„Kas pasikeitė nepriklausomoje Lietuvoje, kad geologai nebeprieštarauja, jog vietovėje, kurią jie laikė netinkama ankstesnei atominei elektrinei, naujosios AE statyba tapo nepavojinga?“ – stebisi Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Dar sovietmečiu, prieš statant Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos geologijos ekspertų vertinimais, Drūkšiai buvo laikomi tik rezerviniu variantu, kuris kategoriškai jų buvo atmetamas.
Pasak Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos, atsigręžiant į Ignalinos atominės elektrinės istoriją, nėra nė vieno Lietuvos geologo, pritariančio statybai parašo, nes gruntiniai vandenys, kurie maitina ir didžiuosius Lietuvos miestus, šioje vietoje yra itin arti paviršiaus, ir tokio objekto, kaip atominė elektrinė tokioje vietoje statyti negalima.
Tačiau šiandien iš premjero A. Kubiliaus girdime, kad dabar VAE atliekami nauji lietuvių ir amerikiečių geologiniai tyrimai, kurie, pasak jo, atitinka aukščiausius tarptautinių tyrimų standartus.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybos, kurios kompetencijoje yra valstybinių geologinių tyrimų organizavimas ir vykdymas bei valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas ir kontrolė, direktorių J. Mockevičių, prašydamas atsakyti ar ši tarnyba vadovauja geologiniams VAE tyrimams ir ar Lietuvos geologai nepajėgūs atlikti minėtų tyrimų, nesamdant specialistų iš užsienio.
Tradicinis atvejis, priešininkas nieko nemato ir negirdi, kas jam ką besakytų. Tad gal net neverta ir kalbėti apie tyrimų rezultatus – jie ne runkeliams. Nors nenustebčiau jei kas dabar surengtų referendumą tokių klausimu:
“1 – manau, kad AE statybos vieta seisminė,
2 – manau – kad AE statybos vieta neseisminė”
Kaip manot balsuotų žmonės? :D:D:D
O jei dar kas nori pasikapstyti po Sovietinius laikus, tai būkit ramūs, sovietai nebūtų statę elektrinės pavojingoje vietoje. Lietuvos geologai, nebent norėjo išsaugoti gamtos kampelį teigdami “jog čia netinkama vieta”. Panašiai, beje, buvo išsaugota Dzūkija nuo rūdos kasyklų.
Tamsta Žiemeli, kai jau kalbate apie žemės paviršiuje slūgsantį gruntinį vandenį, kuris maitina (girdo) didžiuosius Lietuvos miestus, pasikonsultuokite su tais pačiais Lietuvos geologais ir nerašykite nesamonių. Didieji Lietuvos miestai, centralizuotai, gėrimui naudoja (pagrindinai) tarpmoreninį arba ikikvarterinį, spūdinį, gėlą vandenį. O šis slūgso, ne vieno šimto metrų gylyje (laidžiuose grunto ir uolienų sluoksniuose). Pasidomėkite, pavyzdžiui, iš kokio gylio geria artimiausio miesto – Visagino – gyventojai. Tai šiek tiek “kilstels” Jūsų erudiciją, bent hidrogeologijos srityje. Apie galimas taršos grėsmes ir standartines saugos priemones – reikia kalbėti, bet korektiškiau ir sumaniau (pasikonsultavus su atitinkamais specialistais, pvz. Lietuvos hidrogeologais).
Negalima lyginti vandens kiekio reikalingo AE reaktorių aušinimui, su kiekių reikalingu buitiniam poreikiui.
Šie kiekiai yra nepalyginami. Negalima net ir kalbėti apie požeminio vandens panaudojimo galimybe šiam tikslui, kadangi tai pabrangintų statybos objekto kainą ne vienu-kitu, bet keliasdešimčia procentų ir ženkliai prailgintu objekto statybos laiką.
Prieš renkant vietą tokio objekto statybai, būtina išanksto ištirti ne tiktai vietovės geologiją, bet ir šalia esančio atviro vandens baseino (Drukšių ežero) galimybes “aptarnauti” AE ilgoje perspektyvoje. O ką tai reiškia?
O gi tai, kad pastoviai šila ne tiktai klimatas už mūsų langų, bet ir vanduo šiame ežere. Kokia jo temperatūra bus po 10, po 20, po, pagaliau,- 50 metų? Ir išviso, ar šis ežeras sulauks šios datos? Kas gali atsakyti į šį kalusimą?
Būtina žinoti, kad pagrindinai AE pasaulyje buvo statomos jūros ar vandenyno pakrantėse, ar prie galingų upių.
Drukšių gi ežerą, sprendžiant tokio lygio problemą, galima prilyginti mažai balai.