Birželio 28 dieną, ketvirtadienį, 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a.13, Kaunas) įvyks Maironio pagerbimo valanda.
2012 – jų birželio 28 dieną sukanka 80 metų, kai eidamas 70-tuosius metus, Kaune mirė literatūros klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.
1932 metais Maironio laidotuvės buvo labai iškilmingos, vyko daug pagerbimo apeigų: atsisveikinti plūdo tūkstantinės žmonių minios, mieste buvo iškeltos vėliavos su gedulo kaspinais, kareivių garbės rikiuotės, laidotuvių dieną orą raižė lėktuvai. Po prezidento A.Smetonos atsisveikinimo kalbos, karstas nuleistas į Kauno arkikatedros bazilikos požemius šalia vyskupo Motiejaus Valančiaus. 1937 m. šalia tos pačios katedros užbaigtas statyti mauzoliejus, į kurį buvo pernešti Maironio palaikai.
Per ketvirtąsias Poeto mirties metines – 1936 metų birželio 28 d. jo namuose atidarytas Maironio muziejus, kuris išaugo į respublikinį Maironio lietuvių literatūros muziejų.
Šįmet muziejininkai įkūnija Maironio svajonę – atidaromas rūmų trečiasis aukštas-mansarda. Jos įrengimo brėžinį nuo 1923 m. turėjo ir pats Maironis, tačiau šio projekto įgyvendinti nespėjo. Nuo 2007 m. kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija vykdomas valstybės investicijų projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13 rekonstravimas“. Mansardos paskirtis – bus įrengta lietuvių literatūros istorijos ekspozicija, įsikurs edukacinė klasė, darbuotojų darbo kabinetai. Bendras naudingas mansardos plotas – 800 kvadratinių metrų.
Rašyti Maironis pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.
1885 m. Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas Maironio eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu.
Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
Kūrybai darė įtakos to laikmečio poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
