckis. Dešimt metų nuo Lietuvos gen. konsulo Jono Budrio mirties
  • NTB ir KOP plečia bendradariavimą
  • Prezidentūroje lankėsi Ukrainos delegacija
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Budreckis. Dešimt metų nuo Lietuvos gen. konsulo Jono Budrio mirties

by daiva
2023 09 25
0
Klaipėdoje perlaidoti Jono Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. | Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Tą pačia dieną, rugsėjo 22-ąją, kai Vilniuje vyko Algrido Martyno Budreckio knygos "Pirmoji Lietuvos Respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę"...

Skaityti toliau

V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija

by daiva
2023 09 24
10
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tobiaso Konrado Loterio žemėlapyje, 1780 m. | wikipedija.org nuotr.

Kristalų garinimas, chemtraliai, litvinizmas, Kremlius yra vienas liūnas. Lietuvos žmonės bei istorikai, lygiai kaip visas pasaulinis mokslas suvokia, jog LDK...

Skaityti toliau

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

by daiva
2023 09 22
23
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

Prūsų vardas Bruzi minimas jau IX a. Ispanijos keliautojas Ibrahim-ibn-Jakūbas, apie 965 metus lankęsis slavų kraštuose, prūsus vadina Brūs. Jis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  • Rima apie D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina
  • jonas apie V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
  • PR apie D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina
  • vėl ir vėl apie V. Apžvalgininkas. Lietuvai siūloma kolektyvinė šizofrenija
Kitas straipsnis
Mirė garsus architektas Petras Lapė (1924–2012)

Mirė garsus architektas Petras Lapė (1924–2012)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai