Įpusėjus Muziejų metams, Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, kuris yra pripažintas pasaulio paveldo objektu, ketvirtadienį duris atvėrė rekonstruotas muziejus. Ekspozicijos atidarymo teko laukti net septynerius metus, tačiau ne veltui. Projektuotojų, statybininkų, archeologų ir muziejininkų nuoseklų darbą puikiai įvertino ir šalies kultūros ministras, ir kitų Lietuvos muziejų atstovai bei svečiai.
Konkurentų neturės
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pasidžiaugė, kad krizei siaubiant šalį kultūros ir mokslo objektai atsinaujina. „Šis modernus Kernavės muziejus mane labai sujaudino ir sužavėjo. Čia turėtų prasidėti užsienio turistų ekskursijos po Lietuvą, kiekviena šalies mokykla čia turėtų rengti parodomąsias istorijos pamokas vaikams. Muziejaus salėse pajutau pasididžiavimą savo kraštu, didinga valstybe. Tikiu, kad toks jausmas apims kiekvieną čia apsilankiusį lietuvį“, – atidarymo ceremonijoje kalbėjo kultūros ministras.
Rekonstruotame muziejuje yra 3 ekspozicijų salės, kuriose pristatoma: Kernavės archeologinė vietovė, priešistorė ir viduramžiai (XIII–XIV a.). Po rekonstrukcijos ekspozicijų salių plotas išaugo beveik penkis kartus, labai padaugėjo ir eksponatų. Ekspozicijos modernios, švietėjiško pobūdžio.
Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus Sauliaus Vadišio, rekonstruotas muziejus nėra klasikinis, jo ekspozicijos modernios, interaktyvios. „Muziejus veiks kaip informacinis centras, atskleis šios išskirtinės vietovės vertybes, padarys jas labiau matomas. Pradėjo veikti ir edukacinė klasė, kurioje vyks labai panašūs renginiai, kaip per Gyvosios archeologijos dienas, suderinti su 5–8 klasių mokymo programomis. Mūsų specializuotas muziejus tikrai neturės konkurentų Lietuvoje – čia sukauptas ir eksponuojamas 35 metų archeologų darbas“, – teigė S.Vadišis. Anot direktoriaus „padaryti priešistorinę vietovę suprantamą, patrauklią ir gyvybingą šiandien yra vienas svarbiausių Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos uždavinių.“
Lankytojai „kalbins“ eksponatus
Informaciniuose muziejaus terminaluose gausu mokslinės, specializuotos informacijos. Greta archeologinių eksponatų pateikiamos archeologinės rekonstrukcijos, o atkurtų archajiškų gamybos procesų ir gyvenimo būdo pristatymas vaizdo monitoriuose leidžia lankytojui „prakalbinti“ eksponatus ir tolimą praeitį „pažinti gyvai“.
Buvusi nuolatinė atstovė ir ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė teigė, kad muziejus atitinka visus pasaulinius standartus ir yra vienas moderniausių Lietuvoje.
Muziejuje įrengtos naujos edukacinės dirbtuvės. Lankytojai, iš anksto užsisakę vieną iš teminių edukacinės programos „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“ užsiėmimų, archajiškos veiklos procesus galės išbandyti patys.
Kurs Skanseną
Muziejaus atidarymo renginyje dalyvavo ir Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus darbuotojų oficiali delegacija. Kaimynai pasidžiaugė, kad Kernavė turi tokį gražų ir modernų muziejų ir prisiminė, kaip jis atrodė prieš restauraciją. Renginyje dalyvavę Širvintų savivaldybės atstovai gyrė muziejaus darbuotojų sumanymą padėti mokykloms gilinti moksleivių archeologines ir istorines žinias. Čia įrengtos modernios restauracinės dirbtuvės, rinkinių saugyklos.
„Atidarę šį muziejų, pradėsime vykdyti dar vieną projektą kurti muziejų po atviru dangumi. Tai viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimo rezervate projektas, kuris bus įgyvendinamas iš europinių pinigų. Čia bus ir trylikto amžiaus nedidelis „skanseniukas“ (Skansenas – Švedijos sostinėje Stokholme įsikūręs pirmas pasaulyje muziejus po atviru dangumi), ir turistiniai takai, ir informacinė sistema“, – naujo projekto pranašumus vardijo S.Vadišis.
Pasak direktoriaus, pagal planą šis projektas turėtų būti įgyvendintas 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje. Rezervato direkcijos vadovas viliasi, kad po poros metų atgims ir populiarusis Gyvosios archeologijos dienų festivalis Kernavėje, tradiciškai trylika metų rengiamas Valstybės dienos proga, bet šįmet dėl lėšų stygiaus nevyksiantis.
Kokius nurodymus Lietuvos istorikams atvežė “liankai” iš Varšavas. Ar leis savavališkai Lietuvos istorikams įdėti eksponatų aprašymus, o gal juos turės recenzuoti “ekspertai’ iš Varšuvos, jie juk už lietuvius “protingesni” mokslininkai, bent taip atrodo kai paskaitai “liankų” istorikų aprašymus apie Lietuvą, kur jie Lietuvą įvardiją kaip skurdžių ir atsilikėlių kraštą ir vis pabrėžiama, jei ne lenkai ir jų krikštas tai lietuviai ir po šiai dienai lakstytų medžių viršūnėse, tik visa bėda tame kad ta pati Lietuva buvo jau prieš daugiau nei 130 metų mūsų karaliaus Mindaugo pakrikštyta, o karalius krikštą priėmė iš Rygos Vyskupo, kažkodėl šito “liankų” istorikai labai nenoriai prisimina iš didelio reikalo prispirti, jie kažkaip mieliau šią datą pamirštą kaip ir patį karalių Mindaugą. Kaip nepamirš, nes aš pats esu girdėjęs kaip kartą A Bumblauskas karaliaus Mindaugo laikus pavadino priešistoriniais, vaje vaje iki kokio lygio nusmuko mūsų istorija ir jos mokytojai, jei jau Mindaugas padaromas PRIEŠISTORINIS, o ką ten kalbėti apie Kernavę ir hunų antpuolius, tikrai kad tuo laiku Kernavėje gyveno galinga ‘;liankų” gentis, kuri dar ir dabar įsikibusi laikosi aplink Vilnių žmudinų stumiama lauk. Na matyt taip ir būs, kol Lietuvoje galės laisvai kurtis antilietuviškos partijos tautinių mažumų pagrindo., Tokio ‘stebuklo” ne viena Europos valstybė, bet už tai Lietuva gali, ji yra labai tolerantiška, o gal VERGIŠKA?
Jau visai protelis susisuko? Visur aplinkui vaidenasi lenkai?