Liepos 13 d., penktadienį, 20 val. Kelmės rajone, Kražiuose, Medžiokalnyje vyks „Žemaičių vienybės diena“. Bus minimos Durbės mūšio metinės. Renginyje skambės žemaičių karo dainos, bus šokami liaudiški šokiai ir žaidžiami žaidimai. Dalyvaus folkloro ansambliai „Ramočia“ ir „Knituva“.
Kas tas Durbės mūšis ir kuo jis svarbus žemaičiams?
Pergalė, be kurios nebūtų Žalgirio, – taip Durbės mūšį vertina istorikai.
Ingos Baranauskienės istorinio romano „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ įvade rašoma:
„1253-ieji metai. Vokiečių ordino ekspansija atrodo nesustabdoma. Kryžiuočiams pasiduoda kuršiai, Mindaugas dovanoja jiems Žemaitiją. Netrukus Ordinas palauš ir sembus. Vis dėlto net ir tokioje beviltiškoje situacijoje atsiras žmonių, kurie išdrįs pasipriešinti lemčiai. 1260-ųjų metų liepos 13-ąją, Durbės mūšyje, jie pakeis istorijos eigą.“
Taigi, prieš 750 metų kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dabar Liepojos rajonas Latvijoje) žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.
Mūšyje žuvo ordino kariuomenės vadai Burhardas fon Hornhauzenas (Burhardt von Hornhausen), Hainrichas (Heinrich) Botelis ir Švedijos kunigaikštis Karolis, apie 150 ordino riterių ir daugybė karių. Tai buvo didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per XIIIa. – XIVa. karus su Vokiečių ordinu.
Tyrinėtojai Durbės mūšį vadina istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos kunigaikščio kariuomenę.
Taip įpatingos svarbos datą mini žmonės. Gal žinote kas, kaip Durbės mūšio metines pažymi Lietuvos valstybė? Kokius
veiksmus daro( jau atliko) Jos ekselencija Prezidentė, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirminikė? Kokius žygius atliko
Lietuvos kariuomenė, vadovaujama patriotės Rasos Juknevičienės?
Viens iš galimų atsakymų : esam krikščionių okupuoti, todel oficialiesiems asmenims NEPATOGU minėti baltų
Pergales prieš plėšikus ir žudikus katalikus.
Mes lietuvių tautų žmonės turim švęsti savo šventes, o ne okupantų ir mus užkariavusių bei krikštijimo šventes, laikas švęsti mūsų kovų šventes, o anas visas atmesti, taip kaip Latvijoje nei viena kryžiuočių okupantų nėra remontuojama pilis pats savom akim tai mačiau, o sekančiais metais okupantinė katalikiškoji bažnyčia ruošiasi švęsti Žemaitijos krikšto minėjimą jau šiais metais teko girdėti kaip meluoja kunigai, kad žemaitę patys pasiprašę popiežiaus, kad juos apkrikštytų, nes anie tariamai išsigando baisiųjų kryžiuočių, nežeimaičiams jų išsigąsti, meluoja rupūžės kunigai, o mes ruošiam anti renginį prieš šį minėjimą tik be drąstiškų priemonių.
Prieš keletą metų buvau Latvijoje Durbės mūšio minėjime su plakatu KRISTIETi’BAS LIETUVa’ i’R OKUPACIJA.
Iš kolaboracinės su krikščionybe Lietuvos – minėjime dalyvavo Lietuvos seimo (ne mano) pirmininkė Degutienė, kuri po oficia kalbų su savo svita klaikiai juodais akį rėžiančiais automobiliais nurūko į Durbės miestelio bažnyčią – taryt iš protėvių pasityčiojimui – į brunoninį koncertą.
Puikioji Inga Baranauskienė tam prokryžiuočių antitikslui tuomet parašė puikų kūrinį.
Blogai žinau Lietuvos praeitį , bet esu girdėjęs , kad kronikose, vokiečių banditai , teisinasi , kad gavo į skudurus nuo labai gerai ginkluotos žemaičių kariuomenės. Vien tik ką reiškia. Jų , žemaičių karių šalmai auksu saulėje švytėjo. T. Baranauskas, praeities žinovas , geriau žino.