Vakar, gegužės 14 dieną, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Varšuvoje su Lenkijos gynybos ministru Tomašu Siemoniaku aptarė karinio bendradarbiavimo perspektyvas ir prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje pasikeitė nuomonėmis dėl NATO oro policijos misijos bei priešraketinės gynybos planų.
Krašto apsaugos ministrė pažymėjo, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai gynybos srityje yra esminiai. Ji padėkojo už Lenkijos aktyvų dalyvavimą NATO oro policijos misijoje.
„Labai vertiname Lenkijos paramą ir indėlį į šią misiją“, – sakė R. Juknevičienė. Pasak jos, NATO oro policija yra suprantama kaip sudėtinė NATO gynybos ir atgrasymo politikos dalis mūsų regione.
Ministrė pažymėjo, kad Baltijos šalys siekia, jog partneriams ši misija būtų dar patrauklesnė, todėl didina priimančios šalies paramą.
Taip pat ministrai aptarė bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados steigimo klausimą.
Krašto apsaugos ministrė pažymėjo, kad Lietuva iš savo pusės yra padariusi viską, kad ši brigada būtų įsteigta. Savo ruožtu T. Siemoniakas teigė, jog šią savaitę susitiks su Ukrainos gynybos ministru ir aptars šio projekto perspektyvą.
„Lietuva ir Ukraina yra visiškai pasiruošusios, mes tik laukiame Lenkijos signalo, kada jie bus pasiruošę. Mes planavome, kad jau šią vasarą galėtumėm priimti tokius politinio lygmens sprendimus. Juridiniai klausimai suderinti iš mūsų pusės, taigi viskas lenkų pusėje“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Paskutinį kartą oficialus dvišalis vizitas įvyko 2010 m. birželį, kuomet Vilniuje lankėsi Lenkijos gynybos ministras B. Klichas. Šio vizito metu Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministerijos pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį.
Koks gali būti karinis bendradarbiavimas su Lenkija, kuri karine jėga užgrobtą Lietuvos teritorijos dalį valdo iki šiol. Tai panašiau yra į kalaboravimą, o ne į bendradarbiavmą. Be to, kam reikalingas dar atskiras dvišalis karinis bendradarbiavimas su Lenkija, kai mes esame NATO bei turime JAV karinę partnerystę. Juolab, kad Lietuva potencialių agresorių išskyrus pačią Lenkiją ir Rusiją regione neturi. Taip pat akivaizdu, kad Lenkija su savo kariniu pajėgomu – juokas, o ne gynėja Lietuvos nuo Rusijos. Bus, kaip su sovietų kariuomene, kai ji Lietuvą “išvadavo”, bet pati išeiti pamiršo…
Be to, visiškai neaišku koks gali būti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros brigados kūrimo tikslas, suprantama būtų, jeigu joje vietoje Lenkijos būtų Baltarusija.
Taigi kas čia valdžios rezgama Tautai už nugaros. Kad prolenkizmas Lietuvos pražūtis, žinome dar iš Oskaro Milašiaus, kodėl nepaisome savo autoritetų.
Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Lietuvos eksportas ir importas iš Lenkijos neviršija 10 procentų, remiantis Lietuvos Statistikos departamento informacija. Lenkija po I pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą. Visas tas Lenkijos okupuotas teritorijas Lietuvai grąžino ne Lenkija, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kartu okupuodama ir Lietuvą. Kartais man atrodo, kad Lenkijos vaidmuo yra dėl to sureikšminamas, kad kažkas iš to galėtų užsidirbti. Arba tiesiog iš vergiško noro tarnauti lenkams. Lenkiškų pavardžių rašymas, lenkiški gatvių pavadinimai. Kas toliau? Lenkiškai kalbėti ir melstis lenkiškai? O ką Lietuva gavo iš Lenkijos? Galima padaryti išvadas, kad Lenkija nėra Lietuvos strateginis partneris, o tik dar viena kaimynė. Abejoju, ar Lenkijos politikai, o juolab šovinistiniai lenkai vertina Lietuvą kaip lygiavertį partnerį. . Lenkijos politikai visada turi pasislėpę kažkur savo šovinistinį peilį, kurį bet kada gali išsitraukti ir durti tau, kuomet tu to mažiausiai tikėsies.